Tag Archives: depresija

Kaip padėti sau, kai labai sunku

Kaip (iš)plaukti per skausmą?

Visų mūsų gyvenimuose būna itin sunkių laikotarpių. Trumpesnių, ilgesnių, itin ilgų. Ką reiškia liūdėti, jaustis emocinėje duobėje, irtis per nesibaigiančią vidinio skausmo, gedulo ir netekties jūrą žino kiekvienas, neatsiribojęs nuo savo žmogiškosios, tobulai netobulosios dalies.

Mūsų proto programos sukurtos taip, kad gerų, malonių dalykų norime kuo daugiau, o skausmingų, nemalonių norime išvengti. Taip vejamės, stengiamės dėl to, ko norime (malonaus) ir bėgame, slapstomės nuo to, kas nemalonu ir kelia kančią. Todėl natūralu, kad išgyvenant stiprias ilgalaikes nemalonias emocijas, skęstant taip vadinamose depresinėse nuotaikose, automatiškai norisi nuo jų bėgti, ignoruoti, slopinti, apsimesti, kad mums viskas gerai. Arba dar blogiau – kompensuoti jas įvairiomis priklausomybėmis (perteklinis maistas, cukrus, svaigalai, besaikis naršymas internete, nimfomanija, kompiuteriniai ir azartiniai žaidimai ir t.t.). Arba pertekliniu darbu, nukreipiant į jį visą savo dėmesį, kad tik nereikėtų galvoti, jausti. Tai lygiai toks pat bėgimas, tik visuomenės akyse labiau pateisinamas.

Kadangi esame labai skirtingi, tai ir skausmą, netektis, įvairias pabaigas, kai stovi prie savo tam tikro gyvenimo etapo griuvėsių, išgyvename skirtingai. Visgi šita EGO schema „duok man kas malonu, o kas nemalonu – pasilik sau“, veikia pas visus. Ir būtent ji trukdo tinkamai išgyventi skausmą, netektis jų neneigiant ir nekompensuojant.

Itin skausmingus gyvenimo periodus, išsitęsusius į mėnesius gyvenime esu patyrusi ne kartą. Žinau ne iš teorijos ir ne tik iš savo klientų, bet ir iš savo asmeninės patirties, ką reiškia depresija, nerimo priepuoliai, emocinis dugnas, kai didžiausia užduotis – tiesiog kažkaip išgyventi bent jau iki ryto. Ir tvarkiausi su tuo skirtingai – priklausomai nuo brandos ir sąmoningumo lygio. Su metais man pavyko išsigryninti tai, kas padeda, o kas trukdo iš to skausmo išplaukti.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti 10 dalykų, kurie man neabejotinai padėjo išgyventi tam, kad šiandieną galėčiau tuo su jumis pasidalinti.

Skaityti įrašą toliau.

Kaip suklijuoti sudaužytą širdį ir atgauti vidinę pilnatvę po skyrybų?

Aurelija Kriščiūnaitė

kaip atsigauti po skyrybuKaip bepasuktum, žmogus yra sociali būtybė. Todėl savo bendraminčių ir ypač antrosios pusės paieška bei radimas tampa vienu svarbiausių, tiesiog gyvybiškai būtinu dalyku mūsų gyvenime.

Ieškodami to vienintelio ir tikrojo savo partnerio, dažnai tikime, kad jam įžengus į mūsų gyvenimą viskas pasikeis. Ir iš tiesų, net ir psichologai pripažįsta, kad asmeninėje erdvėje save realizavęs žmogus ne tik labiau savimi pasitiki, bet ir jaučia didesnę gyvenimo pilnatvę. Kita vertus, praėjus pirminei susižavėjimo stadijos euforijai, suprantame, kad sėkmingi šeimyniniai santykiai nėra stebuklinga piliulė, padedanti akimirksniu atsikratyti visų mus gyvenime lydėjusių baimių, kompleksų, negatyvaus požiūrio, nežinojimo, ko nori ir su tuo susijusių problemų. Dar daugiau – tokiems, ilgai lauktiems santykiams netikėtai pasibaigus, visos vidinės šiukšlės, kurių nespėjome atsikratyti nei iki santykių pradžios, nei jų eigoje – mums su dar didesniu tvaiku pliūpteli tiesiai į veidą, primindamos apie tai, kad dabar esame vėl vieniši ir jaučiamės pasimetę, negražūs, niekam nereikalingi, neįdomūs ir neypatingi.

Rimtų santykių griūtis yra vienas sunkiausių emocinių dalykų, kuriuos tenka patirti gyvenime. Žinau, ką reiškia stovėti prie savo harmoningų, ilgalaikių, santarve ir meile grįstų santykių griuvėsių ir jausti, kad visas tavo pasaulis negrįžtamai subyrėjo į šipulius, o kartu su juo subyrėjo ir tai, kas maneisi esąs bei tai, kuo norėjai būti. Tuomet žiūri į ateitį ir joje nematai… nieko, nes visa tai, ką jai buvai suplanavęs, nusvajojęs ir numatęs, išnyko kartu su paskutiniu atsisveikinimu su buvusiu mylimu žmogumi. Tom akimirkom manai, kad daugiau niekada gyvenime nieko taip nemylėsi ir nuogąstauji, kad niekas daugiau taip nemylės tavęs…

Skaityti straipsnį toliau.