Kodėl medituoti verta ir kaip tą daryti savarankiškai?

Aurelija Kriščiūnaitė

Kas yra „Zahiras“ ir kodėl jis mums neleidžia ramiai gyventi bei būti visiškai laimingiems?

Prieš pereidami prie praktinės meditacijų dalies, sustokime ties keliom mintim, kurios gali padėti suprasti, kodėl toji praktinė meditacijų dalis yra svarbi ir kodėl ją verta ne tik perskaityti, bet ir rimčiau susidomėti.

Ar pastebėjote, kaip visuomet skubančiame mūsų pasaulyje retai tepagauname save nieko neveikiant – tiesiog sėdint ir žiūrint į vieną tašką? Ir net tada, kai užfiksuojame šią sąlyginės ramybės akimirką, dažniausiai vietoj palaimingos tylos mūsų galvoje vyksta labai intensyvus dūzgimas – mąstymas, svarstymas, svajojimas. Būtent į jį nugrimzdę tarsi kažkur išplasnojam, bet… vos pagavę save išskridusį ar išskridusią, skubam vėl grįžti į sąmoningą būseną, kupiną nesibaigiančio triukšmo. Visų pirma tai niekuomet nenutylančios transporto priemonės, įvairūs mechanizmai, žmonių keliami garsai – visa tai, ko jau sąmoningai nebegirdime. Nemažesnį, dažniausiai net nesuvokiamą triukšmą kuria mūsų pačių nesibaigianti minčių tirada, nuo kurios pailsime nebent palaimingai užmigę…

Vis bėgame, vis skubame ir sakome, kad mums patinka tas ritmas, ypač, jei darbai ir reikalai klostosi sėkmingai, bet net ir greičiausiai bei lengviausiai „bėgantys“ bent jau sau patiems viduje prisipažįsta, kad yra pasiilgę visiškos dvasinės ramybės ir pilnatvės pojūčio.

Manau, kad daugeliui yra pažįstamas toks keistas graužiantis vidinis jausmas, kai net idealiausiomis laimės akimirkomis iki visiškos ir ilgiau trunkančios vidinės pilnatvės tarsi vis dar kažko trūksta. Euforiška laimė po kelių akimirkų išsisemia ir tuomet sėdi ir galvoji – kas man yra? Juk tai tobulas momentas! Kodėl negaliu mėgautis čia ir dabar tuo, ką turiu?

Šiam nuolatiniam graužiančiam ir jokiom tradicinėm priemonėm neužtildomam zirzliui perinterpretavau garsiojo brazilų rašytojo Pablo Coelho mintį ir netgi daviau vardą. Tai Zahiras. Ir tas Zahiras toks prielipa, kurį daugelį gyvenimo metų tiesiog nežinojau, kaip išvaryti. Išeidavo jis tik trumpomis euforijos akimirkomis, o po to vėl iš karto sugrįždavo ir negailestingai mane grauždamas primindavo, kad dar neradau jam vaistų, kad dar kažką darau ne taip arba tiesiog nedarau iš viso.

Ir tuomet į mano gyvenimą atėjo dvasinės praktikos – knygos, joga, meditacijos, dvasiniai (pabrėžiu, ne religiniai, o dvasiniai) seminarai ir mokytojai. Jiems padedant manasis Zahiras pradėjo sparčiai trauktis, tolti, o svarbiausia – pritaikius konkrečias priemones, jis ilgam laikui iš viso dingo. Ir tai reiškė, kad jam pasitraukus kiekviena diena, kiekviena akimirka, kiekvienas aplinkui mane ir manyje vykstantis dalykas tapo prasmingas, nuostabus ir keliantis palaimingą, ramų džiaugsmą.

Viena iš tokių nuostabių priemonių, padedančių užpildyti trūkstamas skyles dvasinės pilnatvės jausme, yra meditacija. Ir tai, kad ji suteikia ilgalaikį dvasinės pilnatvės jausmą, yra tik vienas iš daugelio jos pliusų. Na, bet – apie viską iš pražių.

