Tag Archives: moderni tapyba

Paskutinė mano šių metų paroda-pardavimas

Vakar atidariau dar vieną, jau paskutinę šiais metais savo tapybos parodą. Šį kartą paveikslai itin jaukiai ir spalvingai susigrupavo ant senamiesčio galerijos „Menika“ sienos.

Gera matyti savo kūrybos vaikus, lyg paukščiai jau nuo spalio pradžios keliaujančius per skirtingas erdves ir džiuginančius aplinkinius.

Vieni bekeliaudami surado savo namus, nauji iš jų papildė senųjų gretas. Visgi visuomet už juos jaudinuosi ir jų pasiilgstu, kaip savo vaikų, todėl džiaugiuosi, žinodama, kad šioje galerijoje jais tikrai bus gerai pasirūpinta.

Noriu padėkoti visiems atėjusiems į atidarymo šventę. Jūsų spinduliuojanti meilė, šilti žodžiai, dovanos, gėlės ir gera energija pripildė mano širdį iki kraštų. 

 

Kviečiu visus:

  • kurie taip ir nespėjo dar aplankyti mano parodos
  • tuos, kurie jau seniai norėjo įsigyti spalvingą, prasmingą, stiprią energiją turintį paveikslą, bet nori išsirinkti jį pamatę gyvai,
  • išsiilgusius meno ir spalvų bei geros energijos
  • ieškančius nuostabių rankų darbo dovanų Kalėdoms (keramikos, papuošalų ir t.t.)

apsilankyti galerijoje „Menika“, Traku g. 7, Vilniuje. Čia mano paveikslus pamatyti ir įsigyti galima bus visą gruodžio mėnesį. Galerija dirba darbo dienomis nuo 11 iki 19 valandos, o šeštadieniais nuo 11 iki 16 val.

Dalinuosi keliomis akimirkomis iš parodos atidarymo šventės.

Su meile,

Aurelija

Skaityti įrašą toliau.

Mistinis mano tapybos darbas „Tenai“

Aurelija Veršininė, "Tenai", 80x60, akrilas, drobė. 2017

 Aurelija Veršininė, „Tenai“, 80×60, akrilas, drobė. 2017

Tenai (2) - Copy

Ar jūs sapnuojate? Ar atsimenate savo sapnus? Ar būna taip, kad sapnas yra toks tikras, kad atsibudę dar kurį laiką svarstote, kuri iš dviejų „realybių“ yra toji tikroji?

Jau seniai ruošiuosi įteikti Oskarą savo sapnų režisieriui už kai kurių jo kūrinių puikumą. Visų pirma už scenarijų, pranokstantį pačius mistiškiausius Deivido Linčo filmus. Taip pat už tai, kad juose jis pajungia absoliučiai visus sensorius – ryškiausias spalvas, stipriausius kvapus, gražiausias melodijas ir eiles, ryškiausius kūno pojūčius, kurie ne tik prilygsta, bet ir pranoksta tuos, kuriuos patiriu „realybėje“. Sako, kad mūsų sielos, ilgėdamosis būsenos tarp gyvenimų ir Anapusybės harmonijos, dažnai būtent sapno metu sugrįžta Tenai ir parsineša atsiminimus apie rojaus sodą, giedančius paukščius, už žmogų didesnes būtybes, paslapties ir mistikos, o svarbiausia – Vienio ir ramybės jausmą. Ir tuomet sapnas tampa durimis ne tik į kino teatrą ar kitą sąmonės lygį, bet ir į kitą dimensiją, kurioje gyvename ne kūne. Tai vadinu sapnų terapija, iš kurios grįžtu pagirdžiusi savo „namų ilgesio“ troškulį.

Skaityti straipsnį toliau.

Paveikslas „Miško dukra“

Aurelija Veršininė

Tas nepakartojamas jausmas ilgai nešiojus, mintyse ir ant drobės dėliojus naują tapybos darbą… Tarsi vaiko gimimas -džiugus, atnešantis palengvėjimą ir savirealizacijos džiaugsmą. Tokiu jausmu visuomet norisi dalintis, kad jis kuo daugiau kartų apskrietų žemę. 🙂

Naujausias mano tapybos darbas „Miško dukra“ į pasaulį žengė ilgai. Pradėjusi tapyti paveikslą, niekuomet negaliu tiksliai žinoti, į kokius nuotykius jis mane nuves, ir kokie personažai ar temos jame atsiskleis. Kaskartą drąsiai leidžiuosi į kelionę, nežinodama, nei kur nuvyksiu, nei kada. Pradžioje buvo suplanuota, kad šioji svajoklė simbolizuos personologijos moksle žinomą Bugnų damą. Bet bepiešiant ir vis labiau susipažįstant supratau, kad tai visai kitokia mitinė būtybė, kurią prisijaukinti nebuvo lengva. Dabar, kai paveikslą pabaigiau, suprantu, kodėl reikėjo tiek laiko, kad galėčiau ant drobės perkelti šią deivę. Turėjau ją ir jos simbolizuojamas savybes pažadinti savo viduje.

Skaityti straipsnį toliau.