Sveiki. Džiaugiuosi galėdama jums pristatyti puikų, specialiai „Sielos namams” parašytą straipsnį, kurio autorė – gera „Sielos namų” bičiulė Kazimiera Astratovienė. Smagaus skaitymo ir atradimų, apsivalant nuo neigiamų emocijų ir patirčių.

Su meile,

Sielos namai

——————————————————————————————————————————————————-

Portrait of young woman with eyes closed and fingers on her temples, concentrating

Kazimiera Astratovienė

Kaip tapingas gali padėti išsivalyti nuo neigiamų patirčių?

Aš ir tapingas

Esu emocionali. Visą gyvenimą pavydėjau žmonėms, kurie gali ramiai išklausyti aštriai išsakytą kritiką ar praleisti pro ausis žeminančią repliką neužsitvieksdami pykčiu. Tiems, kurių nekankina nemiga, neslegia kaltės jausmas, neišpila karštis ir gėdos raudonis kam nors pastebėjus jų klaidą. Man atrodė, kad bemaž visi aplink mane tokie – ramūs ir racionalūs. Ir tik aš viena pasmerkta nuolat degti, apimta vienos ar kitos emocijos liepsnos. Teko nukeliauti ilgą kelią mokantis priimti save tokią, kokia esu. Tiek pat sunkų, kiek įdomų. Bet šis tekstas ne apie tai. Jis apie vieną įrankį, kuris man padeda susidraugauti su savo emocijomis, kad ir kokios jos būtų. Ne bėgti nuo jų, o susitikti akis į akį. Ir išsilaisvinti.

 

Kas yra tapingas?

Tapingas. Kai pirmą kartą išgirdau šį žodį, jis rodėsi kiek neįprastas ir tuojau pat kilo noras ieškoti lietuviškų atitikmenų. Išvertus iš anglų kalbos tapping reiškia stuksenimą, baksnojimą, barbenimą, tapšnojimą… Žodžiu, pavadinimai gana juokingi. Mano galva, geriausiai šio metodo esmę atskleidžia terminas Emocijų higiena. Kas gi tai yra? Pati procedūra gana paprasta – tai akupunkūrinių taškų ant veido ir kūno stuksenimas kartojant tam tikrus teiginius. Išmokti lengva, tiesą sakant, atrodo netgi pernelyg paprasta, ypač sužinojus, kad tai universali, nemokama ir saugi saviterapija, padedanti spręsti emocines ir fizines problemas milijonams žmonių visame pasaulyje. Ši energijų terapijos rūšis, sujungianti rytų medicinos išmintį ir modernią vakarų psichologiją, padeda susitvarkyti su savimi – savo jausmais,  reakcijomis, net su nemaloniais fiziniais pojūčiais (pvz., skausmu). Taip pat tapingas gali padėti kenčiant nuo potrauminio streso sindromo, depresijos, nemigos, fobijų, įvairių priklausomybių ar ribojančių įsitikinimų.

Atvirai sakant, iš pradžių tai skambėjo per gerai, kad būtų tiesa, todėl ieškojau faktų, paaiškinančių, kodėl ir kaip tai veikia. Derėtų pradėti nuo akupunktūros – maždaug 5000 metų senumo gydymo būdo, atsiradusio Kinijoje. Rytiečiai jau senų senovėje žinojo, kad žmogaus gyvybinė energija (Ki, Chi/Qi, Prana, Ti) teka tam tikrai kanalais – meridianais. Jeigu jai tekėti nėra kliūčių – žmogus sveikas. Energijos tėkmei sustojus prasideda ligos. Meridianai yra lengviausiai pasiekiami būtent tuose kūno taškuose, į kuriuos gydant akupunktūros metodu įsmeigiamos adatėlės – šitaip pašalinami energijos trukdžiai. Pasirodo, kad stimuliuoti meridianų susikirtimo vietas, t.y. akupunktūros taškus, galima tiesiog juos stuksenant pirštais – pirmasis apie 1980 metus tai atrado amerikiečių psichiatras kineziologas Rogeris Callahanas (Rodžeris Kalahanas). Nuo tol buvo ieškoma tinkamiausių algoritmų: kuriuos taškus, kada ir kiek stuksenti. Callahano mokinys Gary Craigas (Garis Kreigas) sukūrė universalų stuksenimo algoritmą – EFT (Emotional Freedom Technique – Emocinės laisvės technika), tai ir yra tapingas.

Toothbrushes and toothpaste

 

Ar reikia kuopti sielą?

Prieš tai minėjau, kad terminas Emocijų higiena, mano galva, geriausiai atskleidžia tapingo esmę. Tik ar daug kas apskritai tokio tipo higiena rūpinasi? Mūsų visuomenėje kalbėti apie savo emocijas ar skirti joms dėmesio nėra įprasta. Normalu kalbėti apie tai, ką turi, ką dirbi, kuo užsiimi ar ką planuoji, bet ne apie tai, ką jauti. Atvirkščiai, jausmingumas laikomas silpnumo požymiu, jausmus išreikšti kartais rodosi bemaž nepadoru, o oficialioje aplinkoje – tai tiesiog tabu. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar mes suvokiame, ką jaučiam, ar skiriame laiko darbui su emocijomis, jos vis tiek užplūsta. Nuolat ir neišvengiamai. Žinoma, jeigu tai laimė, džiaugsmas ar entuziazmas, mes paprastai linkę šiuos jausmus pripažinti ar net ir garsiai pasakyti, kaip mums smagu. Bet ką daryti, jeigu tai pyktis, liūdesys, baimė ir kitos negatyvios emocijos? Juk mus supanti aplinka ir net visa kultūra mums kasdien perša mintį, kad to jausti nereikėtų, tai netinka, tai nepatrauklu ir t. t. ir pan. Net mažus vaikus mamos moko: „Nepyk. Negražu“.

Deja, tenka susitaikyti su faktu, kad visiškai nepriklausomai nuo mūsų nuomonės apie savo jausmus, jie vis tiek kils. Labai svarbu suvokti, ką jaučiame ir tai priimti. Žinoma, kartais tai lengviau pasakyti negu padaryti… Kita vertus, netgi atpažinus kurią nors negatyvią emociją nėra taip paprasta ją paleisti – tikriausiai esate patyrę bejėgiškumo jausmą, apimantį, kai ilgą laiką persekioja apmaudus prisiminimas apie patirtą įžeidimą arba vis iš naujo suima nesėkmės baimė artėjant atsakingam profesiniam susitikimui… Tokiais atvejais tikrai norėtųsi kaip nors iš savęs iškuopti neigiamus jausmus kaip, pavyzdžiui, kas vakarą išsivalome dantis. Taigi praustis ir palaikyti visokeriopą fizinio kūno švarą ne tik priimtina, bet ir labai pageidautina.

Tuo tarpu sielos higiena – daug kam dar negirdėtas dalykas. Lygiai kaip ir tai, kad surėmus fiziniam skausmui nedvejodami traukiam pas gydytoją, bet kęsdami dvasinę kančią vengiam kreiptis į psichologą ar bent jau aiškiai sau pripažinti, kad turime bėdą. Tapingas yra vienas iš būdų bent kartą per dieną sustoti, pažvelgti į savo vidų, suvokti, kas su mumis vyksta, skirti laiko darbui su savo emocijomis. Ir jas paleisti. O kai jausite, kad esate pasirengę, jų vieton priimti ką nors, kas jums šiuo metu yra gera ir tinkama. Sakau, vienas iš būdų, nes iš tiesų jų yra ir daugiau: psichoterapija, meditacija, joga, kvėpavimo terapija, atsipalaidavimo pratimai, fizinis aktyvumas ir įvairios dvasinės praktikos. Jeigu jau atradote tai, kas jums labiausiai tinka – nuostabu. Tačiau jei vis dar ieškote būdų susidoroti su stresu ir nerimu, įkyriomis mintimis, nemiga, savidestrukcija, kaltės ir gėdos jausmais ar priklausomybėmis, su tapingu galite padėti sau.

 

Nuo ko pradėti ir kaip atlikti tapingo „procedūrą”? 

tappingtips-meridian-pt-03Veikiausiai dabar kyla klausimas, nuo ko gi pradėti, kaip tai vyksta ir panašiai. Pateiksiu paprastą pavyzdį. Tarkim, jūs bijote skristi lėktuvu. Stuksendami vienos rankos pirštais kitos rankos karatė tašką (žiūrėkite paveikslėlyje kairėje), kartokite nustatymo frazę: „Nors aš bijau skristi lėktuvu, priimu save giliai ir nuoširdžiai“. Rekomenduojama kartoti tris kartus, bet jeigu jaučiate, kad jums reikia daugiau laiko įsisąmoninti, tęskite tiek, kiek norisi. Toliau stuksenami visi likę taškai tokia tvarka – ant pirštų, viršugalvyje, ties antakiais, smilkiniuose, po paakiais, po nosimi, po apatine lūpa, po abiem raktikauliais ir baigiant tašku po pažąstimi (žiūrėkite paveikslėlius apačioje) – kartojant priminimo frazę, šiuo atveju „Aš bijau skristi lėktuvu“. Tai vadinama pirmuoju tapingo ratu. Jo metu reikėtų susitelkti į problemą, į tai, kas kamuoja.

tappingtips-meridian-pt-01

Svarbu ne tiek žodžiai, kuriuos tariame, kiek jausmai, kurie tuo metu kyla. Jeigu dirbate su emocija, kuri jus apėmusi konkrečiu metu, tarkim, užplūdęs staigus pyktis, tai visai lengva – juk jaučiate jį tiesiog čia ir dabar. Tačiau jei dirbate, pavyzdžiui, su jau minėta skrydžio baime, per pirmąjį tapingo ratą naudingiausia būtų kuo aiškiau įsivaizduoti, kad esate skrendančiame lėktuve, leisti baimei jus persmelkti, pajusti ją visa savo esybe.

Antrasis tapingo ratas skirtas paleisti. Tinkamas teiginys galėtų būti: „Aš paleidžiu savo skrydžio baimę“. Galite pasitelkti ir vizualizaciją: kaskart sakydami „Paleidžiu…“ įsivaizduoti, kaip baimė kokiu nors jums priimtinu pavidalu atsiskiria nuo jūsų ir ištirpsta – trumpai tariant, tiesiog duokite valią vaizduotei ir leiskite sau pajusti, kad iš tiesų paleidžiate tai, ką norite paleisti.

Trečiasis tapingo ratas skirtas emocijos transformacijai. Jeigu jaučiate, kad jau paleidote tai, ko jums nebereikia, įsileiskite į save kai ką priešingo, pavyzdžiui: „Aš renkuosi ramiai skristi lėktuvu“ arba „Lėktuvu skristi saugu“. Žinoma, tai gali būti ir kitoks teiginys – kartais tinkamiausia afirmacija tiesiog atsiranda tarsi iš niekur be jokių ypatingų pastangų. Priimkite tai.

tappingtips-meridian-pt-02

Nors minėjau tris tapingo ratus, iš tiesų jų gali (ir turėtų) būti gerokai daugiau. Tiesiog norėjau akcentuoti tris pagrindinius etapus, per kuriuos įvyksta transformacija. Vis dėlto svarbiausia, mano galva, nebijoti įvardyti problemos, kokia ji bebūtų. Nesvarbu, net jei tai atrodo jums nereikšminga, lenda į galvą visokios mintys: „Visiems taip būna ir nieko čia tokio“… Jeigu jus tai kankina, tai verta dėmesio. Dar sunkiau, ko gero, jeigu jūsų jausmai rodosi tokie neleistini ar baisūs, kad nedrąsu net pačiam sau jų garsiai pasakyti.

Patikėkite, blogų jausmų nebūna. Viskas, kas yra mumyse, turi teisę egzistuoti. Stiprios negatyvios emocijos kartais yra tiesiog žinutė, kad šiuo metu renkamės ne tai, ko iš tiesų reikia. Kita vertus, nutinka ir taip, kad iš pat pradžių neaišku, kokia galėtų būti pozityvi afirmacija, kaip išeiti iš susidariusios padėties, ko pats sau tuo metu norėtumėte… Bandykite vis tiek. Visi atsakymai slypi jūsų viduje. Viena iš populiariausių abejonių, dažnai trukdanti net pradėti patį procesą – „Aš abejoju, ar tapingas čia gali padėti“. Visiškai teisėta abejonė, beje. Todėl ne pro šalį išsiaiškinti, kas gi vyksta mūsų viduje, kai stuksename tapingo taškus.

Hands connecting with light

Kaip ir kodėl tai veikia?

Tyrimai liudija, kad tapingas keičia cheminę kraujo sudėtį. Tikriausiai esate girdėję, kad kiekviena emocija skatina tam tikrų cheminių medžiagų išsiskyrimą. Patiriant stresą organizmas gamina adrenaliną. Išgyvenant džiaugsmą – serotoniną. Per kraujotaką visos šios medžiagos keliauja į ląsteles. Jų nauda ir žala – seniai žinomos tiesos. Kad nuolatinis stresas sekina imunitetą, skatina nuovargį ar sukelia širdies ligas – jokia paslaptis. Didesnė paslaptis, ko gero, kaip to streso išvengti. Ogi niekaip – nuo gyvenimo neapsisaugosite. Bet tapingas yra vienas iš veiksmingų būdų sąmoningai keisti savo būseną, o kartu su ja ir visas chemines medžiagas, cirkuliuojančias jūsų venomis.