Vis dažniau tenka girdėti aplinkinius sakant, kad jie norėtų pamedituoti ar bent jau to pasimokyti, bet net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti ir truputį nerimauja, kad ši veikla gali būti jiems per sudėtinga, reikalaujanti kažkokių ypatingų sugebėjimų, kurių jie ko gero neturi.

Iš tiesų medituoti yra labai paprasta ir tai gali daryti kiekvienas. Tereikia tam tinkamai nusiteikti, pasiruošti save ir aplinką ir, pasisėmus kantrybės bei atsipalaidavus, tiesiog… medituoti. Taip, būtent taip paprasta viskas ir yra.

Žinoma, geriausiai pradedančiuosius meditacijai paruošia dvasinis mokytojas, kuris greitai ir tinkamai pataria, ką ir kaip reikia daryti. Būtent išmintingo ir energiškai stipraus mokytojo dėka pirmuosius meditacinius potyrius galima pajausti ne tik greičiau, bet ir stipriau, o tai sukuria tolimesnę motyvaciją stengtis. Tačiau, jei tokio mokytojo nėra, dar nereiškia, kad negalime pradėti medituoti savarankiškai.

Tiesiog prisiminkite, kad sklandžiausiai mokymosi medituoti procesas vyksta tuomet, kai turime nors kelias pradines nuorodas, ką ir kaip daryti, viską atliekame lėtai, neskubindami savęs, gerbdami savo vidinius procesus, nespausdami save tuoj pat„kažką jausti“ bei pasirinkę savo lygį atitinkančias dvasines praktikas.

Meditacijos vienumoje ar meditacijos grupėje?

Grupinės meditacijos turi didesnį energetinį potencialą nei pradedančiojo dvasinės praktikos vienumoje, todėl, jei turite bent porą bendraminčių, kurie nori pamedituoti, galite pradėti tai daryti kartu. Būtent dvasinio kelio pradžioje toks būdas suteikia papildomos motyvacijos ir netgi disciplinos (darant tai būryje, būtų tiesiog nepatogu staiga nuspręsti, kad tau jau nusibodo ar tingisi ir atsistojus išeiti). Grupinės meditacijos taip pat gali būti skirtos kažkokiam vienam bendram grupės tikslui pasiekti (taip yra medituojama didelėmis grupėmis už pasaulio taiką, už darną ir meilę ir panašiai).
Šiaip ar taip, meditacija yra ir turėtų būti ir asmeninė veikla, atliekama vienumoje. Galbūt pradžioje šiai veiklai prisiversti reikės truputį daugiau vidinės motyvacijos ir disciplinos, bet ir laukiantys asmeniniai rezultatai bus nuostabūs.

Tinkama aplinka

Tam, kad meditacijos vyktų sklandžiai, turime joms tinkamai paruošti aplinką ir pasiruošti patys. Visų pirma nusiteikite, kad meditacijai skirsite tam tikrą laiką ir jokie pašaliniai trukdžiai jos nenutrauks. Jei esate namuose ne vieni, išeikite ten, kur jūsų niekas netrukdys ir paprašykite namiškių saugoti jūsų ramybę. Išsijunkite visus telefonus, skaipus, „mesendžerius“, kompiuterius ar bet kokius kitus triukšmą galinčius skleisti daiktus. Labai smagu medituoti gamtoje, nes iš jos papildomai meditacijos metu gaunate energijos, bet jei tokios galimybės neturite ar geriau jaučiatės atsipalaiduodami namuose, labai puikiai tiks ir ramus kambarys.

Meditacijai labai tinka uždegta žvakė ir smilkalas. Tai ne tik išvalo aplinką, suteikia ugnies ir oro energijų vibracijų, bet ir veikia atpalaiduojančiai, kaip aromaterapija ir ugnies terapija.

