Tag Archives: meile sau

Kas yra meilė sau ir laisvė būti savimi kasdienėje išraiškoje?

Jau daug metų kalbu, rašau, skaitau, diskutuoju ir dirbu meilės sau bei laisvės būti savimi temomis. Ne kartą apie tai rašiau ir „Sielos namų“ straipsniuose. Vieną jų galite rasti čia.

Ir nors šia kryptimi jau yra nueitas ilgas kelias, žinoti – dar nereiškia tai nuolat daryti. 🙂 Esu žmogus, todėl aš vis klumpu, keliuosi, einu toliau, mokausi, augu, įsisąmoninu savo elgesio modelius vis labiau, prašau ir priimu pagalbą, didinu savo pastabumą, atlaidumą, drąsą ir sąmoningumą, į kasdienį santykį su savimi integruoju naujus veiksmus ir po truputį džiaugiuosi rezultatais.

Visgi šiame ilgalaikiame procese, einant į vidinį balansą, laisvę ir meilę sau, seni elgesio modeliai, senos neuronų jungtys, kurias mums automatu jungia mūsų protas, yra labai gajūs. Todėl gali kilti ne tik daug išbandymų, patikrinimų, abejonių, bet ir daug klausimų. “Ką tai reiškia, kad aš “besąlygiškai priimu save”? O ką konkrečiai kasdien daro žmogus, kuris save myli? Ką reiškia laisvė būti savimi? Ar ji neskaudina kitų? Ar mylėdamas save ir leisdamas sau būti savimi neliksiu visų atstumtas ir vienas?”

Todėl, kad būtų aiškiau, su kuo tai valgoma arba kad galima būtų pasitikrinti, kaip toli šioje kelionėje jau yra nueita, man patinka pasirašyti tokius “manifestus”. Tarsi kasdienius žingsnius, kurie turėtų būti save mylinčio, vidumi ir išore laisvo žmogaus gyvenime. Juos rašau sau ir savo klientams.

Šįkart pajaučiau kvietimą pasidalinti juo ir su jumis, mieli „Sielos namų“ skaitytojai, tad ir dalinuosi.

KĄ MAN REIŠKIA BESĄLYGINĖ MEILĖ SAU IR LAISVĖ BŪTI SAVIMI

Skaityti įrašą toliau.

LAIŠKAI SKAITYTOJAMS. Gydantis lėtumas.

Esu energingas ir temperamentingas žmogus. Todėl nieko nuostabaus, kad visą gyvenimą viską darau greitai. Greitai šneku, greitai einu, greitai valgau, greitai skaitau, greitai priimu sprendimus. Galiu greitai įsimylėti ir dar greičiau atvėst. Greitai supykstu ir greitai atleidžiu. Galima sakyti, kad mano antras vardas yra GREITAI. 🙂

Todėl žodis “lėtumas” man visuomet asocijavosi su kažkokiu kokybės trūkumu. Erzindavo lėti ar lėtai šnekantys žmonės, lėti vairuotojai, lėtai esmę atskleidžiančios knygos ar paskaitos.

Savaime suprantama, pati iš savęs viską reikalaudavau daryti greitai, net jei tas “viskas” buvo nauji įgūdžiai, kuriems lavinti įprastai reikia laiko. Įsivaizdavau, kad privalau greitai išmokti naujų dalykų. Greitai perprasti ir įsisavinti naują informaciją. Greitai susigrąžinti balanso jausmą, jei jį prarandu. Greitai pailsėti ir atsistatyti po darbų maratono. Greitai pakeisti visą gyvenimą turėtus destruktyvaus elgesio modelius. Greitai išgydyti širdį po sunkių patirčių…

Skaityti įrašą toliau.

LAIŠKAI SKAITYTOJAMS. Vidinio globėjo ugdymas. Kaip padėti sau pačiam?

Kaip manote, kokie yra patys svarbiausi santykiai gyvenime?

Su tėvais? Su antra puse? Su vaikais? Su draugais ar kolegomis?

Taip, teisingai. Patys svarbiausi santykiai kiekvieno iš mūsų gyvenime yra santykiai su PAČIU SAVIMI.

Primenu sau kas dieną, kad esu vienintelis žmogus, kuris mane lydės visą gyvenimą iki paskutinio atodūsio. Mums užaugus tėvai nustoja būti gyvybiškai svarbūs, gyvenimo partneriai ir draugai gali keistis, o suaugę vaikai išplasnoja savarankiškam gyvenimui. Ir tik tu pats visuomet lieki su savimi.

