Category Archives: Straipsniai

Derybos su vidiniu kritiku – kaip nustoti save graužti?

 

Paskutiniame Sielos namų straipsnyje „Kaip nustoti nerimauti?“, sulaukusiame itin daug jūsų atsiliepimų ir atgalinio ryšio, skriejusio pas mane įvairiausiais kanalais, kalbėjau apie nerimą  – jo priežastis, kaip patys dalyvaujame jį kurdami ir ką daryti, kad nerimo būtų mažiau. Kadangi viena iš nerimo priežasčių – itin aršus vidinis kritikas, neduodantis ramiai gyventi, žadėjau papasakoti, kaip galima su juo darniau bendradarbiauti. Apie tai ir pakalbėsime šį kartą.

Vidinio kritiko tema – kaip ir kitos Sielos namų temos, kuriomis rašau – vienas opiausių mano asmeninių skaudulių. Sprendžiant iš skaitytojų reakcijos į straipsnį apie nerimą – deja, tai viena opiausių temų ir tarp mūsų tautiečių.

Jau kelis metus su vidiniu kritiku dirbu, deruosi, tariuosi gražiuoju, ir ne taip gražiai, taikau įvairias praktikas ir terapijas. Per tą laiką su kritiku susipažinome gan artimai. Tai suteikia ne tik sąmoningumo, jaučiant, kada ir kodėl jis įsijungia, bet ir gebėjimo jį nors kiek pažaboti. Todėl mielai pasidalinsiu su jumis tuo, ką atradau ir pritaikiau pati asmeniškai bei darbe su savo klientais.

Ar atsimenate pasaką apie nykštuką Rumpelstiltskiną? Tik atspėjusi keistą nykštuko vardą karalienė išsivadavo iš žemaūgio šantažuotojo žabangų. Lygiai taip siaubo filmuose apie žmones apsėdusias piktąsias dvasias, norėdamas atlikti išvarymą, egzorcistas turi sužinoti demoniškos būtybės vardą.

Folklioras folklioru, bet ir gyvenime, norėdami įgauti daugiau galios, turime suprasti, su kuo turime reikalą. Tik neįsisąmonintos mūsų neharmoningos emocijos gali virsti mus ėdančiais vidiniais demonais. Taip ir vidinis kritikas, apie kurio buvimą tik nujaučiame, bet nieko daugiau apie jį nežinome, turi mums milžinišką galią, lemiančią mūsų impulsyvų ir destruktyvų elgesį. Taigi, norėdami pažaboti vidinį kritiką, visų pirma turime su juo arčiau susipažinti.

Skaityti įrašą toliau.

Kaip nustoti nerimauti ir įgyti daugiau vidinės ramybės

Aurelija Veršininė

Kaip ir visas kitas temas savo straipsniams – taip ir nerimo temą pasirinkau ne atsitiktinai. Šį paralyžiuojantį jausmą pažįstu ne vien tik iš kalbų. Sakyčiau – kad tai viena dažniausių neharmoningų mano išgyvenamų emocijų, kurią atpažinti, suprasti kilmę ir išmokti valdyti mokausi jau ne vienerius metus. Būtent tokie – per asmeninę prizmę ir patirtį perleisti straipsniai man atrodo patys autentiškiausi ir vertingiausi. Todėl ir šįkart dalinuosi itin asmenišku ir atviru rašiniu, kuriame galbūt atpažinsite ir save.

Yra stresinių situacijų, kuriose nors truputį jaudintis yra visiškai normalu. Visgi nerimo virusu užsikrėtęs žmogus randa dėl ko panerimauti dėl visiškų niekų, aukščiausiu lygiu ir dar – gerokai prieš įsivaizduojamai situacijai nutinkant. Toks žmogus jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą ir yra įsitempęs, net jei to nesuvokia.

„Ar aš gerai atrodau? Ar teisingai pasakiau/pasielgiau? Ką į tai atsakys kiti? Kaip jie sureaguos? Kaip čia pasielgti, kad kiti nesupyktų, kad kiti suprastų, kad kiti pritartų? O jei nepavyks? O Dieve, man gi vėl nepavyks! Geriau vėl viską pasikartosiu, ką darysiu ir sakysiu, kad tik būčiau pasiruošęs nemaloniems netikėtumams.“

Tokios ir panašios įkyrios mintys gali valandų valandom – neleisdamos atsilapalaiduoti, susikoncentruoti į veiklą ar net neleisdamos miegoti naktį – suktis galvoje. Natūralu, kad nuolat jaučiamės pavargę ir teisinamės pertekliniais darbais ar per mažu miego kiekiu. Visgi priežastis gali būti kita. Nuolatinis – įsisąmonintas ar net neįsisąmonintas – nerimas atima labai daug jėgų ir suėda kasdienį gyvenimo džiaugsmą.

