Tag Archives: sielos namai

Mistinis mano tapybos darbas “Tenai”

Mistinis mano tapybos darbas “Tenai”
Aurelija Veršininė, "Tenai", 80x60, akrilas, drobė. 2017

 Aurelija Veršininė, “Tenai”, 80×60, akrilas, drobė. 2017

Tenai (2) - Copy

Ar jūs sapnuojate? Ar atsimenate savo sapnus? Ar būna taip, kad sapnas yra toks tikras, kad atsibudę dar kurį laiką svarstote, kuri iš dviejų “realybių” yra toji tikroji?

Jau seniai ruošiuosi įteikti Oskarą savo sapnų režisieriui už kai kurių jo kūrinių puikumą. Visų pirma už scenarijų, pranokstantį pačius mistiškiausius Deivido Linčo filmus. Taip pat už tai, kad juose jis pajungia absoliučiai visus sensorius – ryškiausias spalvas, stipriausius kvapus, gražiausias melodijas ir eiles, ryškiausius kūno pojūčius, kurie ne tik prilygsta, bet ir pranoksta tuos, kuriuos patiriu “realybėje”. Sako, kad mūsų sielos, ilgėdamosis būsenos tarp gyvenimų ir Anapusybės harmonijos, dažnai būtent sapno metu sugrįžta Tenai ir parsineša atsiminimus apie rojaus sodą, giedančius paukščius, už žmogų didesnes būtybes, paslapties ir mistikos, o svarbiausia – Vienio ir ramybės jausmą. Ir tuomet sapnas tampa durimis ne tik į kino teatrą ar kitą sąmonės lygį, bet ir į kitą dimensiją, kurioje gyvename ne kūne. Tai vadinu sapnų terapija, iš kurios grįžtu pagirdžiusi savo “namų ilgesio” troškulį.

Skaityti straipsnį toliau.

Paveikslas “Miško dukra”

Paveikslas “Miško dukra”

Aurelija Veršininė

misko dukra 2

“Miško dukra”, 80×60. Drobė, mišri technika.

Tas nepakartojamas jausmas ilgai nešiojus, mintyse ir ant drobės dėliojus naują tapybos darbą… Tarsi vaiko gimimas -džiugus, atnešantis palengvėjimą ir savirealizacijos džiaugsmą. Tokiu jausmu visuomet norisi dalintis, kad jis kuo daugiau kartų apskrietų žemę. 🙂

Naujausias mano tapybos darbas “Miško dukra” į pasaulį žengė ilgai. Pradėjusi tapyti paveikslą, niekuomet negaliu tiksliai žinoti, į kokius nuotykius jis mane nuves, ir kokie personažai ar temos jame atsiskleis. Kaskartą drąsiai leidžiuosi į kelionę, nežinodama, nei kur nuvyksiu, nei kada. Pradžioje buvo suplanuota, kad šioji svajoklė simbolizuos personologijos moksle žinomą Bugnų damą. Bet bepiešiant ir vis labiau susipažįstant supratau, kad tai visai kitokia mitinė būtybė, kurią prisijaukinti nebuvo lengva. Dabar, kai paveikslą pabaigiau, suprantu, kodėl reikėjo tiek laiko, kad galėčiau ant drobės perkelti šią deivę. Turėjau ją ir jos simbolizuojamas savybes pažadinti savo viduje.

Skaityti straipsnį toliau.

Naujametinis laiškas sau

Naujametinis laiškas sau

Christmas ornament

Kadangi šis ritualas labai smagus, o per paskutinius metus, kai paskelbiau šį įrašą, prie Sielos namų gerbėjų prisijungė ne vienas tūkstantis naujų skaitytojų, nusprendžiau naujametinį įrašą pakartoti. 🙂

Labai mėgstu visokius prasmingus ritualus, kartojamus tam tikru laiku ir intervalais. Viena tokių smagių tradicijų – naujametinio laiško sau rašymas paskutinę arba pirmąją metų dieną.

Kaip jau esu minėjusi ankstesniuose straipsniuose, visiškai sutinku su amerikiečių rašytojo Džono Grėjaus laimės formule. Šioji teigia, kad laimė susideda iš dviejų esminių punktų – džiaugtis ir būti dėkingam už tai, ką turi bei pasiekti, ko nori. Turint šias dvi dedamąsias, mes esame laimingi jau šią akimirką, ne rytoj ir ne po metų, o tuo pačiu visuomet esame skatinami nesustoti, neužmigti ant laurų, eiti į priekį ir siekti naujų tikslų, mokytis naujų dalykų, įgyvendinti turimus norus ir kurti dar daugiau naujų svajonių. Remiantis tokia laimės formule, manau, kad prie prasmingo metų palydėjimo prisidėtų naujametinis laiškas sau, kuriame ne tik apžvelgtume praėjusių metų gyvenimo įvykius, pasiekimus, padėkotume už visas dovanas ir pamokas, bet ir palinkėtume sau įgyvendinti naujus užsibrėžtus tikslus bei sulaukti slapčiausių norų išsipildymo. Metų eigoje tokį laišką labai sveika ne kartą atsiversti, paskaityti skatinančius gerus žodžius, kurių sau turime negailėti, pasisemti įkvėpimo ir įvertinti, ar nesame nukrypę nuo išsikeltų tikslų ir planų bei kaip mums sekasi pildyti savo pačių norus.

Skaityti straipsnį toliau.

Stebuklingos vietos Lietuvoje

Stebuklingos vietos Lietuvoje

Yellow supernova exploding in outer space --- Image by © Oliver Burston/Ikon Images/Corbis

Svajoti ir tų svajonių siekti yra viena iš pagrindinių bendražmogiškų savybių, leidžiančių mums judėti į priekį ir visapusiškai augti. Skiriasi tik tai, kaip tuos norus realizuojame. Vieni tai daro pasikliaudami išskirtinai savo pačių sunkiu ir nuosekliu darbu, kiti – daugiau apie tai šneka nei daro, todėl dažniausia rezultatais nusivilia, o treti – šalia nuoseklaus asmeninio darbo kartu ieško pagalbos, pasitelkdami papildomus šaltinius – maldas, afirmacijas, vizualizacijas bei „stebuklingų“ vietų lankymą.

Kas yra stebuklingos vietos ir kur jų ieškoti?

Apie magiškų galių turinčias vietas, kuriose išsipildo netikėčiausi norai bei pasveiksta mirtini ligoniai, kalbama visame pasaulyje. Netrūksta jų ir Lietuvoje. Kuo tos vietos ypatingos ir kas iš tiesų jose vyksta?

Bioenergetikų nuomone šventomis ar stebuklingomis laikomose vietose yra didelės itin stiprios energijos sankaupos. Šiuo atveju tai pozityvi, daug šimtmečių kaupta energija, kuri gali būti panaudojama energiniam pasikrovimui ar išsivalymui. Tokiame sąraše didelę dalį užima Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos, kuriose vėliau buvo pastatytos bažnyčios, taip pat žmonių sukurtos šventovės, šventvietės bei maldos namai. Tokioms vietoms priskiriami ir gamtos dariniai, kai kurie siekiantys pagonybės ar net ledynmečių laikus – rieduliai, akmenys, energetiškai ypatingos kalvos, upių versmės ir šaltiniai.

“Stebuklingos” vietos Lietuvoje

Pirmiausia trumpai apžvelkime kelias populiariausias iš jų, o tuomet pasvarstysime, kas gi tenai iš tiesų vyksta.

Stipriausios pozityvios energijos įspūdį man asmeniškai yra palikusios 5 vietos, kuriose verta apsilankyti. Jose energetiškai jautresni žmonės gali jausti emocijų antplūdį, energetines per kūną einančias iškrovas, dilgsėjimą, pulsavimą, ašaringą graudulį ar net matyti vizijas.

