Autosabotažas arba kodėl nesipildo mūsų norai?

“Sielos namuose” dažnai kalbame apie tai, ką reikia daryti, kad pildytųsi mūsų norai, svajonės, kaip jas išgryninti ir paskubinti realizavimąsi. O ką daryt, jei, atrodytų, viską darai teisingai, bet vis tiek link savo svajonės nepajudi nė per nago juodymą? Dažniausia priežastis – pasąmoningos vidinės prieštaros, kuriomis save blokuojame. Būtent šiai svarbiai temai ir skyrė savo straipsnį “Sielos namų” bičiulė Kazimiera. Taigi, kviečiu skaityti ir linkiu smagios kelionės link jūsų sielos namų…

Sielos namai

Kazimiera Astratovienė

Ar jums kada nors taip yra nutikę, kad ko nors labai norėjote, bet negavote? Klausimas, žinoma, retorinis. Nė kiek neabejoju, kad nors kartą gyvenime tai esame patyrę kiekvienas. Ką ten kartą… Daugybę. Taigi, ar dažnai negaunate to, ko norite? Kaip paskui jaučiatės? Ką kaltinate? Susitaikote, o gal maištaujate? Stengiatės daugiau nebenorėti, nes tie norai sukelia tiek daug skausmo? Vienaip ar kitaip, negauti to, ko norime, yra viena iš skausmingiausių patirčių šiame gyvenime. Todėl man kilo noras patyrinėti, kodėl taip atsitinka. Ir ką mes patys galime su tuo padaryti.

Pirmiausia susitarkime, apie kokius norus eina kalba. Žinoma, galima norėti daug ko. Kavos. Naujos suknelės. Gražių namų. Įdomaus darbo. Sąrašą tęskite patys. Vis dėlto stipriausią nusivylimą ir kančią patiriame tada, kai negauname dalykų, kurie mums atrodo itin reikšmingi, be kurių gyvenimas tarsi netenka prasmės. Rodosi, kad tasai trokštamas dalykas tolte tolsta nuo mūsų, o mes vejamės, klupdami bėgame iš paskos, kol galiausiai pasiduodame – netekę vilties, bejėgiai, žlugę. Sakome: „Tai tiesiog ne man.“ Arba: „Aš to nevertas“. Štai kokią puikią priežastį susikūrėme. O gal tiesiog tikėjome tuo dar gerokai anksčiau, prieš įvykstant nesėkmei?

Taigi, šis tekstas apie tai, kaip išsilaisvinti iš ribojančių įsitikinimų ir neigiamų jausmų, kurie mums trukdo būti sėkmingiems ir gauti, ko norime. Mat viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl mūsų norai nesipildo, yra ta, jog patys jiems priešinamės. Atrodytų keista. Kam čia priešintis, argi ne visi norime būti laimingi? Vis dėlto, ne. Laimės, kaip ir kitų gerų dalykų, galima ne tik norėti, bet ir labai bijoti. Pavyzdžiui, jeigu nesąmoningai tikite, kad būdamas laimingas tapsite egoistu, kad dėl to įskaudinsite tuos, kuriuos mylite, neteksite draugų ar šeimos, jei dėl jų neaukosite savo laimės, savaime suprantama, kad laimė jus turėtų gąsdinti. Visa bėda, galite to ir nežinoti apie save. Tokiu atveju, viena vertus, norite būti laimingas ir jaustis gerai, kita vertus, pats neįsileidžiate laimės į savo gyvenimą. Tai – autosabotažas.

Na, bet laimė – gana abstraktus dalykas. Pakalbėkime apie ką nors konkretaus. Pavyzdžiui, apie pinigus. Ar norite turėti pinigų? Jei ne, galite šios pastraipos toliau neskaityti. Bet jeigu taip, pabandykite atlikti vieną paprastą eksperimentą. Pasiimkite pluoštą banknotų ir į jį kurį laiką žiūrėkite. Jei neturite po ranka grynųjų, susiraskite jų nuotrauką internete. Kokie jausmai ir mintys kyla? Kad būtų aiškiau, galite užsirašyti ant lapo. O dabar užsirašykite tokią sumą, kurią norėtumėte uždirbti kiekvieną mėnesį. Tik nesikuklinkit – padvigubinkite arba patrigubinkite pradinę sumą. Na, kaip dabar jaučiatės? Ar tikite, kad galite būtent tiek ir uždirbti? Ne? Na, gerai. Tačiau vis tiek pasistenkite įsivaizduoti, kad jau tiek turite. Tiesiog pajuskite – aš tai turiu! O tuomet grįškite į realybę ir rašykite visas priežastis, kodėl gi šitaip negali nutikti. Viską, kas tik šauna į galvą – be atrankos.

