Poezija ir fraktalai (papildytas nauju eilėraščiu)

Poezija ir fraktalai (papildytas nauju eilėraščiu)

Aurelija Veršininė

Paint brushes --- Image by © Jesse Reardon/Twila Reardon/Corbis

Sveiki. Šį kartą savo įrašą noriu skirti tiems Sielos namų skaitytojams, kurie mėgsta poeziją ir meną.
Šiais metais, po ilgo laiko pagaliau į mano kiemą vėl parskrido žodžių Pegasas. Lyg ištroškusi žemė norėjau gerti į save tūkstančius knygų puslapių, iki pamišimo skaityti, o vėliau rašyti, rašyti ir visus naujai nupieštus fraktalus įvynioti į žodžius, kurie visuomet sugula į ritmą. Tik tuomet, kai pabaigtas meninis fraktalas būna “apdainuotas” bent pora stulpelių, jaučiu, kad dovana supakuota ir paruošta įteikimui. Noriu keleta jų pasidalinti ir su jumis. Visus fraktalus galima pažiūrėti iš arčiau, paspaudus pelyte ant nuotraukos.

Du paskutiniai meniniai fraktalai ir juos apdainuojančios eilės Sielos namų Facebook puslapio gerbėjams jau bus matytos. Visgi ir naujienas, ir senesnius darbus, norėjosi sudėti į vieną vietą.

——————————————————————————————————————————————————

Tiesa, ne visi šiais metais gimę eilėraščiai turi vizualą brolį – fraktalą. Kartais eilėraščio mintis pasirodo per daug trapi, mistiška, fragmentiškai išlendanti lyg blyksintys vandens ar veidrodžio atspindžiai, kuriuos galėtų perteikti nebent foto objektyvas. Arba per daug asmeniška, intymi. Tokių eilių iliustravimui pasirinkau nuotaiką atspindinčią nuotrauką.


ŠIRDIES AVILIAI

Užmiegi, o aksominės žvaigždės,

Tau ant veido voratinkliais žaidžia.

Blyškiaveidį mėnulį pakvietę,

Pasirodymo savo žiūrėti.A scenery with a person sleeping in a boat

 

Tu miegok. O aš galvą padėjus

Ant krūtinės tau šnarinsiu vėją.

Ir pridėjusi galvą klausysiuos,

Kokie žodžiai tau slėpės akyse.

 

Vis miegi, bet girdžiu, kad giliai,

Dūzgia dainą širdies aviliai.

Apie tiltus, kuriuos tu nutiestum,

Kad sujungtų rankas mūsų miestai.

 

Bemiegodamas man vis kartoji,

Kad saugi su tavim aš rytojuj.

Tad miegoki saldžiai mano mielas.

Angelai saugo lai tavo sielą.

——————————————————————————————————————————————————–

 

14 Mar 2014 --- Full moon over foggy river --- Image by © Dirk Wüstenhagen/Westend61/Corbis

SIELOS UPĖ

Aš į ją, ar ji manim pavirtus?

Medžių šakose vardus džiovina.

Sapnuose spalvotuose nušvinta

Praeitos būties atsiminimais.

 

Ji – tai aš, o aš tai ji. Mes –Vienis.

Bet prisiliečiu, ir lieka vėjas…

Kiek jau kartų gerbti ir branginti,

Būti indu patikimu jai žadėjau?..

 

Kas tu? – vandenio jos klausiu.

Ant krantų rūkai nutūpę…

Akmenim, augimo broliais,

Gena vagą mano sielos upė.

————————————————————————————————————————————————-

O šis eilėraštis gimė visai neseniai, kai jau buvo smarkiai įsirudenėję, vis ilgėjo vakarai, vis labiau trūko saulės šviesos ir spalvų. Tuomet iškilo vaivorykštės, kurią kažkas surišo į puokštę ir padovanojo, vaizdinys. Prie jo iškart prisijungė idėja, kaip galėčiau tai pavaizduoti fraktale. Tuomet į eilutes susidėliojo žodžiai ir galiausiai gimė fraktalas, kuris niūromis rudens dienomis galėtų puikiai atlikti spalvų terapijos funkciją. Tereikia pasistatyti matomoje vietoje ir dažnai į jį žiūrėti. :)


AR SURIŠIT MAN VAIVORYKŠTĘ Į PUOKŠTĘ?

 

Vaivorykstine puoksteAr surišit man vaivorykštę į puokštę

Su gėlėm margom, gaivia rasa?

Pasinerti į spalvas jos trokštu

Iki kaklo, lyg galvos, visa….

