LAIŠKAI. O jei šalia “dienos – be patyčių” dar “dešimtmetis be kritikos”?

LAIŠKAI. O jei šalia “dienos – be patyčių” dar “dešimtmetis be kritikos”?

Kalbasi dvi pradinių klasių mokytojos: „Na, kaip tavo mokiniai? Maniškiai –  tai, žinok, visiški kerėplos ir parazitai. Ir kasmet jie vis blogėja, nors nuolat jiems apie tai sakau! Kita mokytoja atsako: „Žinai, o mano klasė nuostabi! Mano mokiniai labai šaunūs bei kūrybingi ir kasmet jie vis gerėja. Ir aš irgi jiems nuolat apie tai sakau. ”

Tai perfrazuotas anekdotas. Visai nejuokingas, beje. Originali jo versija skamba variacijoje, kai apie savo vyrus šnekasi dvi moterys. Bet man, užsiimančiai pedagogine veikla, žodinės galios pavyzdys su mokiniais atrodo dar artimesnis. O paskutiniu metu dar ir labai artimas.

Vis tenka išgirsti, kaip savo nepažangius mokinius – jaunus ar jau suaugusius – bara, pašiepia ir gėdina mokytojos. Arba pamatyti, kaip nepaklusnų vaiką apstaugia baisių epitetų savo mažyliui negailinti mama. Tokios situacijos mane verčia susigūžti…

Kurdami santykius su kitais žmonėmis, mes nešame atsakomybę už savo žodžius. Ypač stipriai mūsų žodžių sėklos pasisėja bendraujant su tais, kam esame autoritetas – vaikai, jauni giminaičiai, mokiniai, jaunesni kolegos ar draugai.

Galbūt dėl to, kad pati esu jautri, žinau, kaip skaudžiai gali įgelti kitų neatsargiai ir dažnai iš „gerų paskatų“ mestas žodis. Kai kuriems iš mūsų tokie žodžiai gali tapti nuodu, lėtai artimų autoritetingų žmonių lašinamu į širdį. Po truputį, po lašelį, sistemingai naikinant žmogaus pasitikėjimą savimi, bet vien „tik gero norint“…

Girdėjau istoriją apie žmogų, kuris savo prasčiau besimokančiai dukrai žadėjo ateityje nupirkti kioską, kad ji užaugusi galėtų jame prekiauti. Labai linksmas bajeris… Kitas tėvas savo kelio nerandančiai dukrai žadėjo šlavėjos ateitį ir vis nepamiršdavo kartoti, kad ji nieko gyvenime nepasieks. Nieko nuostabaus, kad ši mergina net ir praėjus daugybei metų vis ieško savo vietos, nors turi begales neeilinių talentų. Tokio ugdymo intencija buvo gera, bet nejaugi tie tėvai galvoja, kad žodinis smurtavimas ir žeminimas skatina stengtis labiau?

Ar bent įsivaizduojate, kokią galią vaikui ar mokiniui turi nuolat kartojama frazė „Kas iš tavęs bus?“ „ Su tavim vienas vargas!» „Bėda tu mano bėda“ arba „Vargeli tu mano, vargeli“, „Iš tavęs nieko geresnio ir nesitikėjau…“.

Psichologai pripažįsta, kad nuolatinė kritika niekuomet neduoda siekiamo rezultato. Ypač tokia kardomoji priemonė neveiksminga su „sunkaus charakterio“ žmonėmis (vaikais ir suaugusiais). Kodėl tada kritika, kito žmogaus žeminimas jo, neva, lavinimo tikslais, yra laikoma priimtinu dalyku mokytojavimo procese? Norint parodyti jo klaidas? Norint pastatyti save aukščiau už jį? Ar tai tikrai įkvepia mokinį labiau stengtis? Argi tai nėra archajinė liekana iš tų laikų, kai nusižengusius mokinius mušdavo per rankas su lazda? Manote pikti žodžiai žeidžia mažiau?

Manau, kad nėra nieko veiksmingesnio už meilę ir besąlyginį savo mokinio (ar vaiko) priėmimą. Jei mokame jį įkvėpti jo paties rezultatais  – kad ir kokie menki pradžioje jie būtų – visuomet paskatiname jo pasitikėjimą savimi. O kartu su juo auga kūrybiškumas bei noras siekti daugiau. Ir galiausiai rezultatai iš tiesų gerėja. Gera matyti, kaip tokie žmonės patys stebisi savo pasiekimais ir užsidega pelnytu pasididžiavimu.

Būtent tokį mokymo santykį naudoju pati. Ir kas kartą įsitikinu jo veiksmingumu, grožėdamasi savo meno terapijos mokinių pasiekimais. Prieš kurį laiką atėję į pirmus užsiėmimus, daugelis jų sutartinai traukė tą pačią „aš tai jau tikrai nemoku piešti“ giesmę. Ir iš tiesų ne visų jų žinios dailės srityje buvo ženklios, o kai kurie spalvotus pieštukus ar juolabiau teptuką rankoje laikė pirmą kartą po mokyklos baigimo. Vadinasi – prieš kokius 15-20 metų. Pamatytumėte dabar jų kūrinius!.. Vieni jų yra prikaupę milžinišką kiekį nuostabių piešinių, vertų parodos. Kiti savo kūrinius ne tik kabina ant sienų, įrėminę dovanoja ir netgi pardavinėja. Treti savarankiškai atrado dar daugiau kūrybinės saviraiškos sričių, turinčių tendenciją ateityje tapti jų papildomu verslu. Aš jais taip didžiuojuosi!

Džiaugiuosi, kad galėjau padėti jiems nueiti tokį kelią. Didžiąją dalį darbo jie padarė patys, bet savo, kaip mokytojos atsakomybę taip pat jaučiu. Ir žinau, kad tuos rezultatus padėjo pasiekti ne mano kritika, nes jos niekuomet nebuvo. Juos įkvėpė mano meilė ir tikėjimas jų kūrybinėmis galiomis, kurias turime kiekvienas.

Na, ir pabaigai dar žodis tiems, kas šventai tiki kritikos nauda. Žinau, kad tam tikras kiekis pastabų, įvilktų į tinkamą rūbą, perprantant naujas žinias, yra būtinas. Bet čia – kaip ir su medžių genėjimu. Karpyti ir genėti reikia, bet tik su meile ir švelniai. Tik taip, kad nenukirptume paties noro stengtis ir tobulėti. Tik taip, kad atlaisvintumėm vietos saulutės spinduliams.

Egzistuoja mitas, kad per daug giriami vaikai išauga arogantiški ir lepūs. Taip gali atsitikti tik tuo atveju, jeigu šalia didelės meilės jie neragavo jokių taisyklių, jeigu jiems nebuvo įskiepytas pagarbos kitam žmogui jausmas, jei jiems nebuvo aiškiai parodytos asmeninės erdvės ribos. Ribų nebuvimas sukelia sumaištį ir nesąmoningą norą jas pažeidinėti. Štai kodėl tokie vaikai kaip niekuomet negenėti medžiai gali išsikeroti ir trukdyti augti šalia kitiems. Bet meilė, geri žodžiai, mokėjimas paskatinti ir įkvėpti, uždegti ir sudominti žmogų juo pačiu turi tik gydomąją galią. Nuo jų ne lempama. Nuo jų augama. 🙂

Su meile,

Sielos namai

———————————————————————————————–

Jei jums patiko šis įrašas, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

Sielos namų naujienlaiškis

————————————————————————————————–

O taip pat – jei jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo su draugais, naudodamiesi Facebook like mygtukais bei išreikškite savo nuomonę Facebook ar svetainės komentaruose apačioje. Juk gerais dalykais taip gera dalintis. 🙂

Komentuoti
©Visos teisės saugomos SIELOS NAMAI 2017. Šioje svetainėje esančią tekstinę ir/ar grafinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Sielos namai“ kaip tokios informacijos šaltinį - Sielos Namai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *