Fraktalinis piešimas jūsų vasaros šventėje

Fraktalai sventese reklama

Vasariškiems orams lepinant mus, norisi kuo daugiau laiko leisti gamtoje ir gryname ore. Ten dažnai persikelia ir mūsų vasaros sezono šventės – tiek asmeninės, tiek ir korporatyvinės. Daugelis sukame galvas, kaip gi savo šventę iš nusibodusio pasėdėjimo prie stalo paversti kažkuo ypatingu, įsimenančiu, prasmingu ir turinčiu išliekamają vertę. Vienas paprasčiausių sprendimų – PASIKVIESKITE FRAKTALUS Į SAVO ŠVENTĘ.:)

„Pagardinkite“ fraktalais savo įmonės balių, mergvakarį, gimtadienį, draugų susitikimą, stovyklą namuose ar sodyboje. Piešti gryname ore taip smagu, o pats fraktalinis piešimas niekuomet nepalieka abejingų!

Siūlau net 4 skirtingas temas,  kurias galite rinktis pagal auditoriją ir poreikius. Užsiėmimo trukmė: 3-3,5 val.

  1. Piešinys-testas, kuris atskleidžia mūsų vidinio pasaulio grožį ir paslaptis – psichologinės tematikos užsiėmimas, kuris labiausia tinka mišrioms suaugusių kompanijoms – taip pat ir vyrams
  2. Vidinės Deivės piešimas, skirtas moteriškos energijos bei intuicijos didinimui  – labiau kūrybinis užsiėmimas, kurį rekomenduoju moterų kolektyvui
  3. Gyvybės medžio piešimas – žmogaus ir medžio paralelė, stiprybės sėmimąsis iš Žemės bei protėvių – kūrybinis užsiėmimas, kuris tinka mišriems kolektyvams
  4. Fantastinis fraktalinis paukštis – šią kūrybinę temą rekomenduoju vaikams, paaugliams bei suaugusiems

Skaityti įrašą toliau.

LAIŠKAI. Baimę nugalim tik išdrįsdami.

Daugelis mane pažįstančių žmonių laiko mane drąsia. Visgi kaip ir kiekvienas turiu visokių baimių. Bijau aukščio, gyvačių, smurtinių vaizdų ir kraujo. Sąrašas ilgas. Atrodytų – o kas gi čia tokio – bijai – tai nedaryk. Ir iš tiesų, daugelio tų dalykų tiesiog sėkmingai vengiu.
Visgi iki šiol šių baimių sąraše daug metų buvo fobija, kuri man trukdė ir mane ribojo. Tai baimė VAIRUOTI. Taip, žinau, kad daugeliui ši kasdienė įprasta veikla atrodo visiškai elementari ir gan lengvai įkandama. Nepaisant gabumų kitose srityse, mano atvejis buvo kitoks. Vaikystėje prie mano akių nutrenkė berniuką. Mačiau, kad jis staiga paskui kamuolį išlėkė į gatvę, kaip atsitrenkęs į mašiną skrido, vertėsi. Po to mačiau, kaip desperatiškai tėtis ar senelis jį supa ant rankų raudodamas… Berniukas, ačiū Dievui, liko gyvas. Bet dar dabar tie vaizdai stovi akyse…
Dėl šio ir kitų įvykių vairavimas mano pasąmonėje įsirašė kaip kažkas siaubingo, nesaugaus ir galimai mirtino. Nenuostabu, kad vairavimo vengiau kaip velnias kryžiaus. Ir net tuomet, kai vadovės darbe paskatinta prieš 12 metų visgi išsilaikiau teises, vairuodama ir laikydama egzaminus skendau tokio streso lygyje, taip nenorėjau vairuoti, kad Visata manęs pagailėjo ir išsiuntė kuriam laikui gyvent į užsienį, kur apie vairavimą teko pamiršti. Taip viskas ir nusitempė.
Vėlesnius dvylika metų savo nevairavimą teisinau pačiais kūrybingiausiais susigalvotais dalykais. Važiavimo, kai tave veža, patogumu. Tuo, kad darbas yra šalia arba namuose ir kasdien kažkur važiuot nėra reikalo. Mašinos išlaikymo kaštų brangumu. Man ir taip gerai – sakiau, tempdama siunkius krepšius, nešdama rankose didelių gabaritų paveikslus, ieškodama, kas paveš prie ežero ir t.t.. Kur gi – geriau nebūna. 🙂
Kai nenorim, randam pasiteisinimą. Kai norim – galimybes.

Taigi, šiemet išsikėliau sau didelį iššūkį ir su dideliu vyro palaikymu bei pagalba vėl grįžau prie vairo. Iš lėto. Be savęs skubinimo, graužimo ir išsikeltų dedlainų. Pradėjau nuo didelės aikštelės. Tuomet mokiausi su instruktorium. Galiausiai -vakarais ir savaitgaliais su vyru.
Ar buvo baisu? LABAI! Į pirmą vairavimo pamoką ėjau ištikta kone tikro panikos priepuolio, tirtančiom kojom ir rankom, medine galva ir ant kaktos lipančia širdimi. Visgi su laiku šalia baimės ir užsispyrusio noro ją nugalėti ėmė atsirasti vis daugiau džiaugsmo, pasididžiavimo savimi ir smagumo.
Žinau, kad padariau svarbų pasirinkimą. Priėjau prie savo baimės taip arti, kad ji man alsavo į veidą. Bet tik pažvelgusi jai į akis, sugebėjau ją pažaboti. Tik išlindusi iš šešėlių ji man pasirodė tokia, kokia yra – ne tokia jau ir baisi, kai prisijaukini.
Vis dar sėdu vairuoti su jauduliu. Nieko kito iš savęs ir nesitikiu, nes tai pirmieji mano savarankiški važiavimai su klevo lapeliu. 🙂
Situacijose, kai reikia greitai manevruoti, keisti juostas ir kitaip greitai reaguoti, vis dar nesijaučiu saugi. Bet nepasiduodu. Nes žinau, kad vienintelis kelias – judėti į priekį, nepaisant savo nerimo. Ir kai su jauduliu sėdu prie vairo dar, ir dar, ir dar – jaučiu, kad šalia baimės įsijungia vis daugiau džiaugsmo bei pasididžiavimo. O su juo – ir laisvės pojūtis. Laisvės paleidus dar vieną inkarą, trukdžiusį judėti į priekį.
Tegyvuoja drąsa ir saugus vairavimas!
Su meile,
Aurelija

LAIŠKAI. Kai džiaugsmas išbalansuoja.

Šįkart noriu pakalbėti apie laimę. Ir balansą. Apie tai, kas jį suteikia ir atima.

Mes visi tokie skirtingi. Nenuostabu, kad mus džiugina labai įvairūs dalykai.

Visgi yra sričių, vienyjančių kone kiekvieną.

Jaučiamės laimingi, kai esame priimti, pripažinti, reikalingi, priglausti.
Kai maloniai leidžiame laiką su mylimais ir mus mylinčiais žmonėmis.
Mus džiugina prasmingos atostogų akimirkos.
Ne mažesnį džiugesį kelia mūsų pasiekimai ir laimėjimai. Ypač, jei jie ateina po didelių pastangų, o kartais nustebindami ir mus pačius.

Todėl visalaik tos laimės link ir einame. Norime jos vis daugiau ir daugiau. O gavę, džiūgaujame taip, kaip mokame.

Kaip jūs išreiškiate didelį laimės jausmą?

Aš esu emocionali. Tai reiškia, kad mano džiaugsmas, ypač jei jis didelis, veržiasi iš manęs lyg vulkanas, lyg verdančio arbatinio garai, kurių atgal nesukiši. Paprastu pasišypsojimu jo neišreikši.


Taigi, būdama itin laiminga, aš dainuoju. Net eidama gatve. Na, gerai, darau tai tyliai, bet einantiems šalia tikrai girdisi. Ir man dzin, kaip tai atrodo, nes man gera ir nematau reikalo to slėpti.
Dar tom akimirkom man norisi pasidalint ta nuostabia emocija su kitais. Įkvėpt tuo giedru džiugesiu.
Dar aš garsiai kartoju, kokia laiminga jaučiuos. Dar šoku ir šokinėju. Ir ploju rankom. Taip, visiškai teisingai. Tokiom akimirkom manyje pabunda laimingas vaikas. Taip gera jį gyvą jausti savyje.