Medituoti su muzika ar tyloje?

Tai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pradžioje labiau padės atsipalaiduoti rami meditacinė muzika (kažkiek tokios muzikos galite rasti ir čia). Su laiku muzikos gali tiesiog nesinorėti, nes „muziką“ pradėsite girdėti visai kitur.

Kaip reikia sėdėti medituojant ir ką daryti su kūnu?

Medituojant rekomenduojama sėdėti lotoso ar pusiau lotoso poza, kai kryžiuojamos viena ant kitos sudedamos kojos. Visgi daugeliui nepratusių tokia poza bus per sunki, o nutirpusios kojos po kurio laiko trukdys atsipalaiduoti.  Todėl galima atsisėti tiesiog ant kėdės krašto ir nuleisti kojas ant žemės. Nugara turi būti tiesi tam, kad galėtų tinkamai cirkuliuoti energija, vaikštanti pagrindiniu jūsų energetiniu kanalu, kuris kaip skersinis išilgai eina per jūsų kūną nuo pakaušio iki pat apačios. Tuo pačiu energijos tekėjimo tikslu nekryžiuokite nei kojų, nei rankų. Meditacijos metu kūnas turi būti visiškai atpalaiduotas – nuo pat kojų pirštų iki pat galvos ir veido bei žandikaulio raumenų, kuriuos esame linkę dažnai suspausti net tada, kai esame atsipalaidavę. Jei pratimo metu jaučiate, kad vėl kažkurį raumenį įtempėte, jį atpalaiduokite. Kai kurie žmonės mėgsta medituoti atsigulę, bet taip kyla rizika užmigti. Meditacija visgi sąmoningas atsipalaidavimas, todėl pageidautina išlikt atsipalaidavusiam, bet budriam.

Man asmeniškai medituoti patogiausia sėdint ant specialios meditacinės kėdutės, kuri leidžia sėdėti ilgai ir patogiai. Tokias visai neseniai Lietuvoje pradėjo rankomis gaminti MEISO. Aš saviške neatsidžiaugiu, nes ji iš esmės pakeitė mano meditavimo kokybe. Drąsiai rekomenduoju išbandyti.

Meditacija – jausmų ir minčių išvalymas

Svarbiausia meditacijos dalis ir tikslas– visiškas proto atpalaidavimas. Nors pradžioje tai atrodo neįmanoma, bet medituojant jūsų galvoje nebeturi likti jokių minčių (su laiku jums tai tikrai pavyks). Visi jausmai ir prisiminimai ar rūpesčiai turi būti nustumti į šalį ir laikinai pamiršti. Jei darant pratimą, į galvą vis tiek įkyriai lenda mintys, nesinervinkite. Tiesiog jas ramiai nuvykite į jas nesigilindami ir vėl grįžkite į meditaciją (galite įsivaizduoti, kaip kiekvieną atsiradusią mintį susiurbia didelis galingas virš galvos kabantis siurblys – tai tikrai veiksminga).

Kaip teisingai kvėpuoti?

Meditacijos metu geriausia kvėpuoti taip vadinamu sujungtu kvėpavimu. Tai reiškia, kad kvėpuoti reikia nesulaikant oro, o įkvėpimas ir iškvėpimas turi būti tokio pat ilgumo ir intensyvumo be jokių tarpų – kaip nesustojamai atplaukiančios ir nuplaukiančios jūros bangos.

Kiek laiko medituoti?

Yra teorija, teigianti, kad norint palaikyti tinkamus energetinius srautus kūne medituoti reikia kasdien po tiek minučių, kiek tau yra metų, bet pradėti galima ir nuo 10-15 minučių, palaipsniui laiką ilginant iki tiek, kiek norisi.
Taigi, jau išsiaiškinom, kaip meditacijoms reikia pasiruošti save, aplinką, kūną, protą ir kiek laiko jas reikia daryti. Beliko pagrindinis klausimas – o kaip ta meditacija pati yra daroma.

