Category Archives: Straipsniai

Kaip viską suspėti – planas, planas ir dar kartą planas

Kaip viską suspėti – planas, planas ir dar kartą planas

Open JournalApie tai, kad planas yra pusė padaryto darbo, žinome visi. Nepaisant to, žinoti ir daryti – yra du skirtingi dalykai. Jeigu dirbame įvairiose projektų valdymo srityse, rinkodaroje, pardavimuose ir panašiose sferose, strateginius veiksmų planus darome nuolatos. Tai neatsiejama darbo dalis, kuri padeda sukoncentruoti jėgas ir žinias kryptingai. Kita vertus, mūsų kasdieninis gyvenimas ir asmeniniai tikslai, asmeninė darbinė, dvasinė ir kūrybinė veikla, planavimo prasme, dažniausia kažkodėl „lieka už borto“. Jos neplanuojame arba, jei planuojame, neužsirašome. Ir po to stebimės, kurgi dingsta tas laikas ir kodėl niekaip nieko nespėjame.

Jau daug metų tiesiog nemoku ir nenoriu gyventi be kasdienio darbų kalendoriaus. Kai kurie pažįstami sako – „Kam tau tas kalendorius? Aš tai viską planuoju galvoje“ arba „Aš tai viską atmintinai prisimenu“. Deja, statistika rodo, kad žmonės, kurie planuojamus kasdienius darbus rašosi, ne tik dirba našiau, bet ir padaro daugiau.

Anksčiau stebėdavau skirtingus tą patį darbą dirbančius ir panašiomis sąlygomis gyvenančius žmones. Vieni jų visą laiką skųsdavosi, kad norėtų daugiau laiko asmeniniams dalykams, nes visą jį suvalgo darbas ir šeima. Kiti, dirbdami bene tą patį, dar sugebėdavo skaityti išmintingas knygas, lankytis vertinguose renginiuose, vystyti nedidelį asmeninį verslą, sportuoti ir užsiimti įvairia kūryba. Tuomet svarsčiau, ar toks rezultatas -vien tik asmeninių savybių pasekmė? Ar „barbės devyndarbės“ tokiomis gimsta? Su laiku supratau, kad tinkamo ir strategiško laiko planavimo galima išmokti. Tam tereikia šiek tiek žinių ir daug praktikos. Dabar, kai draugai manęs klausia – Tu, tiek daug visko veiki – verslas, kūryba, dvasinė veikla ir projektai, sportas, visuomet jaukūs ir šilti namai, dėmesys šeimai – kaip tu viską spėji? – atsakau – aš tiesiog tinkamai suplanuoju savo laiką. 🙂

Skaityti straipsnį toliau.

Ką daryti, kad norai išsipildytų – 15 žingsnių svajonių įgyvendinimo link

Ką daryti, kad norai išsipildytų – 15 žingsnių svajonių įgyvendinimo link

Aurelija Kriščiūnaitė
Fairy in Forest

Mano draugai, pažįstami ir Sielos namų skaitytojai dažnai klausia, ką, mano manymu, reikia daryti, kad būtų kuo greičiau įgyvendintos jų svajonės ir norai. Kaip man pavyksta realizuoti savo svajones? Ar yra kokia nors stebuklinga formulė arba burtai? Visiems atsakau tą patį – yra nesunkios ir veiksmingos instrukcijos, kurių laikantis anksčiau ar vėliau, norai pildosi. Vienintelis dalykas, kurio reikia, kaip ir bet kurioje kitoje veikloje – kantraus, tęstinio ir sistemingo proceso. Šio metodo efektingumą patvirtino daugybė sėkmingų žmonių, rašančių knygas ir vedančių seminarus. Ne kartą juo realioje praktikoje įsitikinau ir pati. Taigi, noriu pasidalinti šiais paprastais 15 žingsnelių, būtinų norų išsipildymui, ir su jumis.

I etapas – Svajonių įgyvendinimas – nuo ko pradėti?