Bet po tokių euforijos valandų, o kartais ir dienų, pastebėjau, kad visuomet seka emocinės pagirios. Atrodo, kad dar vakar euforiją kėlę dalykai niekur nedingo, bet – keista – šiandien jie tokio džiaugsmo nebekelia. Atvirkščiai – tai nuovargio, apatijos būsena, kai energijos ir sparnų nebėra. Kai tiesiog turi pabūti ramiai. Geriausia – vienumoje ar gamtoje.

Tokiais momentais bandau suprasti, kas čia vyksta. Juk taip norėjau laimės, buvau laiminga, tai kodėl liūdžiu?
Tuomet atsimenu vaikystėje dažnai girdėtą ribojančią nuostatą. ‘Iš pačio ryto nedainuok, nes vakare verksi.’ Arba šiaip. ‘Perdaug nesidžiauk, nes verksi’.

Kodėl vaikiškas gražus mokėjimas džiaugtis ir rytinė vaiko energija yra tokia kitiems nepatogi, kad buvome išmokyti slopinti savo džiaugsmą?

Dėl to suaugę nuoširdžiai džiaugtis mokame ne visi. Atrodo kažkaip nerimta ir kvaila, jei gerbiama ponia ar ponas nusiims aukštakulnius ar kedus ir ristele  su dainele pasileis po pievą. 😀

Bet ar ne perdaug mums gyvenime rimtumo? Ar tikrai reikia slopinti laimę? Gal džiaugsmas ir turėtų būti viena tų emocijų, kai nors trumpam tampame vaiku?

Visgi ir čia, pasirodo, reikalingas balansas. Kaip žinia – energija pati savaime iš niekur neatsiranda, ir niekur nedingsta. Ji transformuojasi. O didelis džiaugsmas – drąsiai išreiškiamas – tai didelis energijos gūsis, kuriam sunaudojame daug jėgų.

Žinant tai, atsiranda noras savo džiaugsmą slopinti ir taupytis.

Ir visgi – net tų emocinių pakritimų, ateinančių po euforijos, akimirkomis sau primenu. Aurute, vakar buvai labai laiminga ir neslopindama to, visa širdim pasimėgavai. Šaunuole! Todėl šiandien jautiesi pavargusi, taigi pasaugok save, pailsėk.
Tik taip – pilnai priėmus suvokimą apie ciklus, kuriais juda viskas gyvenime, o ne slopinant emocijas ir pavyksta sukurti vidinį balansą. Tik taip jaučiu, kad gyvenu visa širdim.

Neslopinkim savo džiaugsmo! O nuoširdžiai padžiūgavę, leiskim sau pabūti ramiai ir susibalansuoti. Viskam savas laikas.

Subalansuotai džiaugsmingo jums savaitgalio.

Su meile,
Aurelija

Derybos su vidiniu kritiku – kaip nustoti save graužti?

 

Paskutiniame Sielos namų straipsnyje „Kaip nustoti nerimauti?“, sulaukusiame itin daug jūsų atsiliepimų ir atgalinio ryšio, skriejusio pas mane įvairiausiais kanalais, kalbėjau apie nerimą  – jo priežastis, kaip patys dalyvaujame jį kurdami ir ką daryti, kad nerimo būtų mažiau. Kadangi viena iš nerimo priežasčių – itin aršus vidinis kritikas, neduodantis ramiai gyventi, žadėjau papasakoti, kaip galima su juo darniau bendradarbiauti. Apie tai ir pakalbėsime šį kartą.

Vidinio kritiko tema – kaip ir kitos Sielos namų temos, kuriomis rašau – vienas opiausių mano asmeninių skaudulių. Sprendžiant iš skaitytojų reakcijos į straipsnį apie nerimą – deja, tai viena opiausių temų ir tarp mūsų tautiečių.

Jau kelis metus su vidiniu kritiku dirbu, deruosi, tariuosi gražiuoju, ir ne taip gražiai, taikau įvairias praktikas ir terapijas. Per tą laiką su kritiku susipažinome gan artimai. Tai suteikia ne tik sąmoningumo, jaučiant, kada ir kodėl jis įsijungia, bet ir gebėjimo jį nors kiek pažaboti. Todėl mielai pasidalinsiu su jumis tuo, ką atradau ir pritaikiau pati asmeniškai bei darbe su savo klientais.

