Tag Archives: aurelija veršininė

„Meilė beldžia du kartus“ ir „Vidinio kritiko burtažodžiai“

Aurelija Veršininė

Kartais mano eilės būna filosofiškos, romantiškos, rimtos. Kartais skaudžios ir sunkios. O kartais groteskiškos ir linksmos. Šįkart noriu pasidalinti naujausiu savo žaismingu eilėraščiu apie vis didėjančią meilę.

Toks geras jausmas, kai bėgant metams jausmas antrąjai pusei ne blėsta, o tik didėja ir plečiasi. 🙂 Tebūnie!

Meilė beldžia du kartus

Ji į svečius užsuko nepranešusi.
Neatsiuntė nei laiško, nei žinutės.
Tarsi vampyras vis į vidų prašėsi,
Ir dūsavo, nedrįsdama nuspaust skambučio.

Svarsčiau, kam trepsi ji prie mano durų.
Mačiau, kaip rankoj žvangina raktus.
Ir paslapčia per durų plyšį žiūri.
Girdėjau – meilė beldžia du kartus.

Galop su nešuliais per slenkstį žengė,
Gražiai padžiovė tarpdury batus.
Sudėjo dovanas man ant palangės.
Tuomet pabeldė – du kartus.

Vienas tuk tuk JAM buvo skirtas,
O kitą bilsmą MAN padėjo.
Taip širdys dvi, mylėt sutvertos
Viena gaida skambėt pradėjo.

Viešnia vis pūtėsi ir augo.
Nusprendėm – ai, tegu ji lieka.
Lai jo ir mano širdį saugo,
Kad meilei visad būtų vietos.


Skaityti įrašą toliau.

Mistinis mano tapybos darbas „Tenai“

Aurelija Veršininė, "Tenai", 80x60, akrilas, drobė. 2017

 Aurelija Veršininė, „Tenai“, 80×60, akrilas, drobė. 2017

Tenai (2) - Copy

Ar jūs sapnuojate? Ar atsimenate savo sapnus? Ar būna taip, kad sapnas yra toks tikras, kad atsibudę dar kurį laiką svarstote, kuri iš dviejų „realybių“ yra toji tikroji?

Jau seniai ruošiuosi įteikti Oskarą savo sapnų režisieriui už kai kurių jo kūrinių puikumą. Visų pirma už scenarijų, pranokstantį pačius mistiškiausius Deivido Linčo filmus. Taip pat už tai, kad juose jis pajungia absoliučiai visus sensorius – ryškiausias spalvas, stipriausius kvapus, gražiausias melodijas ir eiles, ryškiausius kūno pojūčius, kurie ne tik prilygsta, bet ir pranoksta tuos, kuriuos patiriu „realybėje“. Sako, kad mūsų sielos, ilgėdamosis būsenos tarp gyvenimų ir Anapusybės harmonijos, dažnai būtent sapno metu sugrįžta Tenai ir parsineša atsiminimus apie rojaus sodą, giedančius paukščius, už žmogų didesnes būtybes, paslapties ir mistikos, o svarbiausia – Vienio ir ramybės jausmą. Ir tuomet sapnas tampa durimis ne tik į kino teatrą ar kitą sąmonės lygį, bet ir į kitą dimensiją, kurioje gyvename ne kūne. Tai vadinu sapnų terapija, iš kurios grįžtu pagirdžiusi savo „namų ilgesio“ troškulį.

Skaityti straipsnį toliau.

Gimtadieninis įrašas

Chocolate and marshmallow birthday cakeRudenėlis mus vis nepaliaujamai lepina. Savo šiltais orais, saulute, akį glostančiu raudoniu ir auksu. Tokią šviesią ir šiltą rudens dieną taip gera švęsti 2 metukų „Sielos namų“ gimtadienį.

Neįtikėtina, rašau jums jau 2 metus, o tuo pačiu dar tik dvejus metus. Šiandien atrodo, kad niekada ir nebuvo kitaip. Kaip kad į gyvenimą atėję vaikai rodos ten buvo visada, net sunku prisiminti, kaip buvo, kai jų nebuvo. Taip ir man su „Sielos namais“.

Ir tiek daug per tuos dvejus metus buvo – ir straipsnių, ir darbo su savimi, ir terapijų, ir dalinimosi asmenine patirtimi – malonia bei skausminga ar pamokančia. Kartu su jumis mokėmės atrasti kelią į save, į savo sielą, priimti ir pamilti save besąlygiškai, išmokti teisingai programuoti save, atsakingai rinktis žodžius, sekti ir suprasti ženklus, planuoti savo laiką ir darbus, medituoti, augti dvasiškai ir psichologiškai, surasti svajonių veiklą ir svajonių partnerį, skleistis ir žydėti kartu su meno terapija ir kūrybingumo vystymu…

Skaityti straipsnį toliau.