1.       Gili savianalizė – ko aš iš tiesų noriu?

Tik pasakose galime nueiti “ten, nežinia kur”. Realiame gyvenime, norėdami pasiekti konkretų tikslą, turime žinoti konkrečią kryptį, o šioje situacijoje – konkretų ir aiškiai bei itin detaliai suformuluotą norą, svajonę. Taigi, pradėkite nuo savianalizės. Pavyzdžiui, jei norite naujo darbo, paklauskite savęs, koks būtent tai turėtų būti darbas, kokioje vietoje, su kokiomis pareigomis ir atsakomybėmis, kokia alga, kolektyvu. Sekantys klausimai turėtų būti: kam man to reikia (ir ar tikrai reikia?), ką man tai duos (asmeninį augimą, saugumo, komforto jausmą, finansinę laisvę, naujas pažintis ir t.t.).

Skaityti straipsnį toliau.

Tapingas: emocijų higiena

Tapingas: emocijų higiena

 

Sveiki. Džiaugiuosi galėdama jums pristatyti puikų, specialiai “Sielos namams” parašytą straipsnį, kurio autorė – gera “Sielos namų” bičiulė Kazimiera Astratovienė. Smagaus skaitymo ir atradimų, apsivalant nuo neigiamų emocijų ir patirčių.

Su meile,

Sielos namai

——————————————————————————————————————————————————-

Portrait of young woman with eyes closed and fingers on her temples, concentrating

Kazimiera Astratovienė

Kaip tapingas gali padėti išsivalyti nuo neigiamų patirčių?

Aš ir tapingas

Esu emocionali. Visą gyvenimą pavydėjau žmonėms, kurie gali ramiai išklausyti aštriai išsakytą kritiką ar praleisti pro ausis žeminančią repliką neužsitvieksdami pykčiu. Tiems, kurių nekankina nemiga, neslegia kaltės jausmas, neišpila karštis ir gėdos raudonis kam nors pastebėjus jų klaidą. Man atrodė, kad bemaž visi aplink mane tokie – ramūs ir racionalūs. Ir tik aš viena pasmerkta nuolat degti, apimta vienos ar kitos emocijos liepsnos. Teko nukeliauti ilgą kelią mokantis priimti save tokią, kokia esu. Tiek pat sunkų, kiek įdomų. Bet šis tekstas ne apie tai. Jis apie vieną įrankį, kuris man padeda susidraugauti su savo emocijomis, kad ir kokios jos būtų. Ne bėgti nuo jų, o susitikti akis į akį. Ir išsilaisvinti.

 

Kas yra tapingas?

Tapingas. Kai pirmą kartą išgirdau šį žodį, jis rodėsi kiek neįprastas ir tuojau pat kilo noras ieškoti lietuviškų atitikmenų. Išvertus iš anglų kalbos tapping reiškia stuksenimą, baksnojimą, barbenimą, tapšnojimą… Žodžiu, pavadinimai gana juokingi. Mano galva, geriausiai šio metodo esmę atskleidžia terminas Emocijų higiena. Kas gi tai yra? Pati procedūra gana paprasta – tai akupunkūrinių taškų ant veido ir kūno stuksenimas kartojant tam tikrus teiginius. Išmokti lengva, tiesą sakant, atrodo netgi pernelyg paprasta, ypač sužinojus, kad tai universali, nemokama ir saugi saviterapija, padedanti spręsti emocines ir fizines problemas milijonams žmonių visame pasaulyje. Ši energijų terapijos rūšis, sujungianti rytų medicinos išmintį ir modernią vakarų psichologiją, padeda susitvarkyti su savimi – savo jausmais,  reakcijomis, net su nemaloniais fiziniais pojūčiais (pvz., skausmu). Taip pat tapingas gali padėti kenčiant nuo potrauminio streso sindromo, depresijos, nemigos, fobijų, įvairių priklausomybių ar ribojančių įsitikinimų.

Skaityti straipsnį toliau.

Afirmacijos ir mantros – magiški žodžiai, kurie gydo ir programuoja sėkmei

Afirmacijos ir mantros – magiški žodžiai, kurie gydo ir programuoja sėkmei

Aurelija Kriščiūnaitė

Figure whispering into man's ear

Kas yra afirmacijos? Kuo jos skiriasi nuo mantrų?

Afirmacijos yra tam tikri pozityvūs teiginiai, kartojami savęs programavimo ir savitaigos tikslais. Jie gali būti vos vieno trumpo sakinio ilgumo, o gali susidaryti ir iš kelių ar net keliolikos sakinių. Kadangi mūsų pasąmonė yra labai jautri ir imli jausmingai, vaizdingai bei dažnai kartojamiems žodžiams, galima sakyti, kad šie pozityvūs teiginiai yra tam tikros rūšies teigiamos programos, kurias įdiegiame ir paleidžiame veikti savo pasąmonėje, sąlygojančioje mūsų tolimesnius pokyčius.

Ko gero labiausiai paplitusios ir visuotinai naudojamos afirmacijos yra “Viskas yra ir bus gerai”, “Aš galiu”, “ Man pasiseks” ir panašiai. Nors plačioje visuomenėje tokios trumpos teigiamos frazės dažnai vadinamos “mantromis”, iš tiesų afirmacijų ir mantrų pobūdis bei poveikis skiriasi.

Skaityti straipsnį toliau.

Dėkingumo magija – stebuklinga “ačiū” galia

Dėkingumo magija – stebuklinga “ačiū” galia

Aurelija Kriščiūnaitė

Mixed race teenage girl in field with arms outstretched

Kaip kasdienis dėkingumo magijos  praktikavimas padeda pasiekti ilgalaikį laimės jausmą

Nuolatos ieškome būdų, kaip į savo gyvenimą pritraukti daugiau džiaugsmo, meilės, gerų dalykų ir kuo dažnesnio tikrosios (ne laikinos, vien materialiniais malonumais grįstos) laimės jausmo. Kiekvienam „ilgalaikė laimė“ reiškia vis ką nors kitą. Vieni jos gauna per saviraišką ir kūrybą, kiti – eidami dvasiniu keliu, treti – padėdami kitiems ir jausdamiesi reikalingi, ypatingi, geri. Mano asmeninė laimės formulė teigia, kad tikrosios laimės jausmas susideda iš dviejų pagrindinių komponentų – jaustis dėkingam už tai, ką turi ir pasiekti tai, ko nori. Manau, kad antroji, svajonių įgyvendinimo dalis be pirmosios – vertinimo to, ką jau esi pasiekęs – yra tiesiog neįmanoma.

Būtent sugebėjimas nuolatos matyti ir nuoširdžiai vertinti kasdien gaunamas Visatos dovanas, besipilančias ant mūsų kaip galimybių, kuriomis privalome pasinaudoti, lietus, yra vienas iš geriausių būdų pastoviai užpildyti savo emocinius rezervuarus gerais jausmais, dėkingumu ir laime.

Skaityti straipsnį toliau.

Dvasinio tobulėjimo abėcėlė

Dvasinio tobulėjimo abėcėlė

Aurelija Kriščiūnaitė

                                              Kas yra dvasingumas, su kuo jį valgyti ir kodėl jį verta auginti?

Dvasingumo svarbu nemaišyti su religingumu, nes, mano supratimu, tai visiškai skirtingi dalykai. Dvasingiems žmonėms nėra svetimas tikėjimas ar tam tikra jo forma, bet jis visiškai nebūtinai privalo turėti kažkokią religinę išraišką ar būti ribojamas konkrečių religinių dogmų. Analogiškai yra ir su religingaisiais. Tarp jų yra labai aukštą dvasinį lygį pasiekusių žmonių, bet, kaip bebūtų gaila, yra ir nemažai tokių, kurie kasdien meldžiasi, sekmadieniais eina į mišias, pasninkauja ir galbūt netgi vykdo visus didžiuosius bažnytinius įsakymus, bet, nepaisant to, yra dvasios ubagai.

Taigi, vieniems dvasingumas asocijuojasi su jogos asanoje (tam tikroje pozoje) stovinčiu ir vien kosmine energija mintančiu jogu, kitiems – su visas savo jėgas, laiką ir energiją likimo nuskriaustiems aukojančiu vienuoliu, tretiems – su indigo ar “deimantinę sielą” turinčiais vaikais, jau atėjusiais į šį pasaulį su didele vidine išmintim. Visos šios formos yra vienokio ar kitokio dvasingumo išraiškos.