Na štai, jeigu jau surašėte, aiškiai matote, kodėl neturite tiek pinigų, kiek norėtumėte. Tarp populiariausių priežasčių, kodėl žmonės mano negalį turėti pinigų, galėčiau paminėti tokias: „Turtingi žmonės yra negeri“, „Pinigai griauna santykius“, „Dvasingas žmogus turi būti kuklus“, „Moterys nesugeba daug uždirbti, tai vyrų darbas“, „Moteris negali daug uždirbti, kitaip taps neįdomi vyrams“, „Jeigu iki šiol nesu daug uždirbęs, tai neuždirbsiu ir toliau“, „Pinigai yra blogis“, „Tai tiesiog man neskirta“, „Už pinigus turėsiu labai sunkiai atidirbti“, „Tiek mūsų šalyje uždirbti neįmanoma“, „Taip nebūna“, „Pinigų nėra“, „Pinigų visiems nepakaks“, „Jei turėsiu pinigų, jų neteksiu“… Toliau tęskite patys, neabejoju, kad užsirašėte ir gerokai įdomesnių priežasčių, kodėl negalite, na tiesiog negalite turėti pinigų. Taigi dabar aišku, kad nors ir atrodo, kad pinigų labai norisi, labai trūksta, nepaprastai reikia, vis tiek jų negausite. Mat turite tam labai rimtų motyvų.

Pateiksiu paprastą pavyzdį, kaip mes susikuriame šiuos vidinius „stabdžius“. Įsivaizduokite mažą berniuką, kuriam tėtis davė pinigų ledams, o vos išbėgus į lauką jį užpuolė kiemo padaužos ir tuos pinigus atėmė. Gal tas vaikas ne tik sielojosi, bet ir jautėsi kaltas, bijojo prisipažinti tėvams, nes manė, kad pats nenusaugojo jam patikėto lobio. Ir štai užaugus jam kažkodėl sunkiai sekasi susirasti gerai apmokamą darbą, tarsi netyčia praranda ilgai kauptas santaupas ir klimpsta į kitas finansines problemas, nors jam pačiam atrodo, kad daro viską, ką gali, kad turėtų pinigų. Ko gero, jis nė neprisimena to mažo berniuko, kuriuo kažkada buvo, tačiau toji sena, iš vaikystės atėjusi baimė jį valdo – turėti pinigų yra nesaugu, nes juos prarasi. Ir dar pats būsi kaltas. Todėl geriau nė nerizikuoti.

Taigi pabandykite susirašyti ir kitas savo ribojančias nuostatas, kurios neleidžia jums turėti norimų dalykų, kad ir kas tai būtų: darnūs santykiai, mylimas darbas, gera sveikata – bet kas! Pamatyti tai, ką nuo savęs slepiate, yra pirmas žingsnis meilės sau link. Kita vertus, vien tik žinoti nepakanka, todėl geriausia, ką galime padaryti – visa tai paleisti. Kitaip tariant, iššluoti, išvalyti, atmesti ir tuomet jau sąmoningai pasirinkti tai, kas mums šiuo metu iš tiesų naudinga. Tai galima daryti remiantis įvairiomis praktikomis, tačiau kadangi man iki šiol efektyviausia yra tapingas arba EFT (angl.k. “Emotional freedom technique”) pasidalinsiu su jumis savo kūrybos tapingo programa, padedančia išsilaisvinti iš poreikio užsiimti autosabotažu.