Kitas atsakymas, kodėl ir kaip veikia tapingas, susijęs su elektroencefalogramos fiksuojamais smegenų bangų dažnio pokyčiais. Žinau, tai skamba perdėm moksliškai, bet esmė paprasta. Kai esame sudirgę ar įsitempę, mūsų smegenys skleidžia beta dažnio bangas, tuo tarpu sveika ramybės būsena, kai galime mąstyti nesiblaškydami ir girdėti savo tikrojo „aš“ balsą arba remtis intuityviu žinojimu, susijusi su alfa dažniu, kuris paprastai pasiekiamas meditacijos metu. Taip pat ir tapingo. Tuo metu mūsų pasąmonė yra lengvai pasiekiama, tad galime atsisakyti ribojančių nuostatų ar žalojančių gyvenimo scenarijų daug lengviau, nei bandydami save sąmoningai įtikinti ar remtis loginiais argumentais. Kaip tik tuomet ir galime pašalinti emocinius blokus, stabdančius energijos tėkmę. Arba perprogramuoti savo pasąmonę.

Hands Beje, tapingo veiksmingumas dar kartą patvirtina faktą, kad laikas negydo. Taip, gal skamba ir neįtikėtinai, bet skaudūs išgyvenimai laikui bėgant niekur neišnyksta – tiesa, mes juos primirštame, arba, jei tai per sunku pakelti, išstumiame į pasąmonę. Ypač dažnai taip elgiamės manydami, kad esame kalti, jaučiame gėdą ar tikime, jog neturime teisės jaustis taip, kaip jaučiamės. Šitaip laikui bėgant apaugame baimės ar apmaudo luobu, pro kurį labai sunku prasiskverbti naujoms idėjoms ir neišbandytoms galimybėms. Negatyvių patirčių metu smegenyse formuojasi neuronų jungtys. Kai kurių iš šių patirčių mes galime nė neprisiminti – pavyzdžių, kokio nors traumuojančio vaikystės įvykio. Tačiau tuo metu patirta baimė ar kitas jausmas visuomet iškils į paviršių, kai atsidursime panašioje situacijoje. Tai, be abejo, mus sekins ir ribos. Nesąmoningai stengsimės bet kokia kaina vengti to, kas „pavojinga“.

Pavyzdžiui, jei vaikystėje turėjote kritišką, linkusį žeminti mokytoją, kalbėjusį griausmingu balsu, ateityje bet koks pernelyg garsiai kalbantis žmogus jums gali atrodyti grėsmingas, nors jo ketinimai ir būtų patys geriausi. Tas pats vyksta ir su vidiniais įsitikinimais. Tarkime, nors siekiate gyvenime ką nors iš esmės pakeisti, vis trypčiojate vietoje, nedrįstate, nors jokio loginio paaiškinimo delsimui rasti nepavyksta. Galbūt jus valdo įsitikinimas „Aš to nevertas“, „Man vis tiek nepavyks“ ar panašiai. Šios minties dažniausiai neįsisąmoniname, tačiau ji veikia mūsų pasirinkimus.

Tiesa ta, kad nuoširdžiai atleisti galime tik tada, kai leidžiame sau pykti iki pačių sielos gelmių. O įkvėpti sau drąsos – tik pažvelgę slapčiausioms baimėms į akis. Turiu omeny, kad kuo giliau ir sąmoningiau išgyvename jausmą, tuo lengviau jį paleidžiame. Štai tai ir vyksta tapingo metu: sąmoningai keičiantis mūsų būsenai, keičiasi ir neuronų jungtys, kartu – reakcijos ir vidinės nuostatos. Pateiksiu tą patį jau minėtą pavyzdį apie baimę skristi lėktuvu. Jei tapingo metu priimsite mintį, kad skristi lėktuvu yra saugu, išgyvensite ramybės būseną vietoj panikos, kito skrydžio metu reaguosite jau kitaip – nes jūsų patirtis, susijusi su skrydžiais, bus pasikeitusi.