Skaityti įrašą toliau.

Geriausios rekomenduojamos knygos – 6 dalis

Aurelija Veršininė

 

Sveiki, mielieji. Po pertraukėlės vėl grįžtu į eterį su naujausiu rekomenduojamų geriausių psichologinių ir asmeninio tobulėjimo knygų sąrašu. Tiksliau – jo 6 dalimi. Anksčiau rekomenduotas ir aprašytas knygas, kurių pristačiau jau net 74, rasite svetainės skiltyje Rekomenduojamos knygos.

Šioje dalyje rasite dar 10 puikių knygų. 4 iš jų – harmoningų santykių su savimi ir aplinkiniais tema, vienas perliukas ieškantiems, kaip išdrįsti savo svajonių veiklą paversti darbu, nuostabi, nauja ir daugybe įrodymų pagardinta knyga apie reinkarnaciją, o taip pat 4 puikūs ir prasmingi romanai, įkvepiantys augti, skleistis, mylėti ir ieškoti laimės savo viduje.

Bet apie viską nuo pradžių.

Skaityti įrašą toliau.

Užrašyk ir išpildyk! Užrašinių rašymo idėjos

Kaip jau turbūt supratote – mėgstu rašyti. Ir nors mielai naudojuosi šiuolaikinėmis technologijomis, leidžiančiomis itin greitai ir patogiai dirbti su tekstu klavišų pagalba, visgi yra dalykų, kurie man artimesni savo autentiška energija ir forma, kurią galiu gyvai pačiupinėti. Neilgas tekstas, parašytas ranka gražiame sąsiuvinyje, vartant tikrus popieriumi ir klijais kvepiančius lapus, jaučiant kaip raidės liejasi iš po parkerio – štai kur savo tikrumu ir romantika užburianti rašymo magija. O jei dar šalia garuoja skanios arbatos ar kavos puodelis, dega žvakė, groja maloni muzika – tai jau nuostabaus meilės sau ritualo akimirka. Rašymas ranka, o ne tarškinant klavišus – tai ne tik terapija, ritualas, ypatingas laikas su savimi ir savo mintimis, bet ir būdas lavinti smulkiąją motoriką, dėmesio koncentravimą, gebėjimą sklandžiau formuluoti ir reikšti mintis. Trumpiau tariant – tai ne tik malonumas, bet ir sveikata. 🙂

Todėl esu labai didelė užrašų knygelių ir planuočių gerbėja. Kanceliarinių prekių parduotuvėse kaip ir knygynuose galiu praleisti ištisas valandas. O prie vis besiplečiančių kietais, spalvingais viršeliais, citatomis, gražiomis mintimis ir paveiksliukais išpuoštų užrašų knygelių ir planuočių lentynos galėčiau pasistatyti lovą ir apsigyventi. 😀

Ne kartą savo tekstuose esu rašiusi apie tai, kokią didelę svarbą mūsų planų, norų, svajonių pildymui turi jų užrašymas. Viena – galvoje kaip bičių avilys dūžgiančios, aiškios struktūros neturinčios, viena kita vis keičiančios mintys. Ir visai kas kita – užfiksuota, vadinasi prie jūsų pririšta jūsų minčių energija. Rašydamas turi laiko sustoti, paanalizuoti, paklaust savęs svarbių klausimų, kuriems dienos bėgimo ritme tikrai nėra laiko, atsirinkti, kas tikra, svarbu, susisteminti, išsigryninti mintis ir paversti jas raštišku įrodymu. Tam, kad galėtum atsiminti, sugrįžti prie to, peržiūrėti, kaip sekasi judėti į priekį. Užrašyti norai pildosi greičiau! Tai patikrintas faktas.

Štai kodėl šikart noriu su jumis pasidalinti įvairiomis užrašų rašymo idėjomis, kurias esu pritaikiusi ir praktikuoju pati. Tai 10 skirtingą tikslą turinčių užrašinių – išsirinkite sau patinkančią arba pildykite visas 10. 🙂

Skaityti įrašą toliau.