Tačiau pirmiausia noriu trumpai paaiškinti, kas yra tapingas. Trumpai tariant, tai akupunktūrinių taškų ant veido ir kūno stuksenimas kartojant tam tikrus teiginius. Išmokti lengva, tiesą sakant, atrodo netgi pernelyg paprasta, ypač žinant, kad tai universali, nemokama ir saugi saviterapija, padedanti spręsti emocines ir fizines problemas milijonams žmonių visame pasaulyje. Ši energijų terapijos rūšis, sujungianti rytų medicinos išmintį ir modernią vakarų psichologiją, padeda susitvarkyti su savimi – savo jausmais, reakcijomis, net su nemaloniais fiziniais pojūčiais (pvz., skausmu). Taip pat tapingas gali padėti kenčiant nuo potrauminio streso sindromo, depresijos, nemigos, fobijų, įvairių priklausomybių ar ribojančių įsitikinimų. Išsamų mano straipsnį apie tapingą galite rasti paspaudę šią nuorodą: „Tapingas: emocijų higiena“. Tiems, kam dar neteko bandyti tapingo, rekomenduoju pirmiausia perskaityti minėtą straipsnį. Na, o jei nesate naujokai, bet norite prisiminti, kur yra tapingo taškai, tam skirti žemiau pateikti paveikslėliai.

Taigi, pradedame nuo karatė taško [žr. paveikslėlį kairėje], stuksenam kitos rankos dviem pirštais ir kartojam:

• Nors aš negaliu sau leisti turėti to, ko noriu, renkuosi mylėti save visa širdimi.
• Nors aš noriu save sustabdyti, renkuosi priimti save ir visiškai atleisti sau.
• Nors aš bijau turėti tai, ko noriu labiausiai, renkuosi vis tiek mylėti ir gerbti save.
• Nors aš nesijaučiu vertas to, ko noriu, renkuosi priimti save giliai ir nuoširdžiai.

Pereiname prie kitų taškų:

• Ties antakiais: Aš negaliu sau to leisti…
• Ties smilkiniais: Taip sunku sau leisti išpildyti savo norus…
• Po paakiais: Aš esu nevertas…
• Po nosimi: Bijau savo norų išsipildymo…
• Smakro duobutėje: Jau geriau renkuosi save sustabdyti…
• Ties raktikauliu: Taip, jau geriau ir vėl negausiu to, ko labiausiai noriu…
• Po pažastimi: Juk jau dariau tai tiek kartų…
• Viršugalvyje: Tiek kartų kenkiau sau…

[Toliau belskite tapingo taškus ta pačia tvarka.]

• Ir dabar vėl noriu sau pakenkti…
• Kad negaučiau to, ko trokštu…
• Ir vėl įsitikinčiau, koks nevykėlis esu…
• Tačiau geriau pagalvojus…
• Juk kiti žmonės nuolat gauna tai, ko nori…
• Tai galbūt tai įmanoma ir man?
• Juk kai jų norai išsipildo…
• Jiems nenutinka nieko bloga…
• Galbūt tai įmanoma ir man?
• Jeigu tik leisčiau sau tuo patikėti…
• Jeigu tik leisčiau sau patirti sėkmę…
• Todėl dabar renkuosi paleisti visas vidines nuostatas, kurios mane riboja…
• Paleidžiu jas vieną po kitos… [Įvardykite vidines nuostatas ir jausmus, pvz.: „Dabar renkuosi paleisti įsitikinimą, kad už sėkmę teks brangiai sumokėti“; „Dabar renkuosi paleisti baimę, kad sėkmė mane sugadins“ ir t.t.]
• Paleidžiu jas iki pat sielos gelmių…
• Paleidžiu jas iš visų praeities prisiminimų…
• Paleidžiu iki pat ankstyvos vaikystės…

• Ir visiškai atleidžiu sau…
• Jaučiu sau tik meilę ir užuojautą…
• Ir dabar renkuosi sau leisti patirti sėkmę…
• Leidžiu, kad mano norai išsipildytų…
• Jaučiu, kad esu to vertas…
• Jaučiu, kad sėkmė ir norų išsipildymas skirta man…
• Aš jau esu sėkmingas..
• Mano norai jau pildosi – tiesiog dabar…
• Saugu yra patirti sėkmę…
• Saugu leisti sau turėti tai, ko nori…
• Ir dabar aš esu visiškai saugus ir mylimas Visatos vaikas…
• Visa, ko trokštu, jau turiu…
• Jaučiu tai čia ir dabar…
• Ir esu už tai dėkingas sau ir Visatai…