Skaityti straipsnį toliau.

Gimtadieninis įrašas

Gimtadieninis įrašas

Chocolate and marshmallow birthday cakeRudenėlis mus vis nepaliaujamai lepina. Savo šiltais orais, saulute, akį glostančiu raudoniu ir auksu. Tokią šviesią ir šiltą rudens dieną taip gera švęsti 2 metukų “Sielos namų” gimtadienį.

Neįtikėtina, rašau jums jau 2 metus, o tuo pačiu dar tik dvejus metus. Šiandien atrodo, kad niekada ir nebuvo kitaip. Kaip kad į gyvenimą atėję vaikai rodos ten buvo visada, net sunku prisiminti, kaip buvo, kai jų nebuvo. Taip ir man su “Sielos namais”.

Ir tiek daug per tuos dvejus metus buvo – ir straipsnių, ir darbo su savimi, ir terapijų, ir dalinimosi asmenine patirtimi – malonia bei skausminga ar pamokančia. Kartu su jumis mokėmės atrasti kelią į save, į savo sielą, priimti ir pamilti save besąlygiškai, išmokti teisingai programuoti save, atsakingai rinktis žodžius, sekti ir suprasti ženklus, planuoti savo laiką ir darbus, medituoti, augti dvasiškai ir psichologiškai, surasti svajonių veiklą ir svajonių partnerį, skleistis ir žydėti kartu su meno terapija ir kūrybingumo vystymu…

Skaityti straipsnį toliau.

Gyvenimo meilė iš interneto arba Kaip surasti antrą pusę per virtualias pažintis?

Gyvenimo meilė iš interneto arba Kaip surasti antrą pusę per virtualias pažintis?

Aurelija Veršininė

Loving couple kissing while hugging in houseKur rasti vyrą?

Jau daug metų pastebiu liūdną lietuvišką tendenciją – mūsų šalyje labai daug vienišų ir dėl to labai nelaimingų žmonių. Ypač moterų. Vienišų vyrų taip pat nemažai, bet jie dažniausiai asmeninių santykių taip smarkiai kaip moterys nesureikšmina, todėl šį straipsnį daugiau skiriu dailiajai lyčiai. Taigi, dažnai žiūrėdamas moterį galvoji – atrodo ir puikiai atrodanti, ir protinga, ir linksma, ir išsilavinusi ir šeimyniška bei ištikima, o  gyvenimo vyro kaip neranda, taip neranda. Kur gi čia tas šuo pakastas?

Dažnai iš tokių vienišių tenka girdėti, kad “visi dėmesio verti vyrai jau seniai užimti kitų moterų”, kad “su vis mažėjančiu skaičiumi vyrų Lietuvoje šansų susirasti rimtą mylimąjį praktiškai nėra” ( pagal 2013 metų statistiką 1171 moteriai tenka vos 1000  vyrų, o kai kuriuose didmiesčiuose persvara dar didesnė). Bet ar tikrai taip yra?

Manau, kad randa tas, kas ieško. Svarbiausia tai daryti protingai bei kantriai ir pastangos būtinai bus apdovanotos. Čia gi atsiranda pagrindinis klausimas – o kur gi tą išrinktąjį rasti?

Gerai, jei su dėmesio verta antra puse supažindina draugai arba tokį žmogų sutinki darbe. O ką daryti, jei draugų ratas, darbas ir lankomos vietos daug metų nesikeičia, o prieš akis sukasi vis tie patys veidai? Ką, jei pažindintis viešame transporte ar tiesiog gatvėje  atrodo nepriimtina ar nedrąsu? Ką, jeigu laisvo laiko su intensyviu darbo grafiku lieka taip mažai, kad naujoms vietoms lankyti jo tiesiog nėra, o trumpalaikės pažintys naktiniuose klubuose ir baruose, kurie iš principo neskirti gyvenimo partnerio paieškoms, jau seniai nuvylė?

Skaityti straipsnį toliau.

Autosabotažas arba kodėl nesipildo mūsų norai?

Autosabotažas arba kodėl nesipildo mūsų norai?

“Sielos namuose” dažnai kalbame apie tai, ką reikia daryti, kad pildytųsi mūsų norai, svajonės, kaip jas išgryninti ir paskubinti realizavimąsi. O ką daryt, jei, atrodytų, viską darai teisingai, bet vis tiek link savo svajonės nepajudi nė per nago juodymą? Dažniausia priežastis – pasąmoningos vidinės prieštaros, kuriomis save blokuojame. Būtent šiai svarbiai temai ir skyrė savo straipsnį “Sielos namų” bičiulė Kazimiera. Taigi, kviečiu skaityti ir linkiu smagios kelionės link jūsų sielos namų…

Sielos namai

Corbis-42-17961290

 

Kazimiera Astratovienė

Ar jums kada nors taip yra nutikę, kad ko nors labai norėjote, bet negavote? Klausimas, žinoma, retorinis. Nė kiek neabejoju, kad nors kartą gyvenime tai esame patyrę kiekvienas. Ką ten kartą… Daugybę. Taigi, ar dažnai negaunate to, ko norite? Kaip paskui jaučiatės? Ką kaltinate? Susitaikote, o gal maištaujate? Stengiatės daugiau nebenorėti, nes tie norai sukelia tiek daug skausmo? Vienaip ar kitaip, negauti to, ko norime, yra viena iš skausmingiausių patirčių šiame gyvenime. Todėl man kilo noras patyrinėti, kodėl taip atsitinka. Ir ką mes patys galime su tuo padaryti.

Pirmiausia susitarkime, apie kokius norus eina kalba. Žinoma, galima norėti daug ko. Kavos. Naujos suknelės. Gražių namų. Įdomaus darbo. Sąrašą tęskite patys. Vis dėlto stipriausią nusivylimą ir kančią patiriame tada, kai negauname dalykų, kurie mums atrodo itin reikšmingi, be kurių gyvenimas tarsi netenka prasmės. Rodosi, kad tasai trokštamas dalykas tolte tolsta nuo mūsų, o mes vejamės, klupdami bėgame iš paskos, kol galiausiai pasiduodame – netekę vilties, bejėgiai, žlugę. Sakome: „Tai tiesiog ne man.“ Arba: „Aš to nevertas“. Štai kokią puikią priežastį susikūrėme. O gal tiesiog tikėjome tuo dar gerokai anksčiau, prieš įvykstant nesėkmei?

Skaityti straipsnį toliau.

Dar viena mano daina – “Tylės”

Dar viena mano daina – “Tylės”

Iš visos širdies dalinuosi su jumis dar vienu savo kūriniu. Šį kartą tai itin trumpa ir labai labai vasariška daina. Ar žinote tą jausmą, kai pro akis tarsi mirksnis prabėga gražios vasaros, kvepiančios žolės, švelnaus meilės prisilietimo prisiminimai? Tokios trumpos, tokios iš malonumo nutykusios, tokios žavios sustojusios akimirkos, kurias tarsi žemuoges gali susiverti ant smilgos ir pasidžiaugti, kad jos buvo…. Daina apie tokius dalykus tiesiog negalėjo gautis ilga. 🙂

Smagu, kad profesionalaus garsinimo įranga suteikia galimybę sudainuoti pačiam ir pagrindinį vokalą, ir pritariantį balsą, taip praturtinant dainą didesne garsine palete. Buvo linksma studijoje pritarinėti sau pačiai, bet, rodos, gavosi visai neblogai. Tiems, kas skundžiasi, kad daina per trumpa, visuomet pasiūlau užsidėti pakartojimo funkciją. :)))

Taigi, siunčiu jums su šia daina daug šilumos ir linkiu jums mielieji karštos, jausmingos, saulėtos ir meilės akimirkomis bei gražiais prisiminimais nužymėtos vasaros.