Skaityti straipsnį toliau.

Pozityvus mąstymas – ar jis visada veiksmingas?

Pozityvus mąstymas – ar jis visada veiksmingas?

Aurelija Kriščiūnaitė

USA, Oregon, Wasco, Girl (13-15) holding fan in wheat field in front of wind turbines

Kaip pozityvų mąstymą kombinuoti su kitais veiksmais, kad iš tiesų pasiektumėm teigiamų rezultatų?

Neseniai teko dalyvauti įdomioje diskusijoje apie populiaraus ir teigiamo, bet kartais naivaus ar tiesiog aklo pozityvizmo privalumus ir trūkumus. Nors gyvenime daugybę kartų teko pačiai įsitikinti, kad toks aktyviai propaguojamas pozityvizmas iš tiesų skatina svarbius ir gerus pokyčius (todėl tokio pobūdžio knygas ir rekomenduoju kitiems), mano asmeninės sėkmės formulėje pozityvus mąstymas tikrai nėra vienintelis elementas, kuris padeda pasiekti trokštamų dalykų. Kartais susiduriu su žmonėm, gyvenančiais pasyviame iliuzijų pasaulyje ir tikinčiais, kad net ir nesiimant jokių svarbių veiksmų ir vien tik teigiamai programuojant savo pasąmonę, gyvenime prasideda stebuklai. Iš tiesų pokyčių magija prasideda tada, kai būdami pozityvūs ir tikėdami savimi bei pagalba iš aukščiau patys imame keisti savo gyvenimą.

Tokios mintys paskatino idėją parašyti apie tai, koks ir kokiais elementais, turėtų būti atskiestas pozityvus mąstymas tam, kad jis iš tiesų duotų naudą ir padėtų įgyvendinti norus bei svajones.

Skaityti straipsnį toliau.

Švytuokle, švytuokle – pasakyk

Švytuokle, švytuokle – pasakyk

Aurelija Kriščiūnaitė

Young Woman with Pendulum and Photography of Man

Parašyti apie švytuokles ir tai, kaip jomis naudotis, paskatino keletas priežasčių. Prieš kelis metus žiūrėdama puikų mistinį filmą “Šešiasdešimtas greitkelis”, kurio personažas sprendimus priiminėjo remdamasis stebuklingo kamuolio (liaudyje vadinamo “mistic ball 8”) atsakymais, pagalvojau: „Kaip būtų smagu turėti „draugą“, kuris,  kad ir žaidimo formoje, nuolatos galėtų patarti situacijose, kai nežinau, kaip pasielgti ar ką pasirinkti. Tokį pagalbininką suradau, tik juo tapo ne kamuolys, o speciali švytuoklė, apie kurias buvo tekę girdėti ir anksčiau.

Pradėjus rinkti informaciją, domėtis, o vėliau ir praktiškai dirbant su švytuokle, mačiau, kad šio nuostabaus įrankio populiarumas ir kasdieninis poreikis auga vis labiau, o informacijos lietuvių kalba trūksta. Taip gimė idėja pasidalinti turimomis žiniomis ir pristatyti nedidelį praktinį darbo su švytuoklėm vadovą.

Kas yra švytuoklės ir kaip jos veikia?

Švytuoklė yra nedidelis iš įvairių medžiagų pagamintas svarelis, pakabintas ant siūlo ar grandinėlės ir švytuojantis į skirtingas puses, tokiu būdu atsakydamas į užduodamus klausimus.

Švytuoklės ir panašiu principu veikiančios virgulės yra ne naujas žmonijos atradimas, o  vienas seniausių jau Senųjų Civilizacijų naudotų instrumentų, kurių pagalba jau 6000 m. pr. Kr buvo ieškoma požeminių vandens telkinių, mineralų, naudingų iškasenų ar energetiškai negatyvių vietų. Šiais laikais jų panaudojimo spektras išsiplėtė daugybę kartų.

Skaityti straipsnį toliau.

Reinkarnacija arba Rodos, pažįstu tave visą gyvenimą

Reinkarnacija arba Rodos, pažįstu tave visą gyvenimą

Aurelija Kriščiūnaitė

Happy friends on beach

Kas yra reinkarnacija ir ar ji iš tiesų egzistuoja?

Kas atsitinka, kai mes paliekame savo fizinį kūną? Ar yra gyvenimas po gyvenimo, tai yra, gyvenimas po mirties? Koks yra tas pomirtinis pasaulis? Ar mūsų sielos pakartotinai sugrįžta į Žemę, įsikūnijusios į kitą fizinį pavidalą?

Šie ir daugelis kitų panašių ezoterinių klausimų domino ir tebedomina žmoniją jau ne vieną tūkstantį metų. Pomirtinio gyvenimo ir reinkarnacijos tema yra parašyta daugybė grožinių ir ezoterinių knygų, besiremiančių klinikinę mirtį išgyvenusių ar savo praeitus gyvenimus atsimenančių žmonių pasakojimais, tačiau, ko gero, pačios pirminės jos ištakos randamos religiniuose šaltiniuose ir postulatuose.

Diagram of Samsara (Reincarnation)Būtent persikūnijimas yra vienas pagrindinių bene seniausių pasaulio religijų – budizmo ir hinduizmo – principų, teigiančių, kad po mirties žmogaus siela, pagal savo paties susikurtą karmą (priežasties ir jos  pasėkmės dėsnį) iš naujo atgimsta kitame kūne. Šio reiškinio aprašymai taip pat randami ir Antikinės Graikijos filosofų bei keltų raštuose.

Manoma, kad tikėjimas reinkarnacija nebuvo svetimas ir senosioms krikščionybės bei judaizmo religijoms, iš kurių raštų vėliau buvo sąmoningai pašalintas, siekiant didesnės masinės tikinčiųjų bendruomenės kontrolės.

Reinkarnacijos pavyzdžiai regresinėje hipnoterapijoje

Šiais laikais geriausiai reinkarnacijos, tai yra sielų persikūnijimo faktą patvirtina jau seniai iš metafizinės plotmės į mokslinį lygį peršokę tyrimai, hipnoterapeutų atliekami jau kelis dešimtmečius skirtingose pasaulio šalyse. Prieš dvidešimt ar trisdešimt metų persikūnijimo istorijos apie žmones, staiga prisiminusius savo praėjusius gyvenimus ir galinčius papasakoti smulkiausias detales apie tuometinę gyvenamąją vietą, šeimos narius ir nutikusius įvykius arba netgi taisyklingai kalbėti niekada negirdėta kalba, kuri kadaise buvo gimtoji, tebuvo vienetiniai abejotini pavyzdžiai. Šiais, naujausiųjų technologijų laikais, tokie „stebuklai“ įgavo daug didesnius mąstus.

Skaityti straipsnį toliau.

Svajonių darbas širdžiai ir piniginei

Svajonių darbas širdžiai ir piniginei

Aurelija Kriščiūnaitė

Woman engaging in sports, outdoors

Apie svajonių veiklą pasvajoja, ko gero, visi, kurie tokios dar neturi. Vieni tai daro gerdami kavą per pertraukėlę nusibodusiame darbe, kiti – ieškodami naujos darbo vietos ir siųsdami savo gyvenimo aprašymus galimiems darbdaviams, o treti – po žingsnelį bandydami įgyvendinti savo pačių sukurtas verslo idėjas.

Yra keli pagrindiniai faktoriai, kurie skiria šias tris skirtingas, svajonių veiklos trokštančias grupes – tai vidinė drąsa, saviraiškos ir laisvės poreikis, kūrybingumas, tikėjimas savo idėja ir jėgomis, kantrybė, ryžtas arba visų jų trūkumas. Skirtingai nei trečiajai grupei, kuriai šios savybės dažniausiai nėra svetimos, likusias dvi grupes nuo svajonių darbo skiria nemažas atstumas. Ir didžiausia to kaltininkė, mano manymu, yra baimė.

Būtent baimė didžiąją dalį visuomenės dažnai riša prie nusibodusio, nemylimo, visiškai savirealizacijos nesuteikiančio samdomo darbo, kuris ne tik kasdien įkalina atsėdėti konkrečioje patalpoje kelias valandas apie 260 dienų per metus, bet ir dažnai tendencingai naikina mūsų kūrybingumą, laisvę, susiurbdamas iš mūsų visa tai, ką turime geriausio. Turbūt kiekvienas pažįstame bent keletą žmonių, sėdinčių per dienas ofise ir svajojančių apie visiškai kitokią – kūrybinę, dinamišką, įspūdžių, adrenalino, o galbūt net kelionių kupiną veiklą (pvz.: sportininko, turistinių grupių vadovo, dainuojančio gitaristo ar šokėjo karjerą). Paklausti, tai kodėl tuo neužsiima, visi jie kaip susitarę sako, kad tai yra neįmanoma, kad tai nesąmoninga svajonė, kad iš to jie niekada nepragyventų.

Skaityti straipsnį toliau.

Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Aš – tai fizinis kūnas ir kiti mano vidiniai „aš“

Aurelija Kriščiūnaitė

Sielos namų blogas gyvuoja dar tik mėnesį, bet jo lankomumo statistikoje jau aiškiai matosi konkrečios tendencijos. Bene populiariausia skiltis, kurios įrašų ar atnaujinimų nuolat ieško dešimtys skaitytojų yra „Pažink ir sukurk save“. Ši informacija mane labai džiugina, nes tai tik patvirtina faktą, kad vienas svarbiausių ir reikalingiausių dalykų gyvenime, ką norime ir turime padaryti – tai pažinti ir sukurti save – kaip stebuklingą, nepaprastą, unikaliais talentais ir dar neatskleistais subegėjimais apdovanotą būtybę, atėjusią į šią Žemę su konkrečia misija ir užduotimis.

——————————————————————–

Norėdami geriau pažinti save, visų pirma turime suvokti, kas yra tas „aš“. Kas mes esame? Kas mus identifikuoja? Mūsų vardas? Mūsų kintantis ir su laiku išnykstantis fizinis kūnas? Mūsų profesija? Mūsų gebėjimai? O gal mūsų nuveikti darbai ir sukurta aplinka? O gal tai, ko atėjome į šį pasaulį, kitaip tariant mūsų gyvenimo užduotys ir misija?

Skaityti straipsnį toliau.

Kodėl medituoti verta ir kaip tą daryti namuose?

Kodėl medituoti verta ir kaip tą daryti namuose?

Aurelija Kriščiūnaitė

Kas yra „Zahiras“ ir kodėl jis mums neleidžia ramiai gyventi bei būti visiškai laimingiems?

Prieš pereidami prie praktinės meditacijų dalies, sustokime ties keliom mintim, kurios gali padėti suprasti, kodėl toji praktinė meditacijų dalis yra svarbi ir kodėl ją verta ne tik perskaityti, bet ir rimčiau susidomėti.

Ar pastebėjote, kaip visuomet skubančiame mūsų pasaulyje retai tepagauname save nieko neveikiant – tiesiog sėdint ir žiūrint į vieną tašką? Ir net tada, kai užfiksuojame šią sąlyginės ramybės akimirką, dažniausiai vietoj palaimingos tylos mūsų galvoje vyksta labai intensyvus dūzgimas – mąstymas, svarstymas, svajojimas. Būtent į jį nugrimzdę tarsi kažkur išplasnojam, bet… vos pagavę save išskridusį ar išskridusią, skubam vėl grįžti į sąmoningą būseną, kupiną nesibaigiančio triukšmo. Visų pirma tai niekuomet nenutylančios transporto priemonės, įvairūs mechanizmai, žmonių keliami garsai – visa tai, ko jau sąmoningai nebegirdime. Nemažesnį, dažniausiai net nesuvokiamą triukšmą kuria mūsų pačių nesibaigianti minčių tirada, nuo kurios pailsime nebent palaimingai užmigę…

Vis bėgame, vis skubame ir sakome, kad mums patinka tas ritmas, ypač, jei darbai ir reikalai klostosi sėkmingai, bet net ir greičiausiai bei lengviausiai „bėgantys“ bent jau sau patiems viduje prisipažįsta, kad yra pasiilgę visiškos dvasinės ramybės ir pilnatvės pojūčio.

Skaityti straipsnį toliau.