Geriausio rezultato pasieksite, jei kalbėsite apie konkrečius savo norus, įvardysite visus ribojančius įsitikinimus, prisiminsite tas situacijas, kuriose jau esate save sustabdęs, patyręs nesėkmę ir vis dar jaučiate, kad emociškai į jas reaguojate. Pasistenkite prisiminti, kada pirmą kartą patyrėte, kad sėkmė – ne jums. Kiek jums buvo metų? Kas tuomet nutiko? Kokie jausmai užplūdo? Ką nusprendėte apie save ir pasaulį? Visas tas emocijas ir mintis būtinai paleiskite. Bet svarbiausia – prisiminkite, ką tuomet jautėte sau. Ar tai siejasi su tuo, ką jaučiate sau dabar, kai patiriate nesėkmę? Tai ir yra raktas. Net jeigu imame keisti savo įsitikinimus, bet nejaučiame sau meilės ir atlaidumo, tai padeda tik laikinai. Tikrieji pokyčiai galimi tik tada, kai keičiasi mūsų jausmai sau. Kita vertus, net jei skaitome knygas apie meilę sau, net jei suprantame, kaip tai svarbu, kartais tiesiog galime neįžvelgti, kad giliai širdyje jau nešiojamės visiškai priešingus jausmus. Tik juos paleidus atsiranda vietos meilei.

Yra dar vienas puikus būdas ugdyti meilę sau ir tikėjimą, kad jūs galite turėti tai, ko norite. Tai meditacija, kurią pavadinau „Susitikimas su savimi iš ateities“. Atsisėskite kur nors ramioje vietoje, kur žinosite, kad jums niekas netrukdys, užsimerkite ir įsivaizduokite esąs kokioje nors jūsų širdžiai mieloje vietoje. Tebūnie tai jaukūs namai, miškas, iš vaikystės pažįstamos vietos – svarbu, kad ten jaustumėtės saugiai ir atsipalaidavęs. Užsimerkite ir įsivaizduokite, kad su kai kuo ten susitinkate. Tas sutiktasis jums kažkur labai matytas… Nustebęs jį apžiūrinėjate. Juk tai jūs – tik atkeliavęs iš ateities. Štai kokiu neabejotinai tapsite! Leiskite šiai jūsų ateities vizijai papasakoti, kad ten, ateityje, jūs jau seniai turite tai, ko dabar trokštate ir neleidžiate sau patikėti, kad tai skirta jums. Kaip tasai jūsų būsimas „aš“, jau pasiekęs visa, ką trokštate, jaučiasi? Kaip jis atrodo? Kur gyvena, ką veikia? Pabūkite su juo tiek, kiek tik norite. Leiskite jam padrąsinti jus, apkabinti, įkvėpti jums tikėjimo savimi – viskas įmanoma. Jums jau pavyko. Štai įrodymas – tai jūs, koks dar būsite! O tuomet grįžkite į dabartį ir siekite savo tikslų – be autosabotažo.

Tiesa ta, kad autosabotažo tikslas – apsisaugoti. Slepiamės už savo baimės, gūžiamės, kad tik liktume maži ir nereikšmingi, nes kitaip… Ūūū, nutiks kai kas baisaus! Ar tikrai? Kai pagaliau suprantame, ko bijome, galime pažvelgti savo baimėms į akis ir dažnai paaiškėja, kad jos niekuo nepagrįstos. Ar tikrai visi turtingi žmonės yra blogi? Ar tikrai visi turi už sėkmę brangiai sumokėti? Ar tikrai mes vis turim kartoti ir kartoti kadaise išmoktą elgesį? Atsakykite sau patys. Svarbiausia tai, kad daug labiau nei nesėkmių bijome savo pačių neįtikėtinų galimybių, kurios tik ir laukia, kol leisime joms galų gale atsiskleisti. Galbūt kaip tik dabar laikas leisti?

——————————————————————————

Jei jums patiko šis įrašas, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

[yikes-mailchimp form=”1″ title=”1″ submit=”Užsisakyti naujienas”]

————————————————————————————————————————————————————-

O taip pat – jei jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo su draugais, naudodamiesi Facebook like ar Facebook Send mygtukais bei išreikškite savo nuomonę Facebook ar svetainės komentaruose apačioje. Juk gerais dalykais taip gera dalintis.