Su meile,

Sielos namai

 

——————————————————————————

Jei jums patiko šis įrašas, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

Sielos namų naujienlaiškis

————————————————————————————————————————————————————-

O taip pat – jei jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo su draugais, naudodamiesi Facebook like ar Facebook Send mygtukais bei išreikškite savo nuomonę Facebook ar svetainės komentaruose apačioje. Juk gerais dalykais taip gera dalintis.

 

Ženklai ir intuicija – apvaizdos pirštas, nurodantis mums kryptį

Ženklai ir intuicija – apvaizdos pirštas, nurodantis mums kryptį

Aurelija Kriščiūnaitė

intuicija ir sapnaiSkaitydama įvairias įkvepiančias pozityvaus mąstymo knygas ir sekdama jų gyvenimo bei minčių formavimo patarimais, visuomet jose pasigesdavau vieno svarbaus dalyko. Na, sugalvojai norą, aiškiai ir ryškiai jį vizualizuodamas perdavei pasąmonei, ir kas toliau? Sėdi ant sofos ir lauki, kol išsipildys?  Buvo akivaizdu, kad vieną svarbų momentą didžioji dalis pozityvaus mąstymo skleidėjų akcentavo nepakankamai stipriai. O jis, mano manymu, yra esminis ir tikrai vertas atskiros temos.

Kalbu apie tai, kas vyksta norui po truputį imant realizuotis ir kaip tame procese dalyvaujame mes patys.

Kalbu apie mums kaip atsaką Visatos siunčiamus ŽENKLUS, apie jų perteikiamą žinią, apie jų paskatintą, žodžiais nenusakomą vidinį impulsą kažkur eiti, kažkam skambinti, rašyti, kažką galbūt neįprasto daryti. Būtent taip intuityviai paklusdami savo vidiniam balsui, gavusiam impulsą iš aplinkos, iš pasyvių svajotojų mes tampame aktyviais savo likimo kūrėjais ir patys įgyvendiname savo norus bei svajones.

Ženklai –  kam mums jų reikia?

Ko gero kiekvienas žinome tą jausmą, kai kažkoks garsas, kvapas, žodis ar vaizdas mums staiga kažką primena, sukelia keistai stiprų vidinį jausmą, kad pamatėme ar išgirdome tai ne šiaip sau. Dažnai tokie „ženklai“ mums tarsi suteikia patvirtinimą, kad reikia priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kai būtent tuo periodu svarstėme, kaip pasielgti. Kartais jie parodo, kad laikas imtis konkrečių veiksmų arba tiesiog primena kažką svarbaus, ko nevalia pamiršti.

Skaityti straipsnį toliau.

Kūno, proto ir sielos harmonija – naujausias triptikas

Kūno, proto ir sielos harmonija – naujausias triptikas

Su dideliu džiaugsmu noriu jums pristatyti vieną rimčiausių ir energetine prasme giliausių savo darbų – triptiką, kuriame pavaizdavau trijų pagrindinių mūsų kūnų – fizinio kūno, proto ir sielos harmoningą sąjungą.

Didesnis vaizdas matosi paspaudus ant nuotraukos.

Triptikas. Kuno, sielos ir proto harmonija

I dalis – kūnas. Kairėje pusėje pavaizduotas mūsų fizinis kūnas, kuris turi raudonas šaknis, nes būtent kūnu ir jo šaknimis esame įsižeminę ir prisirišę prie materijos.

Toliau paveikslas “skaitomas” tokia tvarka, kaip žegnojantis – iš kairės į dešinę ir galiausiai- per vidury.

III dalis – protas. Taigi, dešiniausiame paveiksle pavaizduotas mūsų protas, kuris raudonomis šakomis veržiasi į viršų, pažinti tai, kas nepažinta ir pakelti sąmonės lygį.

II dalis – siela. Na, o viduryje, pavaizduota mūsų siela. Šis kūnas yra visa ko esmė, centras, dėl to ir yra viduryje. Siela neturi nei šaknų, nei šakų, į nieką nesikabina, yra tiesiog čia ir dabar, siedama visus šiuos tris kūnus vienoje harmonije. Ji pavaizduota kaip simbolinis liftas, jungiantis žemę ir dangų ir perkeliantis mus kas kartą vis į aukštesnį lygį.

Aukso spalva, kurios triptike tikrai nemažai, simbolizuoja išmintį, dvasingumą, violetinė – tai virsmo energijos sankaupos tam atvejui, jei reikia rimtų pokyčių, ruda – tai gilumas, bet ir tai, kas mus įžemina, o raudona  – aktyvi energija, kuri suteikia jėgų veikti, judėti į priekį ir mus tiesiog pakrauna. 🙂

Būtent šios kūno, proto ir sielos harmonijos, vis kylančio dvasingumo ir sąmonės lygio energetinės programos yra sudėtos į paveikslą kaip mano palinkėjimas jų naujiems savininkams ir jų namams. Jie sako, kad jau jaučia paveikslų poveikį ir tai mane be galo džiugina. Juk mano tikslas ir buvo sukurti paveikslą, kuris ne tik pagyvintų aplinką ir įneštų spalvinės energijos į interjerą, bet ir darytų stiprų pozityvų poveikį į jį kasdien žiūrintiems šeimininkams.

Ir jums, mieli Sielos namų skaitytojai, linkiu atrasti ir nuolat skleisti darną tarp kūno, proto ir sielos, jaučiant vidinę ramybę ir pilnatvę.

Su meile,

Sielos namai

Atleidimas kaip grįžimas į save

Atleidimas kaip grįžimas į save

atleidimas

Atleidimo ir meilės sau tema yra viena svarbiausių ir sunkiausių, einant keliu į savęs pažinimą, tobulinimą ir siekiant visokeriopos laimės, todėl džiaugiuosi, kad būtent šiai temai skyrė puikų straipsnį “Sielos namų” viešnia Kazimiera Astratovienė.

Dažnai atleisti sau ir pamilti save negalime daug metų ar net visą gyvenimą, ieškodami problemų sprendimo kažkur kitur, nors jis visuomet buvo čia pat, mūsų širdyje. Šis kelias tikrai nėra lengviausias, taigi daugelis juo niekuomet nepasiryžta eiti, bet, esu tikra, kad jis tiesiausias. Tik iš tiesų atleidę sau ir besąlygiškai pamilę save gauname bilietą į greitaeigį traukinį, tiesiausiu keliu ir be jokių trukdžių ar aplinkelių vežantį į visokeriopą mūsų sėkmę ir augimą. Bet visų pirmą jis mus vežą Namo, grąžindamas į save. Linkiu geros kelionės tiems, kas ryšis juo važiuoti.

Su meile,

Sielos namai

———————————————————————————————————————————————————-

Kazimiera Astratovienė

Ar atleidimas yra tikslas, ar priemonė? Ar atleisti – tai suteikti nepelnytą malonę tiems, kas mus įskaudino? Ir kodėl apskritai mes turėtume atleisti savo skriaudėjams? Negi todėl, kad jie pikti, blogi žmonės? Juk tai neteisinga. Ir kas mums iš to, kad atleisime? Gal taip tik patvirtinsime, kad esame silpni ir nieko verti, jei užuot keršiję ir smerkę rinksimės atleidimą? Ar atleisdami mes nuvertiname savo kančias, gal net pažeminame save? Ir kodėl kaip tik tasai, kuris kentėjo, turi siekti atleidimo? O net jei siekia, kaip jam suprasti, kad jau atleido? Gal visa tai tik iliuzija?

