Rekomenduojamos geriausios knygos – 8 dalis

Sveiki,

Po ilgesnės pertraukos sugrįžtu su Sielos namų rekomenduojamų geriausių psichologinių , asmeninio augimo ir prasmingų grožinių knygų sąrašu.

Pirmose 7 jo dalyse pristačiau bene 100 įvairiausių knygų. Pilną knygų sąrašą rasite čia. O šįkart noriu papasakoti apie dar 10 puikių knygų, kurias drąsiai rekomenduoju. Jose rasite tarpusavio santykių, asmeninio augimo, dvasinio tobulėjimo ir sąmoningumo didinimo temas. O sąrašo pabaigoje– kaip jau tapo įprasta – jūsų laukia kelios grožinės, prasmingos, dėmesio vertos knygos.

  1. Raminta Lapinskaitė „Meilė sau arba kuo atrakinamos moteriškos savivertės durys“

Tai puikus, man asmeniškai –  geriausias lietuvių autorės tokio pobūdžio praktinis gidas apie grįžimą į savo moterišką prigimtį, visąpusišką savęs priėmimą ir sužydėjimą. Asmeninės saviugdos trenerė ir rašytoja Raminta, vedanti užsiėmimus moterims, dalinasi per visą gyvenimą sukauptais asmeniniais, savo mokytojų ir klienčių atradimais bei patirtimi, kaip pagaliau išmokti elgtis su savim kaip su pačiu mylimiusiu žmogusi – kantriai, švelniai, ne su nuolatiniais lūkesčiais ir priekaištais, o su meile. Knygoje rasite ir konkrečias praktikas, kurias darant gerėja vidinė būsena bei ryšio su savimi jausmas. Pirmasis knygos leidimas buvo išparduotas žaibišku greičiu, o ir anrasis baigia lentynose ištirpti, tad čiupkit, kol yra. Rekomenduoju.

  1. Vida Čiuberkienė-Kumpikienė „Narcizai – grobuonys tarp mūsų“

Atsižvelgiant į tai, kaip plačiai pasaulyje yra paplitęs narcisistinis asmenybės sutrikimas, apie jį šnekama ir rašoma – bentjau lietuvių kalba – per mažai. Todėl net ir artimoje aplinkoje susidūrę su narcizu, dažnai nesuprantame, kodėl šalia jaučiamės blogai, nors išoriškai viskas atrodo tarsi būtų normoje. Taip yra dėl to, kad narcizų mes tiesiog nemokame atpažinti. Nesupainiokite šio termino su dažniau vartojamu žodžiu, tinkamu nusakyti save įsimylėjusius žmones, kurie negali savim atsigrožėti ir atsigirti. Kalba eina apie daug rimtesnes nuolatinio artimo bendravimo su narcizais pasėkmes.

Ši knyga man asmeniškai buvo didelis atradimas, kuris atvėrė akis, itin išsamiai supažindino su rimtu ir labai negatyviai aplinkinius veikiančiu asmenybės sutrikimu – narcizu bei papasakojo, kaip nuo tokių apsisaugoti. Skaičiau ir su siaubu turėjau pripažinti, kad savo aplinkoje tokių žmonių turiu net kelis, štai dėl ko santykiai su jais visuomet kėlė prieštaringus jausmus.

Taigi, jei artimam rate turite sumišimą, nejaukumą, sunkumą jums keliantį žmogų, kuris:

  • sakosi esąs nuostabus, išskirtinai demonstruoja savo talentus, nutylėdamas apie klaidas ir trūkumus,
  • visuomet randa būdų sumenkinti jūsų savivertę ir suversti jums kaltę net ir už tai, ką padarė jis,
  • tik apsimeta, kad jam rūpite, o iš tiesų jūsų poreikiai jo visai nedomina,
  • profesionaliai meluoja, kuria nuostabaus žmogaus įspūdį, apsimetinėja,
  • manipuliuoja ir verčia jus daryti tai, ko nori jis,
  • rimčiau pakritikuotas, pagautas meluojant arba jums atsisakius daryti, ko jis nori, tampa siuntančiu baisiu demonu,
  • atsisakius su juo bendrauti, taip lengvai atsisveikint nesutinka ir paleidžia į darbą visus savo „kerus“,

gali būti, kad esate nuodingame santykyje su narcizu, kurį reikia nedelsiant nutraukti arba bentjau apriboti, taip save apsaugant. Ši knyga gali jums padėti tokį žmogų atpažinti ir nuo jo saugiai atsitraukti.

