Gyvenimas pagal vidinę tiesą arba “kas tau pasidarė?”

Ir ką gi mes darytume be visų savo aplinkinių patarėjų? Net nežinodami visų aplinkybių, jie visada geriau už mus pačius žino, ką mums gyvenime reikia daryti, ko daryti mums nereikia, negalima, nu nu nu.

Ir, žinoma, viso to jie mums nepamiršta iškomunikuoti. Neprašyti, neklausiami, tiesiogiai ar net per aplinkinius žmones – pačiom įvairiausiom formom. O tada dar jaučiasi įpareigoti pasiteirauti, pakontroliuoti, kaip vykdomi jų paliepimai, pagąsdinimai, pamanipuliavimai, uoj, atsiprašau – patarimai. Nes visa tai jie daro „mūsų naudai“, kuo geriausiais ketinimais, teisingai? 🙂

Kelias į vidinę laisvę, ypač po kelių dešimtmečių, praleistų po paminklo sunkumo kaltės/baimės jausmu, kuriuo grindžiame savo sprendimus, tikėtina  – bus vingiuotas. Tai normalu. Todėl dažnai kyla klausimas, o kas gi būna visgi išdrįsus visą savo patarėjų komitetą atleisti ir pradėti gyventi pagal savo tiesą?

Skaityti įrašą toliau.

Kas yra meilė sau ir laisvė būti savimi kasdienėje išraiškoje?

Jau daug metų kalbu, rašau, skaitau, diskutuoju ir dirbu meilės sau bei laisvės būti savimi temomis. Ne kartą apie tai rašiau ir „Sielos namų“ straipsniuose. Vieną jų galite rasti čia.

Ir nors šia kryptimi jau yra nueitas ilgas kelias, žinoti – dar nereiškia tai nuolat daryti. 🙂 Esu žmogus, todėl aš vis klumpu, keliuosi, einu toliau, mokausi, augu, įsisąmoninu savo elgesio modelius vis labiau, prašau ir priimu pagalbą, didinu savo pastabumą, atlaidumą, drąsą ir sąmoningumą, į kasdienį santykį su savimi integruoju naujus veiksmus ir po truputį džiaugiuosi rezultatais.

Visgi šiame ilgalaikiame procese, einant į vidinį balansą, laisvę ir meilę sau, seni elgesio modeliai, senos neuronų jungtys, kurias mums automatu jungia mūsų protas, yra labai gajūs. Todėl gali kilti ne tik daug išbandymų, patikrinimų, abejonių, bet ir daug klausimų. “Ką tai reiškia, kad aš “besąlygiškai priimu save”? O ką konkrečiai kasdien daro žmogus, kuris save myli? Ką reiškia laisvė būti savimi? Ar ji neskaudina kitų? Ar mylėdamas save ir leisdamas sau būti savimi neliksiu visų atstumtas ir vienas?”

Todėl, kad būtų aiškiau, su kuo tai valgoma arba kad galima būtų pasitikrinti, kaip toli šioje kelionėje jau yra nueita, man patinka pasirašyti tokius “manifestus”. Tarsi kasdienius žingsnius, kurie turėtų būti save mylinčio, vidumi ir išore laisvo žmogaus gyvenime. Juos rašau sau ir savo klientams.

Šįkart pajaučiau kvietimą pasidalinti juo ir su jumis, mieli „Sielos namų“ skaitytojai, tad ir dalinuosi.

KĄ MAN REIŠKIA BESĄLYGINĖ MEILĖ SAU IR LAISVĖ BŪTI SAVIMI

Skaityti įrašą toliau.

Rekomenduojamos geriausios knygos – 9

Sveiki, mieli Sielos namų skaitytojai.

Smagu ir vėl jums rašyti su gera žinia ir nauju geriausių knygų sąrašo papildymu. Šįkart jame – dar 8 puikios, sąmoningumą plečiančios ir dvasią praturtinančios knygos. (pilną geriausių knygų sąrašą, kuriame pristačiau jau virš 100 knygų, galite rasti čia).