Tai tik keli iš tų daugybės klausimų, kurie pastaruoju metu sukosi mano galvoje. Ilgainiui supratau, kad atsakymų į juos racionalus protas atrasti negali. Kad vis bandydama paaiškinti tai, kas loginiais argumentais nepaaiškinama, aš prarandu galimybę tiesiog pajusti. Pajusti, kaip trokšta atleisti širdis. Pajusti, kad fizinis kūnas nebepakelia apmaudo ir kaltinimų naštos. Juk kartais vis iš naujo keldami sau klausimus ir bergždžiai bandydami į juos atsakyti, mes iš tiesų tiesiog atidėliojame kokį nors svarbų, bet nelengvą sprendimą. Sprendimą, kurį priimti būtina čia ir dabar. Jei skaitote šį tekstą, atleidimas jums irgi svarbus. Gal kaip tik dabar pats laikas žengti pirmąjį žingsnį atleidimo keliu – savęs link?

Skaityti straipsnį toliau.

Paveikslas “Čirvų dama”

Paveikslas “Čirvų dama”

 

drobė 60x80, mišri technika

drobė 60×80, mišri technika

Sveiki mielieji,

kol gimsta naujausias Sielos namų straipsnis noriu pasidalinti su jumis naujais vėjais mano tapybos dirbtuvėje.

Pradėjau kurti keturių paveikslų ciklą “Damos”. Šiandien jums noriu pristatyti pirmąjį paveikslą “Čirvų dama”, kuri personologijoje simbolizuoja MOTERĮ iš didžiosios raidės. Tai sėkmingai save realizavusi moteris, partnerė, žmona ir mama. Ji išmintinga, rūpestinga, mylinti, laiminga ir kupina besąlyginės meilės sau bei viskam aplinkui. Būtent tokios energetinės programos yra sudėtos į šį paveikslą.

Turiu pasakyti, kad šio paveikslo stilistika nustebino mane pačią. 🙂 Tai pirmas mano paveikslas ant drobės, kuriame vaizduoju žmogų. Jaučiu, kad išdrįsti šiems pokyčiams tapybos stilistikoje paskatino fraktalų piešimas. kuris man, kaip menininkei plačiąja prasme suteikė drąsos kūrybinėje ir emocinėje saviraiškoje bei vis nenustoja skatinti mano kūrybingumo.

Skaityti straipsnį toliau.

Fraktalų piešimas – kelias į save per spalvas ir formas

Fraktalų piešimas – kelias į save per spalvas ir formas

Aurelija Kriščiūnaitė

Fraktalas

Visuose savo straipsniuose dažnai akcentuoju vieną svarbų sudėtinį elementą į dvasinę pilnatvę, norų išsipildymą ir atėjimą į Širdies kelią. Kalbu apie saviiešką, savęs pažinimą, į suvokimą, kas iš tiesų esi – be kaukių, be šeimos ir aplinkinių lūkesčių iš tavęs. Kalbu apie esminį suvokimą, ko nori iš savęs ir iš gyvenimo. Yra daugybė kelių į save ir kiekvienas gali pasirinkti tai, kas jam priimtiniausia. Svarbiausia, tai daryti nuoširdžiai, sistemingai, drąsiai, su tikru noru pažinti save. Svarbiausia, tai apskritai daryti.

Mane žavi paskutinius pora dešimtmečių išaugusi milžiniška įvairių terapijų, savęs pažinimo metodų, darbo su savimi įrankių gausa. Džiugina ir tai, kad vis daugiau žmonių pasirenka kūrybinį kelią į save, noriai lankosi įvairiose kūrybinėse, aktyvios meditacijos formą turinčiose praktikose, kurios padeda ne tik atsipalaiduoti, skatinti kūrybiškumą, bet ir auginti kelią į vidinį „aš“ ir savęs pažinimą.

Viena tokių terapijų, leidžiančių pažvelgti į giliausias mūsų pasąmonės gelmes, pažinti savo vidinį „aš“ ir ištraukti į dienos šviesą mūsų žinomas ir net neįvardintas emocines problemas ir traumas tam, kad galėtumėm su jomis efektyviai dirbti yra magiškasis fraktalų piešimas. 

Skaityti straipsnį toliau.

Kaip suklijuoti sudaužytą širdį ir atgauti vidinę pilnatvę po skyrybų?

Kaip suklijuoti sudaužytą širdį ir atgauti vidinę pilnatvę po skyrybų?

Aurelija Kriščiūnaitė

kaip atsigauti po skyrybuKaip bepasuktum, žmogus yra sociali būtybė. Todėl savo bendraminčių ir ypač antrosios pusės paieška bei radimas tampa vienu svarbiausių, tiesiog gyvybiškai būtinu dalyku mūsų gyvenime.

Ieškodami to vienintelio ir tikrojo savo partnerio, dažnai tikime, kad jam įžengus į mūsų gyvenimą viskas pasikeis. Ir iš tiesų, net ir psichologai pripažįsta, kad asmeninėje erdvėje save realizavęs žmogus ne tik labiau savimi pasitiki, bet ir jaučia didesnę gyvenimo pilnatvę. Kita vertus, praėjus pirminei susižavėjimo stadijos euforijai, suprantame, kad sėkmingi šeimyniniai santykiai nėra stebuklinga piliulė, padedanti akimirksniu atsikratyti visų mus gyvenime lydėjusių baimių, kompleksų, negatyvaus požiūrio, nežinojimo, ko nori ir su tuo susijusių problemų. Dar daugiau – tokiems, ilgai lauktiems santykiams netikėtai pasibaigus, visos vidinės šiukšlės, kurių nespėjome atsikratyti nei iki santykių pradžios, nei jų eigoje – mums su dar didesniu tvaiku pliūpteli tiesiai į veidą, primindamos apie tai, kad dabar esame vėl vieniši ir jaučiamės pasimetę, negražūs, niekam nereikalingi, neįdomūs ir neypatingi.

Rimtų santykių griūtis yra vienas sunkiausių emocinių dalykų, kuriuos tenka patirti gyvenime. Žinau, ką reiškia stovėti prie savo harmoningų, ilgalaikių, santarve ir meile grįstų santykių griuvėsių ir jausti, kad visas tavo pasaulis negrįžtamai subyrėjo į šipulius, o kartu su juo subyrėjo ir tai, kas maneisi esąs bei tai, kuo norėjai būti. Tuomet žiūri į ateitį ir joje nematai… nieko, nes visa tai, ką jai buvai suplanavęs, nusvajojęs ir numatęs, išnyko kartu su paskutiniu atsisveikinimu su buvusiu mylimu žmogumi. Tom akimirkom manai, kad daugiau niekada gyvenime nieko taip nemylėsi ir nuogąstauji, kad niekas daugiau taip nemylės tavęs…

Skaityti straipsnį toliau.

Naujasis “Sielos namų” logotipas – ką juo norėjome pasakyti

Naujasis “Sielos namų” logotipas – ką juo norėjome pasakyti

Su dideliu džiugesiu noriu jums pristatyti naująjį „Sielos namų“ logotipą bei vizualinį foną, kuriuo pasipuošė ir svetainė, ir Sielos namų Facebooko paskyra. Už šiuos kūrinius esu labai dėkinga nuostabiai grafikos dizainerei Vaidai Guobytei (vaida.guobyte@gmail.com).