Kaip daroma pati meditacija?

Egzistuoja tūkstančiai įvairių dvasinių mokyklų propaguojamų dvasinių praktikų. Jos gali būti skirtos mūsų energetinių kūno centrų (čakrų) aktyvavimui, išvalymui, energetinių srautų subalansavimui, karminių dalykų valymui, perėjimui į kitokias proto būsenas, tiesiog atsipalaidavimui ir proto nuraminimui bei nuskaidrinimui ir daugeliui kitų dalykų. Vienos tų dvasinių praktikų yra labai stiprios ir skirtos atlikti tik prižiūrint mokytojui, kitos yra paprastesnės ir gali būti daromos namuose.

Kelios paprastos meditacijos pradedantiesiems

Pradedantiesiems dažniausiai tinka ir patinka daryti nesunkias su gamtos elementais susijusias praktikas, kurių eiga labai paprasta, arba vizualizacijų ir afirmacijų meditacijas, kurių eigą diktuoja įrašytas mokytojo balsas.
Štai kelios jų:

  • Žiūrėjimas pro primerktas akis į žvakę, gėlę, degantį smilkalą, tekantį vandenį, jūrą

Viskas atliekama labai paprastai. Tiesiog reikia patogiai atsisėdus, atsipalaidavus ir sukoncentravus visą savo dėmesį, pro lengvai primerktas akis žiūrėti į degančią žvakę, smilkalą, krioklį, banguojančią jūrą ar žydinčią gėlę. Šiam pratimui geriausia tinka gamtos stichijas (ugnį, vandenį, orą ar žemę) atitinkantys elementai. Neapsigaukite šio pratimo paprastumu. Nors jį kartais atliekame ir nesąmoningai, kai pagauname save ilgesnį laiką žiūrint į degantį židinį, tyškantį krioklį ar banguojančią jūrą, sąmoningai atsipalaidavus ir ilgesnį laiką „priimant“ iš gamtos mums duodamas energijas, iš tiesų ne tik nusiraminame, bet ir apsivalome nuo senų energijų bei gauname naujų gerų vibracijų.

  • Koncentravimasis į kvėpavimą

Tai labai paprastas pratimas, kurio metu tiesiog visą savo dėmesį ir vidinį žvilgsnį turite sutelkti į savo kvėpavimą. Kvėpuoti turite sujungtu kvėpavimu, kuris buvo aprašytas aukščiau. Pratimo metu tiesiog stebėkite kiekvieną savo įkvėpimą ir iškvėpimą, leiskite tam kvėpavimui atpalaiduoti jūsų kūną, mintis ir jausmus.

  • Išmokus koncentruotis į kvėpavimą, sekantis žingsnis – sąmoningas kvėpavimas skirtingais pozityviais jausmais – ramybe, besąlygine meile, harmonija, džiaugsmu, laime ir panašiai.

Kiekvieną kartą įkvėpdami, įsivaizduojate kaip kartu su oru įkvepiate meilę, ramybę, darną ar bet kokius kitus pozityvius jausmus. Įkvepiate tą jausmą ir iškvepiate jį, jausdami, kaip jis užpildo kiekvieną jūsų kūno ląstelę. Nebijokite – iškvėpdami jo viso neprarasite. Tiesiog taip kvėpuodami sukuriame ne tik savyje, bet ir aplinkui save geras to jausmo vibracijas, kuriose kūnui ir sielai gera būti .

