Tag Archives: antsvorio priezastys

Psichologinės antsvorio priežastys – kodėl negalime sulieknėti?

Psichologinės antsvorio priežastys – kodėl negalime sulieknėti?

 Aurelija Veršininė

kodel negaliu sulieknetiKiekvieno iš mūsų aplinkoje yra žmonių, turinčių antsvorio ar net nutukimo problemų. Ši liga visame pasaulyje įgauna tokius milžiniškus mąstus, kad imama vadinti XXI a. maru. Su svorio augimu kovoja vis didėjančios dietologų, mitybos specialistų, sporto trenerių, psichologų, stebuklingų tablečių, miltelių ir kokteilių gamintojų pajėgos. Masinėje medijoje nuolat siūlomos sveikos mitybos ir gyvensenos priemonės, receptai ir sėkmingos istorijos, bet storulių skaičius vis auga. Kodėl visa tai neveikia arba veikia ne visus?

Dažnai tenka girdėti skundus apie tai, kad svoris auga savaime. „Nieko nevalgau, bet storėju.“,“Mano svoris auga nuo vandens.“,“ Man užtenka pažiūrėti į bandelę ir jau priaugu svorio.“

Klasikinis atsakymas visiems taip besiskundžiantiems – „Reikia mažiau ryti ir daugiau judėti!“, bet ar tikrai per didelio svorio priežastys susijusios tik su tuo? Ar vien tik pakeitus mitybą ir pradėjus užsiimti fizine veikla įmanoma kartą ir visiems laikams tapti lieknu, tuo pačiu išlaikant gerą emocinę būseną?

Kartais nepadeda net sveika mityba ir sportas

Kaip jau minėjau praėjusiame savo straipsnyje “Sveikos mitybos taisyklės norintiems sulieknėti”, visą savo sąmoningą suaugusio žmogaus gyvenimą kovoju su antsvoriu, taigi apie šią problemą žinau ne iš svetimų lūpų. Per paskutinius 15 metų išbandžiau ne tik trumpalaikes lieknėjimo priemones, hipnozę ir EFT (tapingo) pratimus, bet ir puikius sveikos mitybos kursus, kurie iš tiesų kuriam laikui davė norimą rezultatą. Visgi nei viena iš šių priemonių neišsprendė emocinio valgymo problemos ir nepadėjo rasti psichologinių antsvorio priežasčių, kurių mano atveju yra ne viena.

Įsitikinau, kad griežtai planuojant ir kontroliuojant savo mitybą, t.y. nuolat laikant save „ant trumpo pavadžio“, sunkiai, bet sugebu sulieknėti net keliolika kilogramų. Visgi išlaikyti pasiektą svorį, tuo pačiu išlaikant ir teigiamą emocinę būseną, man buvo „misija neįmanoma“. Net ir sulieknėjusi visą laiką jaučiausi suvaržyta, kankinama vidinės tuštumos, kurią žūtbūt reikėjo užpildyti maistu. Supratau, kad mano antsvorio priežastys slypi kitur ir kol jų nerasiu, visuomet suksiuos tame pačiame užburtame „jo-jo“ rate, tai per kančias lieknėdama, tai su kaupu susigrąžindama visą numestą svorį, kuris nepaliaujamai auga.

Emocinis valgymas –  viena dažniausių antsvorio priežasčių

Apie emocinį valgymą paskutiniu metu kalbama vis daugiau. Atsiranda ne tik straipsnių, bet ir individualių bei grupinių mokymų programų, kursų, konsultacijų, skirtų turintiems šią problemą.

Kas gi tas emocinis valgymas? Tai nesąmoningas ir dažniausia sunkiai kontroliuojamas noras įvairias negatyvias emocijas slopinti ir kompensuoti maistu. Toks valgymas yra skirtas ne fiziologiniam alkio patenkinimui, o iliuziniam emocinės būsenos pagerinimui. Nesprendžiama ši problema gali tapti priklausomybe – nesąmoningas valgytojas tampa priklausomas nuo maisto, nuolat su juo „suvalgydamas“ įvairias savo emocijas.

Skaityti straipsnį toliau.

Tikrosios ligų priežastys arba kodėl mes sergame?

Tikrosios ligų priežastys arba kodėl mes sergame?

Stethoscope and Medicated Pills
Mano kelias sveikatos link

Tie, kas skaitote “Sielos namų” straipsnį ne pirmą kartą, jau pastebėjote, kad savo tekstuose paprastai dalinuosi tuo, ką pati esu išgyvenusi, patikrinusi per asmeninę patirtį ir galiu drąsiai rekomenduoti kitiems. Taigi ir šį kartą, prieš pereidama prie teorijos apie ligų priežastis, noriu papasakoti, kas mane paskatino ieškoti savo negalavimų ištakų ir įtikino šios metodikos veiksmingumu.

Vaikystėje, palyginus, sirgau ne daug. Visgi sulaukusi mokyklinių baigiamųjų ir universitetinių stojamųjų egzaminų, staiga supratau sveikatos vertę. Visuomet buvau jautri perfekcionistė, bet kokia kaina siekianti tik geriausių rezultatų ir negailestingai save vainojanti už menkiausius nusižengimus. Nieko nuostabaus, kad toks požiūris nuolat klampino į vis didesnes ligas ir rimtus negalavimus.  Ilgas jų sąrašas, kaip ir nuolatinis gydytojų kabinetų durų varstymas tokiame jauname mano amžiuje stebino net vyresnius žmones. Skamba neįtikimai, bet jau būdama dvidešimties, labai vertinau šventinius pasveikinimus, kurie linkėjo stiprios ir geros sveikatos, nes man ji nebuvo savaime suprantama. Jau tuomet supratau faktą, kad visų mano ligų priežastis – nuolat patiriamas, tiksliau mano pačios sau keliamų reikalavimų sukeliamas stresas, bet nežinojau, ką su tuo daryti. Situacija su sveikata dar labiau pablogėjo pradėjus dirbti, augant pareigų ir atsakomybės lygiui, kol galiausiai turėjau rinktis – toliau dirbti ar iki galo ristis į depresijos ir ligų bedugnę.

Tuomet nusprendžiau, kad nebenoriu mokėti savo sveikata už patiriamą stresą ir kad nėra nieko brangesnio už mano vidinę ramybę bei emocinę harmoniją.  Pradėjau dirbti sau ir su savimi, vietoj nuolatinių vidinių priekaištų dalindama sau meilę bei dėkingumą, ir fizinė būklė per trumpą laiką iš esmės pasikeitė. Tokia ji yra iki šiol. Jei kartais pasitaiko kiek blogesnė savijauta, tie itin reti ir smulkūs negalavimai mane aplanko tik kaip geriausias draugas. Toks, kuris vienintelis sako tiesą, primindamas, kad jau laikas sumažinti tempą, pailsėti, kad vėl per daug save kritikuoju, per mažai džiaugiuosi gyvenimu, nebesugebu priimti savęs su besąlygine meile ar kūrybiškai save išreikšti.

Vienas svarbiausių įrankių darbui su savo EGO šiame kelyje buvo tikrųjų negalavimų priežasčių “žinynas” (konkrečių knygų pavadinimus rasite straipsnio apačioje). Turiu prisipažinti, kad pradžioje jį skaitant dažnai kildavo vidinis pasipriešinimas ir neigimas. Natūralu – juk savo neteisingą elgesį ar mąstymą vertinti iš šono yra sunku, o pripažinti klaidas yra iš viso didelis iššūkis. Nepaisant to, kuo daugiau kartų skaičiau ligų priežasčių paaiškinimus, kuo labiau gilinausi į vidinius atsakymus, tuo labiau stiprėjo suvokimas, kad visa tai yra tiesa. Bet pats geriausias, nepaneigiamas šios teorijos teisingumo patvirtinimas buvo asmeninėje praktikoje išbandyti pratimai, akimirksniu atnešę pasveikimą ir fizinės būsenos pagerėjimą. Neįtikėtina, bet suvokus tikrąją gerklės skausmo ir kosulio priežastį, aukšta temperatūra per valandą nukrito be jokių vaistų ir jau kitą dieną jaučiausi praktiškai sveika. Tokia pati istorija pasikartojo su nugaros, kaklo ar galvos skausmais. Kitaip tariant, išbandžiau šiuos pratimus daug kartų, žinau, kad ši metodika veikia, todėl ją noriu pristatyti ir jums.

Kodėl mes sergame?

Fizinis, emocinis ir mentalinis žmogaus kūnas sudaro vieną tarpusavy sąveikaujančią sistemą. Taigi, nieko jau seniai nestebina pasakymas, kad visos mūsų ligos ir negalavimai turi emocines ir dvasines priežastis. Netgi tradicinės medicinos atstovai pripažįsta, kad „ bene visos ligos yra nuo nervų“. Tiktai ką šioje frazėje reiškia „nervai“ ir ar iš tiesų priežastis vien juose?

Skaityti straipsnį toliau.

Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Aurelija Kriščiūnaitė

Sielos namų blogas gyvuoja dar tik mėnesį, bet jo lankomumo statistikoje jau aiškiai matosi konkrečios tendencijos. Bene populiariausia skiltis, kurios įrašų ar atnaujinimų nuolat ieško dešimtys skaitytojų yra „Pažink ir sukurk save“. Ši informacija mane labai džiugina, nes tai tik patvirtina faktą, kad vienas svarbiausių ir reikalingiausių dalykų gyvenime, ką norime ir turime padaryti – tai pažinti ir sukurti save – kaip stebuklingą, nepaprastą, unikaliais talentais ir dar neatskleistais subegėjimais apdovanotą būtybę, atėjusią į šią Žemę su konkrečia misija ir užduotimis.

——————————————————————–

Norėdami geriau pažinti save, visų pirma turime suvokti, kas yra tas „aš“. Kas mes esame? Kas mus identifikuoja? Mūsų vardas? Mūsų kintantis ir su laiku išnykstantis fizinis kūnas? Mūsų profesija? Mūsų gebėjimai? O gal mūsų nuveikti darbai ir sukurta aplinka? O gal tai, ko atėjome į šį pasaulį, kitaip tariant mūsų gyvenimo užduotys ir misija?

Skaityti straipsnį toliau.