Sielos-namai-logo apkirptasNoriu trumpai papasakoti, ką šiame logotipe įdėjome. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pats logotipas yra linksmas, dinamiškas, energingas, su kūrybingai užraitytom uodegėlėm ir tai, ko gero, puikiai atspindi mano pačios asmenybę. Kitavertus, jame paslėpta ir daug gilesnė prasmė, kurią perteikia senovinis iš pagonybės laikų atėjęs keltų simbolis, kuris vadinamas Triguba Spirale.Jos simbolikos prasmė amžių eigoje keitėsi ne kartą, tačiau pagrindinę reikšmę simbolis visuomet išlaikė. Triguba spiralė tai šventos trejybės, viena kitoje susiliejančios žemės, vandens ir dangaus sferų vienybės, o taip pat – moteriškos jėgos, ateinančios per dvasinę tranformaciją, simbolis.

Oranžinė spalva simbolizuoja gyvybinę energiją, santykius tarp lyčių, charizmą ir žavesį, o violetinė yra energijos sankaupų spalva.

Taigi, tebūnie Sielos namai toji vieta, kur ateiname pasisemti energijos, žinių, kaip ugdyti savo charizmą, žavesį ir gerinti santykius tarp lyčių, o svarbiausia – lai tai būna vieta, kuri jus įkvepia transformacijai ir dvasiniams pokyčiams.

To, su didžiausia meile ir linkiu.

Sielos namai

p.s. Būtų labai smagu išgirsti jūsų nuomonę apie Sielos namų logotipą, tad labai lauksiu atsiliepimų ir komentarų.

Rekomenduojamos svetainės, blogai ir paskaitos – II dalis

Rekomenduojamos svetainės, blogai ir paskaitos – II dalis

Human hand touching wheatTęsdama prieš kelis mėnesius sudarytą „Sielos namų“ rekomenduojamų asmeninio ir dvasinio augimo svetainių bei blogų sąrašą, noriu pasidalinti dar keliomis svetainėmis bei tinklaraščiais, kurie mano manymu, yra verti dėmesio. Vienuose jų rasite naudingų, įdomių, gyvenimiškų straipsnių, kasdienių įžvalgų, kituose – naudingų video bei paskaitų. Pirmuosius dažniausia skaitau ilsėdamasi nuo darbų vietoj visokių bulvarinių skaitalų ir socialinių tinklalapių naršymo, o antrieji yra puikus būdas iš viso pailsėti nuo kompiuterio. Parsisiuntus ar įsirašius paskaitos galima klausytis jums patogiu laiku, neturint nei kompiuterio, nei priėjimo prie interneto – tiesiog gamtoje ar ilsintis prie jūros. Tai idealus ir efektyvus laiko išnaudojimas tvarkantis kažką buityje, darant kažkokius mechaninius paprastus darbus, vairuojant ar važiuojant ilgoje kelionėje.

Skaityti straipsnį toliau.

Kaip viską suspėti – planas, planas ir dar kartą planas

Kaip viską suspėti – planas, planas ir dar kartą planas

Open JournalApie tai, kad planas yra pusė padaryto darbo, žinome visi. Nepaisant to, žinoti ir daryti – yra du skirtingi dalykai. Jeigu dirbame įvairiose projektų valdymo srityse, rinkodaroje, pardavimuose ir panašiose sferose, strateginius veiksmų planus darome nuolatos. Tai neatsiejama darbo dalis, kuri padeda sukoncentruoti jėgas ir žinias kryptingai. Kita vertus, mūsų kasdieninis gyvenimas ir asmeniniai tikslai, asmeninė darbinė, dvasinė ir kūrybinė veikla, planavimo prasme, dažniausia kažkodėl „lieka už borto“. Jos neplanuojame arba, jei planuojame, neužsirašome. Ir po to stebimės, kurgi dingsta tas laikas ir kodėl niekaip nieko nespėjame.

Jau daug metų tiesiog nemoku ir nenoriu gyventi be kasdienio darbų kalendoriaus. Kai kurie pažįstami sako – „Kam tau tas kalendorius? Aš tai viską planuoju galvoje“ arba „Aš tai viską atmintinai prisimenu“. Deja, statistika rodo, kad žmonės, kurie planuojamus kasdienius darbus rašosi, ne tik dirba našiau, bet ir padaro daugiau.

Anksčiau stebėdavau skirtingus tą patį darbą dirbančius ir panašiomis sąlygomis gyvenančius žmones. Vieni jų visą laiką skųsdavosi, kad norėtų daugiau laiko asmeniniams dalykams, nes visą jį suvalgo darbas ir šeima. Kiti, dirbdami bene tą patį, dar sugebėdavo skaityti išmintingas knygas, lankytis vertinguose renginiuose, vystyti nedidelį asmeninį verslą, sportuoti ir užsiimti įvairia kūryba. Tuomet svarsčiau, ar toks rezultatas -vien tik asmeninių savybių pasekmė? Ar „barbės devyndarbės“ tokiomis gimsta? Su laiku supratau, kad tinkamo ir strategiško laiko planavimo galima išmokti. Tam tereikia šiek tiek žinių ir daug praktikos. Dabar, kai draugai manęs klausia – Tu, tiek daug visko veiki – verslas, kūryba, dvasinė veikla ir projektai, sportas, visuomet jaukūs ir šilti namai, dėmesys šeimai – kaip tu viską spėji? – atsakau – aš tiesiog tinkamai suplanuoju savo laiką. 🙂

Skaityti straipsnį toliau.

Naujausias paveikslas “Sielos draugai”

Naujausias paveikslas “Sielos draugai”

Sveiki,

Su džiaugsmu jums pristatau naujausią savo paveikslą – pagal asmeninį užsakymą nutapytą diptiką “Sielos draugai”, kuris jau papuošė naujų šeimininkų namų svetainę. (Didesniam formate atsidaro paspaudus pelyte ant nuotraukos).

Diptikas SIELOS DRAUGAI

Jame per įvairius simbolius įamžinau tobulą vyro ir moters, tikrų sielos draugų ryšį. Šie medžiai (sutuoktiniai) ne tik tvirtai laikosi šakomis (rankomis), palaikydami ir stiprindami vienas kitą, bet ir susilieja energetinėmis gijomis, meridianais, kurie sujungia vyrišką (aktyvią, saulės energiją -auksinė spalva) ir moterišką energiją (pasyvią, mėnulis, moteris – sidabrinė spalva). Tai kaip dviejų savarankiškų būtybių, susijungusių į vieną šokis ir stipri energetinė programa, sudėta į paveikslą, kaip stiprios, harmoningos ir kūrybingos šeimyninės sąjungos palinkėjimas.

DSC_1315

Gyvai atrodo gražiau, nes matosi visi feljefai ir prabangios aukso bei sidabro spalvos, kurių nefiksuoja kamera.

Būtų įdomu išgirsti jūsų atsiliepimus. 🙂

Daugiau mano paveikslų rasite svetainėje www.tapybapaveikslai.com

———————————————————————————————————————–

Tapingas: emocijų higiena

Tapingas: emocijų higiena

 

Sveiki. Džiaugiuosi galėdama jums pristatyti puikų, specialiai “Sielos namams” parašytą straipsnį, kurio autorė – gera “Sielos namų” bičiulė Kazimiera Astratovienė. Smagaus skaitymo ir atradimų, apsivalant nuo neigiamų emocijų ir patirčių.

Su meile,

Sielos namai

——————————————————————————————————————————————————-

Portrait of young woman with eyes closed and fingers on her temples, concentrating

Kazimiera Astratovienė

Kaip tapingas gali padėti išsivalyti nuo neigiamų patirčių?