Woman Confronting Herself in Mirror

Po tapingo

Gyvenime yra aplinkybių, kurių pakeisti negalime. Tenka susidurti su netektimis. Išgyventi nesėkmes. Taip pat savo jausmus, kurie kartais atrodo sunkesni už bet kokius išbandymus. Bet kai ką pakeisti galime – pačius save. Savo įsitikinimus ir reakcijas. Niekas nesako, kad tai nutiks lengvai ir greitai. Juk bet kokiam augimui ir pokyčiui reikia laiko. Bet nėra tinkamesnio laiko pradėti, nei dabar.

 Išsamų tapingo gidą galite parsiųsti iš www.tapingas.lt

——————————————————————————————————–

Jei jums patiko šis įrašas, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

[yikes-mailchimp form=”1″ title=”1″ submit=”Užsisakyti naujienas”]

————————————————————————————————————————————————————-

O taip pat – jei jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo su draugais, naudodamiesi Facebook like ar Facebook Send mygtukais bei išreikškite savo nuomonę Facebook ar svetainės komentaruose apačioje. Juk gerais dalykais taip gera dalintis.

———————————————————————————————————————–

dalintis

Your email address will not be published. Required fields are marked

  1. Esu susidūrusi su tapingu, buvau kažkada tapingo ir „paleidimų” kursuose …
    Tai mano nuomone jis veikia tiek pat, kiek ir saviįtaiga, stebuklo tikrai nereikia tikėtis 🙂 tuo labiau reikia užsispyrimo ir kantrybės tuo užsiiminėti kiekvieną dieną, nes to viešoje vietoje nelabai padarysi, o ir namiškiams užklupus pirma reakcija būna: „tau viskas gerai?” 🙂 nes nežinantiems iš šono tikrai atrodo ne tas žodis, kaip įdomiai 🙂

    1. Evelina – sutinku, kad tapingas, kaip ir bet kuri kita saviterapijos priemone reikalauja laiko, kantrybes ir drasos. Tam, kad pasiektumem rezultatu, turim tiketi savimi ir tuo, ka darome, nesikoncentruodami i tai, ka apie tai mano aplinkiniai. Juk gyvename ne tam, kad atitiktumem ju supratima apie mus, bet tam, kad butumem savimi ir darytumem tai, ko reikia musu sielai, sirdziai ir kunui. Tukstancio myliu kelione prasideda nuo pirmojo zingsnelio. Svarbu, kad uztektu kantrybes ir drasos zengti visus likusius. Tos drasos ir kantrybes daugiausia ir linkiu kiekvienam is musu (taip pat ir sau).

  2. Sutinku, kad kelione prasideda nuo pirmojo zingsnelio.
    Bet daugiau kalbejau apie tai, jog dauguma zmoniu, ateje i tuos mokymus tikejosi, kad tik tai pades isspresti tam tikra ju problema – kazkokia baime, nerima ir tt., idomiausia buvo tai, kad vienas zmogus teige, jog su tapingu susitvarke su mikciojimu.
    Todel, sutinkant su tavo komentaru, norejau pasakyti, kad tapingas yra tik vienas is salia einanciu budu, bet viskas prasideda visu pirma galvoje ir reikia pradeti nuo to visu pirma.
    Del kitu zmoniu taip pat ne del to, ka jie pagalvos, tai maziausiai turi rupeti, siaip pats principas technikos, nes kokius kvepavimo, raumenu atpalaidavimo pratimus gali atlikti ir belaukiant autobuso/troleibuso, darbe ir pan., o su siuo jau taip lengvai nesigaus 🙂
    Ir, be abejo – kantrybes nesustoti irgi visada reikalinga einant saves pazinimo ir tobulejimo keliu 🙂

    1. Tuomet ne visai teisingai supratau komentara. 🙂 Simtu procentu pritariu, kad joks „stebuklingas” budas neveiks „stebuklingai” vien mums sedint ir nieko nedarant – tikintis, kad visos problemos issispres savaime ar pora kartu padarius kazkoki pratima. 🙂 Viskas is tiesu yra musu galvoje. Nuo ten reikia pradeti ir su tuo visuomet dirbti. Visos saviterapijos yra tik pagalbines priemones mums einant savo sirdies keliu. 🙂 Juo eiti turime patys, bet taip smagu, kai tame kelyje mus kazkas remia, palaiko ir padeda. 🙂

{"email":"Email address invalid","url":"Website address invalid","required":"Required field missing"}