  • Elaine N. Aron „Itin jautrus asmuo“

Visą gyvenimą buvau itin jautri. Jautri mergaitė, jautri mergina, jautri moteris. Ir tik per paskutinius keletą metų galiausiai išmokau savo jautrumą ne šiaip pateisinti, bet priimti, pamilti ir laikyti privalumu, o ne trūkumu, kaip kad man visa gyvenimą buvo teigta.

Todėl ši knyga mane palietė ypač stipriai, reabilituodama mano jautrų ir tuo unikalų mano vidinį pasaulį. Skaičiau ją tarsi savo asmeninę autobiografiją, ištikta malonaus šoko, nuostabos, pasigėrėjimo ir graudulio vienu metu.

Buvo sunku patikėti, kaip gražiai į vientisą vaizdą susidėliojo mano jautrumas, jausmingumas, kūrybingumas, intuicija, psichologinis įžvalgumas, dvasingumas, gilumas, noras viską matyti ir analizuot giliau, trapi savivertė, nekantrumas, nerimavimas, jaudulys, nepakantumas dideliam triukšmui ir dideliems žmonių susibūrimams, nuovargis nuo atrodytų, ne tokių jau ir sunkių situacijų, didelis atsigavimo vienumoje, tylos, kūrybos, meditacijos ir reguliaraus poilsio poreikis. Bei daugybė kitų dalykų. Jei ir jums tokios savybės būdingos, jei jaučiatės šio atšiauraus pasaulio nesuprasti, jam per jautrūs, būtinai paskaitykite. Knygos įkvėpta esu anksčiau parašiusi visą straipsnį „Didelio jautrumo dovanos“, kurį kviečiu skaityti čia.

Skaityti įrašą toliau.

Kaip padaryti meditaciją patogią? Įsitaisyti ant meditacinės kėdutės.

Sveiki.

Jau beveik dešimtmetį mano straipsnis apie meditacijos naudą ir tai, kodėl verta medituoti išlieka pačių populiariausių straipsnių penketuke kartu su Sielos namų meditacijom ir joms skirta muzika.

Iš to sprendžiu, kad Sielos namų skaitytojams meditacijos yra aktuali tema.

Ir tai mane labai džiugina.

Kodėl? Ieškodama įvairių kelių į vidinę ramybę, suprantu, kad kasdienės meditacijos yra vienas iš geriausių įrankių, vedančių į tai ir duodančių dar daug daugiau.

  • RAMESNIS PROTAS IR KONCENTRACIJA. Visų pirma tai įrankis, kuris padeda nuraminti nuolat dūzgiantį protą, leisdamas jį paversti iš tave valdančio šeimininko paklusniu, tau paklūstančiu tarnu. Kuo daugiau medituoji, tuo labiau gali valdyti nerimstančias mintis, o tuo pačiu gerini gebėjimą susikoncentruoti į esamą akimirką, būseną ar veiksmą. Tai suteikia našumo bet kokiems darbams.
  • VIENIO, SAUGUMO IR VIDINĖS TAIKOS JAUSMAS. Ilgalaikės meditacijos padeda didinti šviesius jausmus mūsų viduje. Kai susijungi į Vienio ir meilės energiją, visos sunkios emocijos išeina kartu su iškvėpimu. Pasijauti didelio, darnaus organizmo dalimi – tokia pat svarbia ir reikalinga, kaip ir bet kuris kitas. Maudydamasis vienyje automatiškai apsikrėti džiaugsmu, saugumu ir noru apkabinti visą pasaulį. Nuostabus jausmas, kurį kviečiu išbandyti.
  • POZITYVI PROGRAMA BEI POILSIS. Meditacija gali būti ne tik puikiu įrankiu sukurti tinkamas vidines programas visai dienai nuo pačio ryto ar nuostabiu atsipalaidavimu po sunkios darbo dienos vakare, kad saldžiau miegotųsi. Tai efektyvus ir nieko nekainuojantis poilsio būdas tarp darbų darant pertraukėles. Pailsinus protą, sucentravus kūną, atsitraukus nors trumpam nuo ekrano, jaučiamės geriau nei po eilinio kavos puodelio. Ir tai padeda vėl kibt į darbus dar našiau.
  • INTUICIJOS LAVINIMAS. Ilgalaikės meditacijos stiprina mūsų ryšį su savimi, su mūsų aukštesniuoju aš, turinčiu atsakymus į visus klausimus. Norite turėti išmintingą vidinį patarėją, žinantį daug daugiau už ribotą protą? Medituokite, nes tai puikus intuicijos lavinimo įrankis.
  • RYŠYS SU DIEVU. Meditacijos bei malda padeda sukurti patį svarbiausią ryšį mūsų gyvenime – ryšį su Dievo dalimi mūsų viduje bei, žinoma, su pačiu Kūrėju. Aš asmeniškai per meditacijas jaučiuosi lyg meilės krioklyje išsimaudžiusi, apsaugota, mylima, vedama. Tai vienas lengviausių būdų pajausti Kūrėjo artumą ir meilę.
  • VAIZDUOTĖ. Be visų kitų dalykų vizualinės meditacijos lavina mūsų vaizduotę, o ši mums yra labai reikalinga, jei pageidaujame prisitraukti į savo gyvenimą dalykus, kurių mums norisi. Negali turėti to, ko negali įsivaizduoti.
  • Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet vietoje to – geriau imti ir pradėti medituoti.