Aš ir tapingas

Esu emocionali. Visą gyvenimą pavydėjau žmonėms, kurie gali ramiai išklausyti aštriai išsakytą kritiką ar praleisti pro ausis žeminančią repliką neužsitvieksdami pykčiu. Tiems, kurių nekankina nemiga, neslegia kaltės jausmas, neišpila karštis ir gėdos raudonis kam nors pastebėjus jų klaidą. Man atrodė, kad bemaž visi aplink mane tokie – ramūs ir racionalūs. Ir tik aš viena pasmerkta nuolat degti, apimta vienos ar kitos emocijos liepsnos. Teko nukeliauti ilgą kelią mokantis priimti save tokią, kokia esu. Tiek pat sunkų, kiek įdomų. Bet šis tekstas ne apie tai. Jis apie vieną įrankį, kuris man padeda susidraugauti su savo emocijomis, kad ir kokios jos būtų. Ne bėgti nuo jų, o susitikti akis į akį. Ir išsilaisvinti.

 

Kas yra tapingas?

Tapingas. Kai pirmą kartą išgirdau šį žodį, jis rodėsi kiek neįprastas ir tuojau pat kilo noras ieškoti lietuviškų atitikmenų. Išvertus iš anglų kalbos tapping reiškia stuksenimą, baksnojimą, barbenimą, tapšnojimą… Žodžiu, pavadinimai gana juokingi. Mano galva, geriausiai šio metodo esmę atskleidžia terminas Emocijų higiena. Kas gi tai yra? Pati procedūra gana paprasta – tai akupunkūrinių taškų ant veido ir kūno stuksenimas kartojant tam tikrus teiginius. Išmokti lengva, tiesą sakant, atrodo netgi pernelyg paprasta, ypač sužinojus, kad tai universali, nemokama ir saugi saviterapija, padedanti spręsti emocines ir fizines problemas milijonams žmonių visame pasaulyje. Ši energijų terapijos rūšis, sujungianti rytų medicinos išmintį ir modernią vakarų psichologiją, padeda susitvarkyti su savimi – savo jausmais,  reakcijomis, net su nemaloniais fiziniais pojūčiais (pvz., skausmu). Taip pat tapingas gali padėti kenčiant nuo potrauminio streso sindromo, depresijos, nemigos, fobijų, įvairių priklausomybių ar ribojančių įsitikinimų.

Skaityti straipsnį toliau.

Sielos namų audio ir video meditacijos

Sielos namų audio ir video meditacijos

Aurelija Kriščiūnaitė

Apie tai, kaip gimė mano padarytos audio ir video meditacijos

Meditacijomis domiuosi ir užsiimu jau kelis metus. Itin daug žinių ir praktikos davė skirtingi dvasiniai bei jogos seminarai, įvairias jogos mokyklas propaguojantys mokytojai, o vėliau ir asmeninė patirtis, knygos bei intuicija.

Anksčiau medituodama pati sau viena namuose, kai šalia nebūdavo visą procesą stebinčio ir vedančio mokytojo, susidurdavau su viena dilema. Meditacijos metu protas turi būti švarus, išvalytas nuo bet kokių minčių, atsiminimų ir jausmų. Tuo tarpu, norint atlikti truputį sudėtingesnes dvasines praktikas, kurių metu tam tikra tvarka ir eiga reikia kartoti atitinkamas mantras ar afirmacijas, o tuo pačiu įsivaizduoti skirtingus dalykus, privalai visus tekstus ir vaizdinius bei jų eigą mokėti mintinai, o taip pat – vietoj proto atpalaidavimo turi jį įtempti tam, kad nieko nepamirštum. Tai man keldavo vidinius prieštaravimus.

Taip gimė idėja visas labiausiai patikusias dvasines praktikas tiesiog paversti audio meditacijomis, kuriose pati sau diktuoju reikiamą tekstą ir vaizdinių eigą. Tokios audio meditacijos labai patiko mano ir draugams bei bendraminčiams, todėl nusprendžiau, kad gali atsirasti ir daugiau žmonių, kuriems jos bus naudingos.

Skaityti straipsnį toliau.

Afirmacijos ir mantros – magiški žodžiai, kurie gydo ir programuoja sėkmei

Afirmacijos ir mantros – magiški žodžiai, kurie gydo ir programuoja sėkmei

Aurelija Kriščiūnaitė

Figure whispering into man's ear

Kas yra afirmacijos? Kuo jos skiriasi nuo mantrų?

Afirmacijos yra tam tikri pozityvūs teiginiai, kartojami savęs programavimo ir savitaigos tikslais. Jie gali būti vos vieno trumpo sakinio ilgumo, o gali susidaryti ir iš kelių ar net keliolikos sakinių. Kadangi mūsų pasąmonė yra labai jautri ir imli jausmingai, vaizdingai bei dažnai kartojamiems žodžiams, galima sakyti, kad šie pozityvūs teiginiai yra tam tikros rūšies teigiamos programos, kurias įdiegiame ir paleidžiame veikti savo pasąmonėje, sąlygojančioje mūsų tolimesnius pokyčius.

Ko gero labiausiai paplitusios ir visuotinai naudojamos afirmacijos yra “Viskas yra ir bus gerai”, “Aš galiu”, “ Man pasiseks” ir panašiai. Nors plačioje visuomenėje tokios trumpos teigiamos frazės dažnai vadinamos “mantromis”, iš tiesų afirmacijų ir mantrų pobūdis bei poveikis skiriasi.

Skaityti straipsnį toliau.

Dėkingumo magija – stebuklinga “ačiū” galia

Dėkingumo magija – stebuklinga “ačiū” galia

Aurelija Kriščiūnaitė

Mixed race teenage girl in field with arms outstretched

Kaip kasdienis dėkingumo magijos  praktikavimas padeda pasiekti ilgalaikį laimės jausmą

Nuolatos ieškome būdų, kaip į savo gyvenimą pritraukti daugiau džiaugsmo, meilės, gerų dalykų ir kuo dažnesnio tikrosios (ne laikinos, vien materialiniais malonumais grįstos) laimės jausmo. Kiekvienam „ilgalaikė laimė“ reiškia vis ką nors kitą. Vieni jos gauna per saviraišką ir kūrybą, kiti – eidami dvasiniu keliu, treti – padėdami kitiems ir jausdamiesi reikalingi, ypatingi, geri. Mano asmeninė laimės formulė teigia, kad tikrosios laimės jausmas susideda iš dviejų pagrindinių komponentų – jaustis dėkingam už tai, ką turi ir pasiekti tai, ko nori. Manau, kad antroji, svajonių įgyvendinimo dalis be pirmosios – vertinimo to, ką jau esi pasiekęs – yra tiesiog neįmanoma.

Būtent sugebėjimas nuolatos matyti ir nuoširdžiai vertinti kasdien gaunamas Visatos dovanas, besipilančias ant mūsų kaip galimybių, kuriomis privalome pasinaudoti, lietus, yra vienas iš geriausių būdų pastoviai užpildyti savo emocinius rezervuarus gerais jausmais, dėkingumu ir laime.

Skaityti straipsnį toliau.

Pozityvus mąstymas – ar jis visada veiksmingas?

Pozityvus mąstymas – ar jis visada veiksmingas?

Aurelija Kriščiūnaitė

USA, Oregon, Wasco, Girl (13-15) holding fan in wheat field in front of wind turbines

Kaip pozityvų mąstymą kombinuoti su kitais veiksmais, kad iš tiesų pasiektumėm teigiamų rezultatų?

Neseniai teko dalyvauti įdomioje diskusijoje apie populiaraus ir teigiamo, bet kartais naivaus ar tiesiog aklo pozityvizmo privalumus ir trūkumus. Nors gyvenime daugybę kartų teko pačiai įsitikinti, kad toks aktyviai propaguojamas pozityvizmas iš tiesų skatina svarbius ir gerus pokyčius (todėl tokio pobūdžio knygas ir rekomenduoju kitiems), mano asmeninės sėkmės formulėje pozityvus mąstymas tikrai nėra vienintelis elementas, kuris padeda pasiekti trokštamų dalykų. Kartais susiduriu su žmonėm, gyvenančiais pasyviame iliuzijų pasaulyje ir tikinčiais, kad net ir nesiimant jokių svarbių veiksmų ir vien tik teigiamai programuojant savo pasąmonę, gyvenime prasideda stebuklai. Iš tiesų pokyčių magija prasideda tada, kai būdami pozityvūs ir tikėdami savimi bei pagalba iš aukščiau patys imame keisti savo gyvenimą.