Asmeninių ribų gynimas ir mokėjimas pasakyti NE

Aurelija Veršininė

  • Dažnai rūpinatės kitų poreikiais ir norais, savuosius palikdami vėlesniam laikui?
  • Jums sunku pasakyti NE į kitų prašymą, net jei nenorite to daryti?
  • Nemaloniose situacijose dažnai nutylite sukilusias piktas mintis, kad tik nekiltų konfliktas?
  • Susidūrę su kliutimi, mieliau ją apeinate, nei kimbate į kovą?
  • Ar jums sunku pakovoti už savo nuomonę tais atvejais, kai ji iš esmės nesutampa su aplinkinių pozicija?
  • Jums daug svarbiau išlaikyti „gero, paslaugaus, atlaidaus, draugiško“ žmogaus įvaizdį, net jei dėl to tenka aukoti asmeninius poreikius?
  • Ar jums labai svarbu, ką apie jus mano ir kalba aplinkiniai?
  • Neriatės iš kailio, stengdamiesi ir aukodamiesi dėl kitų, o jie tai laiko savaime suprantama ir neberodo dėkingumo?

Jei bent į kelis iš šių klausimų atsakėte teigiamai, gali būti, kad jums dažnai iškyla sunkumas pasakyti griežtą NE tiems, kas jumis naudojasi – emociškai, fiziškai, dvasiškai ir visaip kitaip. Dėl to atsiduriate situacijose, kai jums tenka vėl ir vėl apginti savo asmenines ribas. Klausimas tik, ar tai įsisąmoninate, ar net nepastebite, kaip eilinį sykį ir vėl darote ar sakote kažką, ko jums visai nesinorėtų. Koks čia skirtumas? Ogi toks, kad sąmoningai suvokiant situaciją, kurioje esate verčiamas prisitaikyti, aukojant savo poreikius, paklusti kitų lūkesčiams, elgtis pagal jų norus, jūs turite galimybę rinktis. Galite vėl „dėl šventos ramybės“ nusileisti arba galite išsakyti savo nuomonę ir ištarti tvirtą NE.

Prisipažinsiu, kad ir vėl rašau tema, kuri man pačiai labai aktuali ir skaudi. Jau ne pirmus metus mokausi asmeninių ribų gynimo. Anksčiau didžiuodamasi sakydavau, kad esu itin paslaugus, draugiškas ir nekonfliktiškas žmogus. Taip, tai puikios savybės, bet ką reiškia tas gerumas, kai nuolatos malonindamas kitus, nusileisdamas ir pildydamas jų norus galiausia pameti savo esmę ir nebežinai, ko nori pats? O jei ir žinai – tiesiog nebeturi jėgų asmeninių svajonių įgyvendinimui.

Ar per tą laiką padariau pažangą? Manau, kad taip. Visų pirma, išmokau pajausti, kur yra tos mano asmeninės ribos. Kadangi visą mano gyvenimą jos buvo nuolat pažeidinėjamos, prisidengiant ir manipuliuojant meile bei rūpesčiu, nepajausdavau, kada ir vėl pradedu daryti tai, ko nenoriu, kada leidžiuosi įtikinama tuo, kuo netikiu. Nė nepastebėdavau, kaip eilinį sykį užkibdavau ant manipuliatorių ir išnaudotojų kabliuko, pildydavau jų poreikius, nes norėjau būti GERA. Susigriebdavau tik tuomet, kai vėl pasijausdavau pavargusi, išsibalansavusi ir nebežinanti, kas vyksta.

Išmokusi matyti, kada yra pažeidinėjamos mano ribos, atgavau pasirinkimo teisę. Dabar renkuosi būti gera kitiems ar išlikti ištikima sau, netampant bjauria pikčiurna bei nejautria furija.Ta riba labai trapi ir išlaikyti ją būna sunku, bet juk tam ir gimėme, kad mokytumėmės, tiesa?

Kas gi tos asmeninės ribos ir kaip jos gali būti pažeidžiamos?

Pradėkime nuo elementaraus ribų brėžimo pavyzdžio – hipotetinio, aišku. Jūs nusipirkote sklypą ir apsibrėžėte savo ploto ribas. Tvoros dar nėra, todėl profilaktiškai tenka apeiti savo teritoriją su pagaliuku ir nubrėžti tą vietą, kur prasideda ir baigiasi jūsų nuosavybė. Tuo tarpu kaimynai šalia irgi statosi namą. Jūsų plotelyje daug geresniu kampu krenta saulė, taigi nenuostabu, kad pastebite vis arčiau ir arčiau jūsų slenkančią kaimynų gėlių veją. Įprastai gyvenime tam ir egzistuoja oficialūs sklypo dokumentai bei tvoros.

Skaityti įrašą toliau.