  • Skaičiavimas iki dešimt

Tai paprastas pratimas, kuris gali būti naudojamas kaip atskira meditacija (kartu su meditacine muzika ir kvėpuojant sujungtu kvėpavimu) arba dar dažniau – kaip kitos, ilgesnės ir sudėtingesnės meditacijos įvadinė dalis. Jis padeda atsikratyti nereikalingo minčių srauto ir sukoncentruoti savo mintis į Čia ir Dabar. Tiesiog sėdite atsipalaidavę, kvėpuojate sujungtu kvėpavimu ir nepaliaudami ramiai skaičiuojate iki dešimties. Pabaigę pradedate vėl iš naujo. Jei atsipalaidavę pametate skaičių, pradedate maždaug ten, kur baigėte ir taip toliau.

  • Vizualizacijos, skirtos išsivalyti nuo senų energijų ir prisipildyti naujomis.

Yra daugybė pratimų, kurių metu turite įsivaizduoti, kaip iš jūsų kūno ar iš konkretaus energetinio centro (čakros) išeina senos, nereikalingos energijos, blogi dalykai, o įkvepiant, kartu su skirtingų spalvų šviesos srautais ateina naujos energijos, papildančios visus jūsų kūnus. Metodų ir vaizdinių variantų yra daugybė. Man asmeniškai labiausiai patinka dirbti su širdies čakra. Būtent šios temos vizualizacinę meditaciją esu paruošusi ir įkėlusi skiltyje Sielos namų meditacijos.

  • Afirmacijų kartojimas

Nuostabius pojūčius žadina ir įvairių pozityvių ar dvasinių saviitaigos frazių kartojimas. Galima tiesiog kvėpuojant atsipalaidavus kartoti frazes „Man viskas yra ir visada bus gerai“, „mano visas gyvenimas yra nuostabus“, „šventi ir palaiminti yra mano namai“ ir .t.t. Kartojamos frazės turi būti suderintos su įkvėpimu ir iškvėpimu. Šių praktikų esmė – pilnai tikėti tuo, ką sakai ir sakyti tai su didžiausiu dėkingumu – taip, tarsi tai jau įvyko ir už tai esate labai laimingi ir dėkingi.

Dažniausiai meditaciniai pratimai savyje apjungia ne vieną, bet kelias rūšis, naudojamas viena paskui kitą – juose ir koncentruojamasi į kvėpavimą, ir įsivaizduojami įvairūs dalykai, yra kvėpuojama įvairiais jausmais, ir kartojamos įvairios šventos frazės. Būtent tokios jungtinės meditacijos man patinka labiausiai, todėl jas ne tik darau, bet ir įgarsinu dažniausiai. Keletą tokių meditacijų galite rasti skiltyje Sielos namų meditacijos. Ši skiltis yra nuolat papildoma naujomis praktikomis.

Ar teisingai darau?

Skirtingai nei fizinis pratimas, meditacija neturi kažkokių konkrečių instrukcijų, kaip ją tiksliai reikia daryti ir aiškių fizinių pojūčių, kurie ateina pratimą darant teisingai arba neteisingai. Vis dėlto kūnu (dažniausiai stuburo trajektorija) „vaikštanti“ energija (o meditacijos metu ji turi vaikščioti) suteikia malonų dilgčiojimo ar šilumos pojūtį – atrodo, kad kūnu šiurpuliukai eina, tačiau tokius dalykus pajunta ne visi ir tikrai nebūtinai nuo pat pirmos meditacijos, bet tai dar nereiškia, kad meditacija nevyksta.

Kaip įtraukti meditacijas į savo kasdienį darbų tvakaraštį?

Pradžioje meditacines praktikas būtų naudinga įsitraukti į kasdienių darbų sąrašą – taip kaip įtraukiame fitneso treniruotę ar apsilankymą baseine. Geriausia tokius darbų sąrašus daryti raštiškai. Ne tik dėl to, kad raštu savo reikalus ir darbus organizuoti, prisiminti ir atlikti yra lengviau, bet ir dėl to, kad dienos darbų sąraše esantis užrašas MEDITACIJA, jums zulins akis ir vis primins apie save, o atsiradęs sąžinės graužaties jausmas padės nugalėti tinginį ir bevališkumą. Man tai padeda kuo puikiausiai.