Tokios mintys paskatino idėją parašyti apie tai, koks ir kokiais elementais, turėtų būti atskiestas pozityvus mąstymas tam, kad jis iš tiesų duotų naudą ir padėtų įgyvendinti norus bei svajones.

Skaityti straipsnį toliau.

Rekomenduojamų knygų sąrašas

Rekomenduojamų knygų sąrašas

Aurelija Kriščiūnaitė

 “Sielos namų biblioteka“Confident woman smilling

Kadangi vienintelis dalykas, kurio šiame gyvenime turime ribotą kiekį, yra laikas, noriu pasidalinti su jumis Sielos namų rekomenduojamų knygų sąrašu, kuris tikiu, kad jums padės sutaupyti ne tik nemažai laiko, renkantis dėmesio vertas knygas, bet ir padės jį smagiai bei tikrai naudingai praleisti.

Nors knygas valgau pusryčiams, pietums ir vakarienei ir be jų tiesiog negaliu gyventi, manau, kad asmeniniam augimui skirtos valandos turėtų būti išnaudojamos maksimaliai efektingai.

Ne visos mano perskaitytos knygos buvo įdomios, įtaigios ir įkvepiančios keistis bei tobulėti, o, mano manymu, knyga, kuri augina žmogų, turi būti būtent tokia. Be jokių išlygų. Todėl šiame sąraše rasite tik tuos kūrinius, kurie ne tik pelnė pasaulinį pripažinimą, bet ir padarė didžiausią įtaką mano mąstymui ir asmeniniams pokyčiams. Tikiu, kad jos įkvėps ir jus. Žinoma, svarbiausius pokyčius sąlygos ne tai, ką perskaitysite, bet tai, ką veiksite su tuo, ką perskaitysite. 🙂

Kad būtų paprasčiau atsirinkti knygas pagal tai, kas jums aktualu, suskirsčiau jas į simbolines kelias temas.
Kaip ir visuomet, pradedu nuo nedidelės rekomenduojamų knygų dalies. Sąrašas bus nuolatos papildomas rimtesnėm knygom, kad galėtumėm augti kartu. Šalia knygos rasite ir trumpą mano komentarą, įvertinimą, kuris padės lengviau orientuotis. Linkiu smagaus ir užburiančio skaitymo bei stebuklingų asmeninių pokyčių.

Skaityti straipsnį toliau.

Švytuokle, švytuokle – pasakyk

Švytuokle, švytuokle – pasakyk

Aurelija Kriščiūnaitė

Young Woman with Pendulum and Photography of Man

Parašyti apie švytuokles ir tai, kaip jomis naudotis, paskatino keletas priežasčių. Prieš kelis metus žiūrėdama puikų mistinį filmą “Šešiasdešimtas greitkelis”, kurio personažas sprendimus priiminėjo remdamasis stebuklingo kamuolio (liaudyje vadinamo “mistic ball 8”) atsakymais, pagalvojau: „Kaip būtų smagu turėti „draugą“, kuris,  kad ir žaidimo formoje, nuolatos galėtų patarti situacijose, kai nežinau, kaip pasielgti ar ką pasirinkti. Tokį pagalbininką suradau, tik juo tapo ne kamuolys, o speciali švytuoklė, apie kurias buvo tekę girdėti ir anksčiau.

Pradėjus rinkti informaciją, domėtis, o vėliau ir praktiškai dirbant su švytuokle, mačiau, kad šio nuostabaus įrankio populiarumas ir kasdieninis poreikis auga vis labiau, o informacijos lietuvių kalba trūksta. Taip gimė idėja pasidalinti turimomis žiniomis ir pristatyti nedidelį praktinį darbo su švytuoklėm vadovą.

Kas yra švytuoklės ir kaip jos veikia?

Švytuoklė yra nedidelis iš įvairių medžiagų pagamintas svarelis, pakabintas ant siūlo ar grandinėlės ir švytuojantis į skirtingas puses, tokiu būdu atsakydamas į užduodamus klausimus.

Švytuoklės ir panašiu principu veikiančios virgulės yra ne naujas žmonijos atradimas, o  vienas seniausių jau Senųjų Civilizacijų naudotų instrumentų, kurių pagalba jau 6000 m. pr. Kr buvo ieškoma požeminių vandens telkinių, mineralų, naudingų iškasenų ar energetiškai negatyvių vietų. Šiais laikais jų panaudojimo spektras išsiplėtė daugybę kartų.

Skaityti straipsnį toliau.

Reinkarnacija arba Rodos, pažįstu tave visą gyvenimą

Reinkarnacija arba Rodos, pažįstu tave visą gyvenimą

Aurelija Kriščiūnaitė

Happy friends on beach

Kas yra reinkarnacija ir ar ji iš tiesų egzistuoja?

Kas atsitinka, kai mes paliekame savo fizinį kūną? Ar yra gyvenimas po gyvenimo, tai yra, gyvenimas po mirties? Koks yra tas pomirtinis pasaulis? Ar mūsų sielos pakartotinai sugrįžta į Žemę, įsikūnijusios į kitą fizinį pavidalą?

Šie ir daugelis kitų panašių ezoterinių klausimų domino ir tebedomina žmoniją jau ne vieną tūkstantį metų. Pomirtinio gyvenimo ir reinkarnacijos tema yra parašyta daugybė grožinių ir ezoterinių knygų, besiremiančių klinikinę mirtį išgyvenusių ar savo praeitus gyvenimus atsimenančių žmonių pasakojimais, tačiau, ko gero, pačios pirminės jos ištakos randamos religiniuose šaltiniuose ir postulatuose.

Diagram of Samsara (Reincarnation)Būtent persikūnijimas yra vienas pagrindinių bene seniausių pasaulio religijų – budizmo ir hinduizmo – principų, teigiančių, kad po mirties žmogaus siela, pagal savo paties susikurtą karmą (priežasties ir jos  pasėkmės dėsnį) iš naujo atgimsta kitame kūne. Šio reiškinio aprašymai taip pat randami ir Antikinės Graikijos filosofų bei keltų raštuose.

Manoma, kad tikėjimas reinkarnacija nebuvo svetimas ir senosioms krikščionybės bei judaizmo religijoms, iš kurių raštų vėliau buvo sąmoningai pašalintas, siekiant didesnės masinės tikinčiųjų bendruomenės kontrolės.

Reinkarnacijos pavyzdžiai regresinėje hipnoterapijoje

Šiais laikais geriausiai reinkarnacijos, tai yra sielų persikūnijimo faktą patvirtina jau seniai iš metafizinės plotmės į mokslinį lygį peršokę tyrimai, hipnoterapeutų atliekami jau kelis dešimtmečius skirtingose pasaulio šalyse. Prieš dvidešimt ar trisdešimt metų persikūnijimo istorijos apie žmones, staiga prisiminusius savo praėjusius gyvenimus ir galinčius papasakoti smulkiausias detales apie tuometinę gyvenamąją vietą, šeimos narius ir nutikusius įvykius arba netgi taisyklingai kalbėti niekada negirdėta kalba, kuri kadaise buvo gimtoji, tebuvo vienetiniai abejotini pavyzdžiai. Šiais, naujausiųjų technologijų laikais, tokie „stebuklai“ įgavo daug didesnius mąstus.

Skaityti straipsnį toliau.

Kasdieninis Kalėdų stebuklas

Kasdieninis Kalėdų stebuklas

Couple carrying  Christmas presents

Man patinka galvoti, kad Kalėdos – tai ne konkreti data ar laikas. Man Kalėdos yra jausmas, būsena. Tai noras būti geresniu, dėmesingesniu, labiau mylinčiu, atlaidesniu nei visada. Man Kalėdos – tai noras duoti, dalintis pirmiau nei gauti. Ir šis jausmas neturi galiojimo datos. Neturi nei pradžios, nei pabaigos ir nėra niekaip susijęs su konkrečiu laiku metuose. Kalėdos turėtų būti kasdieninis mažas stebuklas, kurio nereikia laukti visus metus. Nuostabiausi stebuklai gimsta tuomet, kai juos kuri pats, o tai gali daryti kiekvieną dieną.

Gift Wrapped Christmas Presents

Todėl noriu visiems mano mieliems “Sielos namų” skaitytojams palinkėti ne tik gražių švenčių, bet ir to, kad kalėdiniai stebuklai jūsų širdyse gimtų ne kartą metuose, o nuolatos, kad juos nuoširdžiai kurdami pajaustumėte, kaip tas jaukumas ir gerumas plinta, šimteriopai sugrįždamas ir begaline meile bei šiluma užpildydamas jūsų širdį ir namus.

Kitas panašiai mano interpretuojamas terminas yra “namai”. Juk namai – tai ne vieta ir ne adresas. Tai ne daiktai ir ne rajonas ar miestas, kuriame gyveni. “Namai” – tai jausmas, kai esi saugus, kai esi reikalingas, laukiamas, kai supranti esąs ten, kur ir turi būti, darantis tai, ką ir gimei daryti. Namai – tai dvasinė pilnatvė, kai siela jaučiasi “namuose”. Ir šis jausmas dažnai aplanko būtent tada, kai vietoje to, kad laukdamas visokeriopos gerovės iš aplinkos, kitų žmonių, Visatos, imi pats tą gerumą ir pagalbą dalinti kitiems….

Taigi, šalia kasdieninių kalėdinių stebuklų, linkiu, kad jūsų siela kuo dažniau pasijaustų “namuose”.

Ačiū, kad esate su manimi ir su mano blogu “Sielos namai”.

Su meile,

Sielos namai

Svajonių darbas širdžiai ir piniginei

Svajonių darbas širdžiai ir piniginei

Aurelija Kriščiūnaitė

Woman engaging in sports, outdoors

Apie svajonių veiklą pasvajoja, ko gero, visi, kurie tokios dar neturi. Vieni tai daro gerdami kavą per pertraukėlę nusibodusiame darbe, kiti – ieškodami naujos darbo vietos ir siųsdami savo gyvenimo aprašymus galimiems darbdaviams, o treti – po žingsnelį bandydami įgyvendinti savo pačių sukurtas verslo idėjas.

Yra keli pagrindiniai faktoriai, kurie skiria šias tris skirtingas, svajonių veiklos trokštančias grupes – tai vidinė drąsa, saviraiškos ir laisvės poreikis, kūrybingumas, tikėjimas savo idėja ir jėgomis, kantrybė, ryžtas arba visų jų trūkumas. Skirtingai nei trečiajai grupei, kuriai šios savybės dažniausiai nėra svetimos, likusias dvi grupes nuo svajonių darbo skiria nemažas atstumas. Ir didžiausia to kaltininkė, mano manymu, yra baimė.

Būtent baimė didžiąją dalį visuomenės dažnai riša prie nusibodusio, nemylimo, visiškai savirealizacijos nesuteikiančio samdomo darbo, kuris ne tik kasdien įkalina atsėdėti konkrečioje patalpoje kelias valandas apie 260 dienų per metus, bet ir dažnai tendencingai naikina mūsų kūrybingumą, laisvę, susiurbdamas iš mūsų visa tai, ką turime geriausio. Turbūt kiekvienas pažįstame bent keletą žmonių, sėdinčių per dienas ofise ir svajojančių apie visiškai kitokią – kūrybinę, dinamišką, įspūdžių, adrenalino, o galbūt net kelionių kupiną veiklą (pvz.: sportininko, turistinių grupių vadovo, dainuojančio gitaristo ar šokėjo karjerą). Paklausti, tai kodėl tuo neužsiima, visi jie kaip susitarę sako, kad tai yra neįmanoma, kad tai nesąmoninga svajonė, kad iš to jie niekada nepragyventų.

Skaityti straipsnį toliau.

Energetiškai atsakinga kūryba ir menas

Energetiškai atsakinga kūryba ir menas

Aurelija Kriščiūnaitė

Kiekvienas meną suprantame ir įsivaizduojame savaip. Su asmeniniu skoniu nepasiginčysi. Vienam gražu, o kitam – ne. Bet kalbėdama apie kūrybą ir meną plačiąja prasme, visų pirma noriu atkreipti dėmesį ne į estetinę jo išraišką, kuri gali patiki arba nepatikti, bet apie informacinį, energetinį turinį, kurį jis neabejotinai savyje neša ir nuolatos nuo kūrėjo perduoda tiems, kas tos kūrybos vaisius vienaip ar kitaip „vartoja“.

Ir šioje vietoje matyt priklausau tam nedaugeliui, kuris pasisako už energetiškai atsakingą kūrybą. Ką turiu omeny?

Skaityti straipsnį toliau.

Sveiki atvykę!

Sveiki atvykę!

Mieli mano blogo skaitytojai,
Šis asmeninio ir dvasinio tobulėjimo blogas – tai vienas iš man žinomų įrankių, kuriam padedant, noriu padalinti su jumis savo gyvenimo patirtimis, įžvalgomis, mintimis ir atradimais tiek kūrybinėje, tiek – dar svarbiau – dvasinėje erdvėje. Juk net ir domėdamiesi panašiais dalykais, esame tokie skirtingi ir turime visiškai skirtingas gyvenimo istorijas bei patirtis, esame mokęsi iš skirtingų knygų, situacijų bei mokytojų. Šio blogo įrašai, kūrybos darbai (tapyba, poezija ir dainos) ir pasakojimai yra mano augimo įrankiai ir pakeleiviai, kurie buvo ir tebėra begalo svarbūs ieškant kelio į save ir rakto nuo Visatos paslapčių. Galbūt kuri nors mano mintis, kūrinys ar išgyventa situacija įžiebs kibirkštėlę ir jūsų širdyje bei galvoje… Tuomet būsiu Visatai už tai labai dėkinga.
Kodėl blogą pavadinau “Sielos namai”?
Ar žinot tą žodžiais sunkiai nusakomą dvasinės ramybės ir harmonijos jausmą? Vieniems per jį norisi be priežasties verkti iš laimės, kiti – tiesiog visus įvykius ir supančius žmones staiga išvysta kaip tobulai prasmingas ir būtinas dėlionės detales, treti netenka kalbos dovanos ir tiesiog kuriam laikui nuskęsta visiškoj ramybėj…. Tai ne akimirka ir ne būsena, nes ji neturi apibrėžtų laiko rėmų. Šis jausmas (?) neturi garsų, bet tai ir nėra tyla, nes jame visuomet gali justi nenutylantį vienintelį tikrą Visatos pulsavimą. Ten, toje erdvėje sielai būti labai gera. Ten ji jaučiasi namuose. Rašau šį blogą ir dalinuosi patirtimis, linkėdama šį nuostabų jausmą patirti kiekvienam. Lai jūsų siela randa namus, kuriuose jai gera.

Aukime, mokykimės, tobulėkime ir dalinkimės dvasiniais atradimais kartu. Ačiū, kad esate su manimi.

Aš.