Ar atsimenate pasaką apie nykštuką Rumpelstiltskiną? Tik atspėjusi keistą nykštuko vardą karalienė išsivadavo iš žemaūgio šantažuotojo žabangų. Lygiai taip siaubo filmuose apie žmones apsėdusias piktąsias dvasias, norėdamas atlikti išvarymą, egzorcistas turi sužinoti demoniškos būtybės vardą.

Folklioras folklioru, bet ir gyvenime, norėdami įgauti daugiau galios, turime suprasti, su kuo turime reikalą. Tik neįsisąmonintos mūsų neharmoningos emocijos gali virsti mus ėdančiais vidiniais demonais. Taip ir vidinis kritikas, apie kurio buvimą tik nujaučiame, bet nieko daugiau apie jį nežinome, turi mums milžinišką galią, lemiančią mūsų impulsyvų ir destruktyvų elgesį. Taigi, norėdami pažaboti vidinį kritiką, visų pirma turime su juo arčiau susipažinti.

Skaityti įrašą toliau.

NAUJIENA – fraktalinio piešimo EKSPRES kursai

2 dienų kursai pradedantiems arba norintiems pakartoti bazines žinias

Pasiilgote pavasario, šilumos, spalvų gamtoje?

Norisi naujų pojūčių, daugiau energijos ir pozityvių pokyčių gyvenime?

Ieškote naujų bendraminčių ir įkvepiančios kūrybinės veiklos?

Galbūt prieš keletą metų jau esate kartu su manimi pažinę fraktalų pasaulį, bet nenaudojamos žinios jau prašosi atnaujinamos ir įkvepiamos nauja energija? O gal šiaip pasiilgote ir norite pasimatyti bei kartu papiešti?

Ateikite į fraktalinio piešimo seminarus balandžio 22 ir 29 dienomis ir gausite visą tai ir dar daugiau!

Jei dar nesate girdėję apie šią paprastą, smagią ir itin efektyvią meno terapijos formą, kviečiu skaityti straipsnį Fraktalinis piešimas – magiškas kelias į save per formas ir spalvas, kad būtų aiškiau, kas tie fraktalai ir su kuo jie valgomi.

Na, o jei iki šiol vis atidėliojate šią veiklą, žadėdami sau „kada nors, kai bus laiko“, kviečiu nieko nebelaukti, nes KADA JEI NE DABAR! 🙂

Nauji fraktalinio piešimo kursai EKSPRES  – KAIP TIK JUMS!

ŠTAI KODĖL:

  • Jei jau kuris laikas domitės fraktaliniu piešimu, bet vis neturėjote laiko lankyti ilgalaikius kursus, tai puiki proga pradėti pažintį nedelsiant ir tik vėliau nuspręsti, ar norite gilintis daugiau. Vos per du sekmadienius pristatysiu jums svarbiausias fraktalinių piešinių temas. Visi norintys pasigilinti profesionaliau ir išsamiau, turės galimybę vėliau lankyti individualias konsultacijas ir sulaukti išskirtinio mokytojos dėmesio.
  • Seminaru metu 1. išmoksime piešti diagnostinius fraktalus, 2. Aiškinsimės ir bandysime juos išsamiai skaityti, bei 3. Mokysimės kurti vidinę būseną harmonizuojančius korekcinius fraktalus. Tai yra pagrindiniai fraktaliniai įrankiai, padedantys kurti teigiamus pokyčius.
  • Turėsime 6 dalis, dirbsime koncentruotai, viską išbandydami praktiškai, pasilikdami laiko pietų ir arbatos pertraukėlėms.
  • Kursai vyks sekmadieniais, kad ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų gyventojai turėtų galimybę prisijungti. Tokiu būdu susitiksime pailsėję, neskubėdami vakare po darbų namo ir kūrybiškai praleisime sekmadienį bendraminčių būryje.
  • Jei po kursų pajusite, kad norite pažinti daugiau fraktalinio piešimo temų – galėsite prisijungti į grupinius ekspres mokymus, skirtus pažengusiems arba mokytis jų individualiai gyvai ar webinaruose.
  • Kursai skirti pradedantiems, o taip pat tiems, kurie norėtų prisiminti, korekcinių fraktalų kūrimo bei diagnostinių fraktalų skaitymo taisykles.

Skaityti įrašą toliau.