 

Kad širdy pulsuotų jos paletė,

Pustoniai žėrėtų plaukuose,

Kad lietaus ląstelėms prisilietus

Nuolat gimtų žvaigždės akyse.

 

Kur pažvelgsi-spalvos, spalvos, spalvos

Tarsi burtai, magija, kerai…

Pabundi – spalvotas rytas,

Užmiegi – spalvoti vakarai.

 

Vis sukuosi tonų karuselėj,

Palydėdama vaivorykštę delnais.

Jai ištirpus, liks puselė

Manyje. Už šypseną mainais.

————————————————————————————————————————

Žinau, kad daugeliui ruduo kelia liūdesį, ilgesį ir net depresiją. Vasara ir šiltos dienos baigėsi, saulės ir dienos šviesos kasdien vis mažiau, žmonės aplinkui tampa dar niūresni ir tolimesni… O man visą gyvenimą ruduo, ypač pirmoji, spalvingoji jo pusė labai patiko. Kažkodėl būtent rudeniškas lengvas liūdesys padėdavo priimti rimčiausius sprendimus ir atrasti save iš naujo, spalvingai įsimylėti ne tik į pasakiškai gražius jo peizažus, bet ir naujai į gyvenimą atėjusius žmones, tiesiog išsigryninti, susiimti, susikaupti, jausti vėją plaukuose. Ruduo juk toks gražus, toks tikras, toks brandus.

Ši meilė rudeniui ir pagimdė fraktalą (jį jau skelbiau Sielos namų Facebook puslapyje), kuriame iš užsimerkus nupieštų linijų išlindo naktiniai paukščiai – spalvingų rudens lapų alegorija. Ir šie paukščiai peri naktį, tupėdami ant žvaigždžių kiaušinių. Ir kai vėjo nešami lapai šoka, pakildami ir leisdamiesi, nebeaišku, kurie iš jų lapai, o kurie jau virto paukščiais. Ir visi jie gieda odę rudens grožiui ir Visatos cikliškumo ratui, kuris niekuomet nesustoja.


rudeniniai lapai su tekstuiNAKTINIAI RUDENS PAUKŠČIAI

Jau rudeniniai lapai peri naktį

Lašais gyslotais lesina žvaigždes,

Ir skubina medžius žibintą degti,

Kad bronzos auksas plūstų į gatves.

 

Kad vėjo burtuos laumės šoktų,

Saulėtais lapais išpuoštom kasom,

Kad rudenį mylėt išmokytų

Ir su lietum, ir su šalnom vėsiom.

 

——————————————————————–

Kiekvieną metų laiką galima prisijaukinti, pasiimant iš jo visa tai, kas jame yra geriausio. Tereikia su meile priimti tai, ką jis duoda ir nepamiršti savo dėkingumo (išankstinio, už tai, kas dar bus) išreikšti gražiausiais žodžiais. Prieš naują metų sezoną, mėgstu “pasiburti” iš fraktalų, pasitikrindama, kokie gi vaizdiniai šį kartą iškils. Šių metų vasaros linijose, pieštose užsimerkus išsigrynino padūkusi, atsipalaidavusi, burbulus pučianti vasaros deivė su drugeliais aplipusia skrybėle ir magišku tamsiu žvilgsniu. Antras tokios magijos etapas – pagauti žodžių Pegasą, kuris šį vaizdinį sudėtų į tuos žodžius, kurie atplauks. Taip gimsta tam tikra mentalinė programa, kuri visuomet išsipildo. :) Taip ir ši vasara iš tiesų buvo visiškai “atostoginė”, magiška, su daug poilsio, kai belieka tik mėgautis būtimi ir muilo burbulus pūsti. :)))

 

vasaros muza 3MANO VASAROS MŪZA

Jaučiu, kaip tyliai sau kikendama į plaukus,

Plasnodama delnais tarsi drugiai,

Žaliai geltonus pažadus kaip rapsų laukas

Barstydama po kojomis skraidai.

 

„Tebūna dienos lengvos tau kaip pūkas,

Lai žarsto juoką tarsi muilo burbulai,

Spalvotą vasarą tau atnešu, padūkusią

Tad semki ją delnais pilnais….“

Su meile,
Sielos namai
—————————————————————————

Jei jums patiko šis įrašas, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

Sielos namų naujienlaiškis

O taip pat – jei jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo su draugais, naudodamiesi Facebook like mygtukais bei išreikškite savo nuomonę Facebook ar svetainės komentaruose apačioje. Juk gerais dalykais taip gera dalintis.

Komentuoti
©Visos teisės saugomos SIELOS NAMAI 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę ir/ar grafinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Sielos namai“ kaip tokios informacijos šaltinį - Sielos Namai

2 Responses »

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *