Category Archives: Poezija

Mano interviu „Natūralioje medicinoje“

Naturalioji medicina - Poezija terapijos priemoneSveiki, noriu pasidžiaugti ir su jumis pasidalinti vienu straipsniu apie poeziją, kuris bus publikuotas žurnale „Natūralioji medicina“, spaudoje pasirodysiančiame per artimiausias pora dienų.

Šiame straipsnyje, kuris yra pateiktas kaip mano interviu, pasidalinau savo mintimis apie poeziją, kaip tam tikrą meditacijos ir terapijos priemonę. Gavosi gan įdomiai. Tikiuosi, kad ir jums bus įdomu paskaityti.

Didesnio ir skaitymui patogaus PDF formato failą rasite paspaudę nuorodą apačioje.

Naturalioji_medicina_2013_Nr3_34-35

Smagaus skaitymo ir naujų atradimų,

Su meile,

Sielos namai

Poezija- mano eilės

Aurelija Kriščiūnaitė

Manau, kad poezija, kaip ir bet kuri kita meno forma, turėtų būti kuriama atsakingai. Žinoma, man, kaip ir daugeliui kitų rašančių eiles, ši meno rūšis yra daugiausia jausmų ir minčių saviraiškos, o ne informacijos ar įsitikinimų skleidimo forma. Ir šis faktas turi vieną nedidelį minusėlį.

Nežinau, kodėl, bet nuo senų seniausių laikų, geriausios eilės buvo parašytos ne pačioje pakiliausioje poeto dvasinėje būsenoje ir jau toli gražu ne dvasinėje pilnatvėje. Pažiūrėkite, kokius žodžius ir kokias jų formas sugebėdavo išgauti eilių rašytojai, kai kankindavosi meilėje be atsako, graužiančiame tėvynės, laisvės ar mylimo žmogaus ilgesyje arba tiesiog vienatvėje!… Kažkodėl jau taip yra, kad būdamas laimingas žmogus randa kaip save išreikšti ir kitur. 🙂 Mano nelinksmi eilėraščiai man ir pačiai atrodo stipriausi, bet tokio „sunkią“ nuotaiką nešančio eilėraščio atveju stengiuosi bentjau pabaigoje nuteikti viltingai ir taip nuimti „gruzą“ bei galimą negatyvią energiją.

Skaityti straipsnį toliau.

Meilėsmalė

Meilėsmalė

Krentu, krentu, be perstojo krentu
Vietoj širdies – bala raudona be krantų
Kirviu, kardu plėšiu tave laukan, kertu,
Bet vis ataugi vėl lyg galvos slibinų piktų…

Kraujuoti pirštai pinas tarp šapų.
Išplėštą, gyvą dar tave laikau, supu.
Tas kvapas svylančios mėsos… Klaiku.
Kaip Svynis Todas bandeles kepu.

Suvalgiau, surijau, beliko tvaikas,
Bet vėl gimsti kasdien man įsčiose lyg vaikas,
Ir vėl tavo rankutės man už kaklo laikos,
Vėl žvelgiam į akis viena kitai. Sustoja laikas.

Žinau – gaji esi, nes manimi pavirtus,
Išgėrei galią mano, gyvastį ir burtus,
Bet liko tai, ko nesuėdė gėla –
Į priekį žengia pergalingai mano siela…

XXX

xxx

Stingri, net čirpianti naktis
Tik mėnuo saulei kasas pina.
Tu vėl grimzti manon gelmėn,
Siurbi geluonim saldų vyną.

Tavan vardan, manan vardan
Naktis maldas įdės į lūpas.
Te gandras mėlynam lopšy
Vėl mano vaiko juoką supa.

Paklodžių uolos teužgrius
Ir bangos rankų temps į krantą…
Kartu išgersim tuos nuodus…
Ir vėl naktis. Vėl norai krenta.

Medus ir Be pavadinimo

Medus

Kaledini medu vel sildau tarp pirstu
Kaip gimstanti vaika, kaip tvinksincia rasa
Kad melynas paukstis akis man apristu
Ir leistu per sningancias pievas – vel basa.

Kad zodziai, kuriu negaliu dar sakyti
Lyg bundantis varpas man gyslose gaustu,
Kad plunksnom man juos veide israsytu,
Kad viska suprates, priglaustum.
Ir nieko neklaustum.

 

Be pavadinimo

Zaliom pedutemis tapsnoja,
Tyliukais sliauzia per lapus
Priglaust i vesia zole kojas
Pavarges metinis lietus….