Skaityti įrašą toliau.

Kaip padėti sau, kai labai sunku

Kaip (iš)plaukti per skausmą?

Visų mūsų gyvenimuose būna itin sunkių laikotarpių. Trumpesnių, ilgesnių, itin ilgų. Ką reiškia liūdėti, jaustis emocinėje duobėje, irtis per nesibaigiančią vidinio skausmo, gedulo ir netekties jūrą žino kiekvienas, neatsiribojęs nuo savo žmogiškosios, tobulai netobulosios dalies.

Mūsų proto programos sukurtos taip, kad gerų, malonių dalykų norime kuo daugiau, o skausmingų, nemalonių norime išvengti. Taip vejamės, stengiamės dėl to, ko norime (malonaus) ir bėgame, slapstomės nuo to, kas nemalonu ir kelia kančią. Todėl natūralu, kad išgyvenant stiprias ilgalaikes nemalonias emocijas, skęstant taip vadinamose depresinėse nuotaikose, automatiškai norisi nuo jų bėgti, ignoruoti, slopinti, apsimesti, kad mums viskas gerai. Arba dar blogiau – kompensuoti jas įvairiomis priklausomybėmis (perteklinis maistas, cukrus, svaigalai, besaikis naršymas internete, nimfomanija, kompiuteriniai ir azartiniai žaidimai ir t.t.). Arba pertekliniu darbu, nukreipiant į jį visą savo dėmesį, kad tik nereikėtų galvoti, jausti. Tai lygiai toks pat bėgimas, tik visuomenės akyse labiau pateisinamas.

Kadangi esame labai skirtingi, tai ir skausmą, netektis, įvairias pabaigas, kai stovi prie savo tam tikro gyvenimo etapo griuvėsių, išgyvename skirtingai. Visgi šita EGO schema „duok man kas malonu, o kas nemalonu – pasilik sau“, veikia pas visus. Ir būtent ji trukdo tinkamai išgyventi skausmą, netektis jų neneigiant ir nekompensuojant.

Itin skausmingus gyvenimo periodus, išsitęsusius į mėnesius gyvenime esu patyrusi ne kartą. Žinau ne iš teorijos ir ne tik iš savo klientų, bet ir iš savo asmeninės patirties, ką reiškia depresija, nerimo priepuoliai, emocinis dugnas, kai didžiausia užduotis – tiesiog kažkaip išgyventi bent jau iki ryto. Ir tvarkiausi su tuo skirtingai – priklausomai nuo brandos ir sąmoningumo lygio. Su metais man pavyko išsigryninti tai, kas padeda, o kas trukdo iš to skausmo išplaukti.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti 10 dalykų, kurie man neabejotinai padėjo išgyventi tam, kad šiandieną galėčiau tuo su jumis pasidalinti.

Skaityti įrašą toliau.