Skaityti įrašą toliau.

LAIŠKAI SKAITYTOJAMS. Būti šviesa, atsveriančia masinę tamsą.

Visos patirtys yra DOVANA. Dovana augti ir tobulėti. Didinti sąmoningumą, mažinti stagnaciją, paleisti tai, kas atgyveno. Tai, kas nėra svarbiausia. Tai, kas mus atitolina nuo mūsų pačių esmės.

Todėl ir į tą chaosą, kuris šiuo metu vyksta aplinkui, nepaisant asmeninį ir profesinį gyvenimą ne itin patogiai keičiančių apribojimų, žiūriu kaip į naujas galimybes.

Yra taip, kaip yra. Aplinkybių mes nesirenkame, bet mes renkamės savo požiūrį į jas. Galime jas priimti kaip bausmę arba kaip dovaną ir progą. Renkamės tik mes patys.

Galime dabar susilieti su visa panikuojančia, lentynas šluojančia mase, skleidžiančia tamsias baimės, pasipiktinimo ir nevilties vibracijas. Tos vibracijos tokios stiprios, kad jautresni žmonės, užėję į maisto produktų parduotuves, gali pajausti jų slegiantį spaudimą. Tam nei gąsdinančių žiniasklaidos straipsnių pastoviai skaityt nereikia. Spaudimo daug ir jis stiprus. Labai lengva slystelėti ir pliūkštelėti į tą baimės masę ir pamesti save.

Visgi nėra baisesnio viruso už žmogaus nesąmoningumą ir panikoje uždominavusius pirminius instinktus, kurie kritinėm išgyvenimo sąlygom virsta smurtu. Tai daug baisiau už visas koronas, ebolas, kiaulių gripus ir marą kartu sudėjus.

ARBA GALIME būti sąmoninga šviesios energijos atsvara. Ta, kuri renkasi išlaikyti ramybę ir racionalų protą. Ta, kuri dozuoja žinias ir atidžiai atsirenka tik konstruktyvią informaciją, leidžiančią elgtis protingai, saugoti save ir kitus. Ta, kuri kūrybingai sugalvoja naujus sprendimus, kaip funkcionuoti draudimų sąlygomis. Ta, kuri išnaudoja atsiradusius laisvo laiko kiekius kūrybiškai. Ta, kuri savanoriškai renkasi padėti tiems, kam šiuo metu sunkiausia. Ta, kuri meldžiasi už pasaulio pasveikimą – ne tik nuo fizinio, bet ir nuo dvasinio nužmogėjimo viruso.

Skaityti įrašą toliau.

Sielos namams – jau 7 metai

2012 metų spalio viduryje pasaulį išvydo Sielos namai… Ilgai savyje brandinau jų sėklą, kaupiau patirčių bagažą, kol aiškiai suvokiau, kad atėjo laikas sukauptomis žiniomis ir atradimais pasidalinti su bendraminčiais. Tokiais, kurie kaip ir aš – ieško savęs, savo Širdies kelio, vidinės harmonijos, savirealizacijos ir pilnatvės jausmo bei visokeriopų įrankių tam pasiekti.

Kai mintimis bėgu per tuos 7 metus, suprantu, kokie spalvingi jie buvo ir kiek daug visko atnešė į mano gyvenimą….