O žinote, kokio žmogaus pripažinimo slapta trokštame visą gyvenimą?  Taip, savo paties pripažinimo. Kalbu ne apie nepelnytą savęs girimą, nes jis tik rodo savivertės stoką. Kalbu apie tikrą, paprastą, besąlyginį pripažinimą, kuris reiškia, kad „AŠ TAVE MATAU, AŠ TAVE JAUČIU, SUPRANTU IR PALAIKAU, KAD IR KĄ BEDARYTUM. ESI VERTAS MEILĖS TOKS, KOKS ESI JAU ŠIANDIEN.“

Savo paties pripažinimą, kaip ir atlaidumą savo klaidoms, savęs palaikymą bet kokiomis sąlygomis – ypač tada, kai esame pasimetę, išsigandę, silpni, pažeidžiami ir klystame – pelnyti sunkiausia. Kiti žmonės mums daug atlaidesni, daug mažiau kritiški. Jie daug greičiau pamiršta mūsų padarytas klaidas, kurių galbūt kartais iš viso net ir nepastebi, o mes tuo tarpu save už jas galime ėsti visą gyvenimą.

Vis primenu sau, kad aš pati esu tas žmogus, kuris turi būti sau viskuo. Geriausia drauge, gynėja, didžiausia gerbėja, gyvenimo meile, palaikytoja, klausytoja, patarėja ir įkvėpėja. Turiu išmokti užpildyti save SAVIMI.

Skaityti įrašą toliau.

„Sielos namų“ rekomenduojamos knygos – II dalis

Aurelija Veršininė

Woman reading next to statue of an Icelandic poet, Tomas Gudmundsson, Reykjavik, Iceland

Manau, kad pervertinti gerų knygų suteikiamos išminties neįmanoma. Būtent knygose ir jų puslapiuose randame šimtus atsakymų į ilgai nešiotus ir dar net neiškilusius klausimus, patvirtinimą keliui, kuriuo veda intuityvusis balsas ir tiesiog prasmingą, turiningą laisvalaikį.

Nors per paskutinius metus laiko, skirto skaitymui, rezervai smarkiai sumažėjo, vis vien stengiuosi jo „pasiskolinti“ knygoms iš miego valandų, įvairios veiklos namuose arba tiesiog užpildydama tarpus važiuodama traukiniu, laukdama eilėje ar kitaip stumdama laiką. Ne visos rekomenduotos ar tiesiog žvilgsnį patraukusios knygos buvo iš tiesų įdomios ir vertos skleisti žinią apie jas toliau. Taigi apačioje pateiktame sąraše rasite tik tas, kurios tikrai pasirodė naudingos ir kurias drąsiai rekomenduoju asmeniniam augimui.

Pirmąją Sielos namų rekomenduojamų knygų sąrašo dalį rasite skiltyje Rekomenduojamos knygos.

Skaityti straipsnį toliau.

Kaip iš tiesų pamilti save?- I dalis

Aurelija Kriščiūnaitė

kaip pamilti save

Labai daug metų mokausi iš tiesų mylėti ir priimti save. Virsmo procesas nebuvo nei lengvas, nei trumpas ir negaliu pasakyti, kad jau pasiekė savo galutinę stadiją. Vis dar esu šiame kelyje, nors ir jaučiuosi padariusi daug žingsnių į priekį.

Visi psichologai, dvasiniai mokytojai ir asmeninio tobulėjimo specialistai nuolatos pabrėžia tikrosios meilės sau svarbą kaip pagrindinį faktorių, padedantį pasiekti didžiausių aukštumų, tobulos sveikatos ir dvasinės pilnatvės. Ir pati jau seniai supratau, kad be tikrosios meilės sau visi kiti vidinio darbo įrankiai tiesiog neveikia arba veikia nepakankamai efektyviai. Tai buvo viena svarbiausių temų, prie kurios norėjosi prisiliesti arčiau ir su laiku aprašyti „Sielos namuose“, tačiau ilgą laiką man trūko nuoseklios ir paprastos sistemos, kad iki galo įsisąmoninčiau, kas gi toji meilė sau yra ir kaip gi tą meilę sau susigrąžinti ar išsiugdyti. Manau, kad pagaliau, taikant aprašytus metodus asmeninėje praktikoje, tokia sistema išsikristalizavo. Ja su jumis ir noriu šiandieną pasidalinti.

Kadangi ši tema ne tik be galo svarbi, bet ir labai išsami, jai skyriau ilgesnį nei paprastai straipsnį, kurį padalinau į dvi dalis. Galbūt taip skaityti bus ne tik lengviau, bet ir patogiau.

Ką  reiškia tikroji meilė sau?

Šiuolaikinėje visuomenėje meilės sau supratimas yra ne šiaip iškreiptas – jis prieštarauja viskam, kas YRA tikroji besąlyginė meilė sau. Netgi žodis „savimyla“, kuris turėtų pagal žodžių šaknį ir turinį reikšti kažką gero ir gražaus, yra skirtas nusakyti blogoms savybėms. Nenuostabu, kad nebesuprantam ir nebežinom, ką reiškia iš tiesų besąlygiškai priimti ir mylėti save.

Skaityti straipsnį toliau.