Category Archives: Straipsniai

Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Aurelija Kriščiūnaitė

Sielos namų blogas gyvuoja dar tik mėnesį, bet jo lankomumo statistikoje jau aiškiai matosi konkrečios tendencijos. Bene populiariausia skiltis, kurios įrašų ar atnaujinimų nuolat ieško dešimtys skaitytojų yra „Pažink ir sukurk save“. Ši informacija mane labai džiugina, nes tai tik patvirtina faktą, kad vienas svarbiausių ir reikalingiausių dalykų gyvenime, ką norime ir turime padaryti – tai pažinti ir sukurti save – kaip stebuklingą, nepaprastą, unikaliais talentais ir dar neatskleistais subegėjimais apdovanotą būtybę, atėjusią į šią Žemę su konkrečia misija ir užduotimis.

——————————————————————–

Norėdami geriau pažinti save, visų pirma turime suvokti, kas yra tas „aš“. Kas mes esame? Kas mus identifikuoja? Mūsų vardas? Mūsų kintantis ir su laiku išnykstantis fizinis kūnas? Mūsų profesija? Mūsų gebėjimai? O gal mūsų nuveikti darbai ir sukurta aplinka? O gal tai, ko atėjome į šį pasaulį, kitaip tariant mūsų gyvenimo užduotys ir misija?

Skaityti straipsnį toliau.

Kodėl medituoti verta ir kaip tą daryti namuose?

Kodėl medituoti verta ir kaip tą daryti namuose?

Aurelija Kriščiūnaitė

Kas yra „Zahiras“ ir kodėl jis mums neleidžia ramiai gyventi bei būti visiškai laimingiems?

Prieš pereidami prie praktinės meditacijų dalies, sustokime ties keliom mintim, kurios gali padėti suprasti, kodėl toji praktinė meditacijų dalis yra svarbi ir kodėl ją verta ne tik perskaityti, bet ir rimčiau susidomėti.

Ar pastebėjote, kaip visuomet skubančiame mūsų pasaulyje retai tepagauname save nieko neveikiant – tiesiog sėdint ir žiūrint į vieną tašką? Ir net tada, kai užfiksuojame šią sąlyginės ramybės akimirką, dažniausiai vietoj palaimingos tylos mūsų galvoje vyksta labai intensyvus dūzgimas – mąstymas, svarstymas, svajojimas. Būtent į jį nugrimzdę tarsi kažkur išplasnojam, bet… vos pagavę save išskridusį ar išskridusią, skubam vėl grįžti į sąmoningą būseną, kupiną nesibaigiančio triukšmo. Visų pirma tai niekuomet nenutylančios transporto priemonės, įvairūs mechanizmai, žmonių keliami garsai – visa tai, ko jau sąmoningai nebegirdime. Nemažesnį, dažniausiai net nesuvokiamą triukšmą kuria mūsų pačių nesibaigianti minčių tirada, nuo kurios pailsime nebent palaimingai užmigę…

Vis bėgame, vis skubame ir sakome, kad mums patinka tas ritmas, ypač, jei darbai ir reikalai klostosi sėkmingai, bet net ir greičiausiai bei lengviausiai „bėgantys“ bent jau sau patiems viduje prisipažįsta, kad yra pasiilgę visiškos dvasinės ramybės ir pilnatvės pojūčio.

Skaityti straipsnį toliau.