Tai ir dešimtys straipsnių, išsiliejusių per mane iš srauto ir pasiekusių daugiatūkstantines auditorijas. Palietusių skaitytojų širdis ir paskatinusių kažko imtis, keisti, eiti į transformacijas, busti…

Tai ir nuostabūs skaitytojai, jų laiškai, klausimai, atsakymai, atgalinis ryšys apie tai, kaip mano kuriamas Sielos namų turinys, jame talpinama energija, kurią jie jaučia, paliečia jų gyvenimus, suteikia ilgai ieškotus atsakymus ir kryptis, kur tų atsakymų ieškoti toliau…

Tai ir dailės terapijos kelias, kuris prasidėjo būtent su Sielos namų projektais. Fraktalai, mandalos, sielos koliažas, autorinės metodikos. Šimtai kursų, mokinių, kurie atėjo ieškodami savęs, savo kelio, kūrybinio potencialo arba tiesiog atpalaiduojančios veiklos ir bendraminčių. Mokiniai, kurie buvo nedrąsūs, pasimetę, o dabar jaučiasi atradę savo kelią, savo vidinę ramybę ir veda į juos kitus. Mokiniai, kurie atėjo į kursus, manydami, kad piešti nemoka ir per tuos kelis metus virtę dailininkais, parduodančiais savo paveikslus arba mokytojais, kurie patys veda kūrybinės saviraiškos užsiėmimus savo mokiniams…

Tai ir mano sielos sesės, kurios rado kelią pas mane per Sielos namus – straipsnius, meditacijas, dainas. Sielos namai buvo tas stebuklas, per kurį atėjęs nepažįstamo žmogaus laiškas virto nuoširdžios ir ilgametės gyvos draugystės tėkme… Ir tokių žmonių buvo net keletas ir jie visi dabar yra svarbi mano gyvenimo dalis. Merginos, jūs žinot, kad kalbu apie jus. 🙂

Skaityti įrašą toliau.

NAUJAS KURSAS – Spalvingi pasimatymai su savimi

NAUJIENA –  kūrybinių užsiėmimų ciklas (6 dalys), skirtas savęs pažinimui ir vidinės būsenos harmonizavimui DIENOS METU Vilniuje (penktadieniais nuo 11 iki 14 val.)

Jau kurį laiką sulaukiu užklausų apie terapinius užsiėmimus tiems, kas – kaip ir aš – daugiau yra užimti vakarais bei savaitgaliais, bet turi laisvo laiko dienos metu. Tai ir vaikus į mokyklą bei vyrus į darbą išleidžiančios mamytės, kurioms norisi skirti laiko sau. Ir vakarinius darbus turinčios moterys. Ir studentės. Ir sporto trenerės. Ir visos kitos moterys, kurios jau pasiilgo laiko sau. Jūs manęs klausėte, ar kada bus galimybė ateiti į užsiėmimus darbo dienos metu ir aš jus išgirdau.

Taigi, šis kvietimas – būtent jums.

Mėgstu sakyti, kad iš tuščio indo neįpilsi. Ir tam, kad galėtumėme savo artimiesiems duoti kuo daugiau, visų pirma turime užsipildyti pačios. Tad atidėkime savo nesibaigiančius buitinius darbus į šalį ir skirkime laiko savo vidinio indo užpildymui.

Skaityti įrašą toliau.

LAIŠKAI SKAITYTOJAMS. Laimės daugėja, kai pakeliame akis į viršų

Pro pušų viršūnes švytintis mėlynas dangus yra mano vienas mėgstamiausių vaizdų gamtoje. Tai tarsi sustabdytos akimirkos, kai esu dabar ir čia simbolis…. Tai trumpiausias tiltukas į laimingas vaikystės dienas. 🙂

Šiemet kaip tyčia teko daug daugiau laiko praleisti vaikščiojant su geriausia drauge pušynu. Tai savo paprastumu stebuklingos ir žemiška laime pripildytos akimirkos, kai po kojom šiugžda samanos, plaučiai kvepia svaiginantį miško aromatą, saulės spinduliai žaismingai žybsi pro medžių lapus ir glosto veidą, kūnas palengva prisipildo žemės ir oro energijų, o ausyse skamba su niekuo nepalyginama ošiančių pušynų muzika.

Tai tarsi akimirkos iš gražiausių vaikystės atsiminimų, kai eidavom su šeima gerą pusvalandį kasdien iki jūros per Juodkrantės mišką. Eidavom tol, kol ant lūpų imdavom jausti jūros sūrumą, o basos pėdos pagaliau paliesdavo šiltą švelnų smėliuką…

Skaityti įrašą toliau.