Vėliau, pajautus meditacijų gaunamą naudą, poreikis rašytis meditaciją į darbų sąrašą greičiausiai dings, nes medituoti norėsis savaime.
Tradicinėm valandom (9-18h) vykdomą darbą dirbantiems žmonėms patogiausia medituoti atsikėlus šiek tiek anksčiau iš ryto – tuomet visa diena būna sklandesnė, mintys – šviesesnės, o darbai sekasi geriau, bet tinka meduoti ir prieš miegą vakare. Geriausia daryti abi meditacijas – ryte ir vakare. Jei laiko meditacijoms galite skirti ir dienos metu, taip ir padarykite. Nesvarbu, kada medituojate. Svarbiausia, kad tai darote reguliariai ir sistemingai bei iš visos širdies.

Meditacijų teigiamas poveikis

Kaip ir užsiimant bet kokia veikla, prieš pradedant reguliarias meditacijas, kyla natūralus klausimas. O kokia iš to nauda? Ką gausiu medituodamas kasdien?

Ilgesnį laiką medituojantiems toks klausimas dažniausiai nekyla, nes jie suvokia, jog meditacija pati savaime ir yra ne tik priemonė, bet ir tikslas. Kitaip tariant, meditacijos esmė ir yra meditacija. Sunku ir paprasta vienu metu.
Na, bet pradedantiesiems tokį klausimą užduoti yra normalu.

Taigi, pakartosiu tai, ką jau rašiau apie dvasines praktikas straipsnyje „Dvasinio tobulėjimo abėcėlė“.

Pagrindinė dvasinių praktikų atnešama nauda yra tokia:

  • tai proto išvalymas ir nuraminimas, kas tiesiogiai padeda kovoti su stresu,
  • vidinio balso ir intuicijos stiprinimas, kas padeda teisingiau ir lengviau priimti tinkamus kasdieninius sprendimus
  • energetinių kanalų ir karmos valymas, tai apvalo mūsų nematomus kūnus ir iš praeities (kartais labai tolimos) besivelkančias uodegas, kurios trukdo gyventi
  • geresnė emocinė ir netgi fizinė savijauta, didina imunitetą
  • didėjantis bepriežastinės laimės jausmas,
  • dažnas genialių idėjų pliūpsnis, ateinantis būten per meditaciją
  • meditacijų metu gaunami atsakymai į seniai kankinančius klausimus,
  • susijungimas su aukštesniuoju “aš” ir aukštesniaisiais mokytojais” – tai suteikia pagalbą iš aukščiau
  • ir dar daug kitų nuostabių dalykų, kurie kiekvienam medituojančiam gali būti unikalūs.

Kartais tam, kad įsitikintumėm, ar verta, reikia tiesiog pabandyti! Taigi, kodėl ir jums nepabandžius? Radę ramybės valandėlę įsijunkite vieną iš mano įrašytų meditacijų, atsipalaiduokite ir tiesiog darykite tai, ką liepia balsas. Tai visiškai paprasta. Kelionė į vidinį jūsų pasaulį, jaučiant besąlyginę meilę ir ja laiminant visus bus tikrai smagi! Susitiksime tenai.

Su meile,
Sielos namai

—————————————————————————————————————————————-

Jei jums patiko šis įrašas, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

[yikes-mailchimp form=”1″ title=”1″ submit=”Užsisakyti naujienas”]

————————————————————————————————————————————————————-

O taip pat – jei jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo su draugais, naudodamiesi Facebook like ar Facebook Send mygtukais bei išreikškite savo nuomonę Facebook ar svetainės komentaruose apačioje. Juk gerais dalykais taip gera dalintis.

Naujiena

Įsigykite patikusią meditaciją ir parsisiuntę į savo įrenginį, klausykitės įrašo kada tik jums patogu!