Kaip padidinti savo kūrybingumą arba 14 žingsnių vidinio genijaus auginimui

Aurelija Veršininė

Kas yra kūrybingumas?

Apie kūrybingus žmones sako „nu jam tai Dievas ir drėbtelėjo“ arba „jam tai Dievas davė ir dar pridėjo“. Tokias frazes dažniausia palydi sunkus atodūsis, slepiantis jei ne pavydą, tai bent jau nusivylimą savo „ne tokiu įspūdingu kūrybingumu“. Taip, atrodo, kad kai kurių žmonių talentai ir nesibaigiančios sėkmingos idėjos byra iš gausybės rago. Ar jie kažką daro kitaip, kad to pasiektų, ar tiesiog gimė po laiminga žvaigžde?

Ar tikrai viską lemia vien tik genetiškai paveldėtos savybės ir aplinka, kurioje augome? Žinoma, genialių vaikų, gimusių genialiems tėvams dažnumo statistika akivaizdi, o menininkų šeimoje augantys ar meno mokyklas lankantys vaikai greičiausiai bus labiau skatinami kurti bei kiti. Visgi, esu tikra, kad esame ne tik savo likimo, bet ir savo charakterių bei talentų kalviai. Manau, kad kūrybingumas yra tokia pati atrandama bei lavinama savybė, kaip ir visos kitos ir tik nuo mūsų šiandieninių veiksmų priklauso, kiek išradingi, kūrybingi būsime rytoj. Neabejoju, kad tie talentai, kuriais mes šiandien žavimės, taip pat nuolat eina savęs atradimo ir tobulinimo bei vidinio genijaus kūrimo keliu ir kiekvienas iš mūsų gali prie jų prisijungti.

Noriu jums pristatyti 15 žingsnių sistemą, skirtą šiam transformuojančiam teigiamam pokyčiui, bet prieš pradedant į ją gilintis, trumpai sustokime prie to, kas apskritai yra kūrybingumas.

Ar išgirdę žodį „kūrybingas“ iš karto pagalvojote apie kokios nors srities menininką? Teisingai, bet kūrybingumas tikrai neapsiriboja menu, net ir plačiąją jo prasme. Nemaišykime šio termino ir su giminingu žodžiu „produktyvus“, nes tai ne tas pats. Kūrybingas žmogus, tai toks žmogus, kuris sugalvoja ar kuria naujus dalykus, idėjas, išradimus, plačiai naudodamas savo vaizduotę, plačias pažiūras, ieškodamas kažko neįprasto, naujo, dar neišbandyto, sujungdamas tai, kas, atrodytų, nesiderina. Jis smalsus, nuolat judantis į priekį, atviras naujovėms ir drąsus būti savimi. Taigi kūrybingumas prasideda jau nuo mūsų požiūrio į viską, ką darome ir kas mus supa.

Taigi, ką turėtumėte daryti, kad pažadintumėme savo vidinį genijų ir padidintumėme savo kūrybingumą? Štai tie 14 žingsnių:

1.       Novatoriškumas ir nebijojimas išeiti už komforto bei įprastumo ribos.

Nors komforto zonoje, kur viskas pažįstama, sava ir saugu, būti labai gera, liekant joje, stebuklai nevyksta. Meskime sau iššūkį. Net jeigu mums patogu tam tikrus dalykus daryti įprastu būdu, pabandykime juos atlikti kitaip nei anksčiau. Eikime į tą pačią vietą vis skirtingu keliu, nuolat išbandykime naujus dalykus, darykime taip, kaip niekas nedaro, taip, kaip nepriimta, neįprasta ir – kas ten žino – gal sukursime kažką visiškai naujo ir genialaus?

2.     Platus mąstymas ir pažiūros, atvirumas viskam, drąsa būti savimi, kitokiu nei visi

Manau, kad aukščiau išvardintiems dalykams atlikti yra būtinos kelios sąlygos. Kūrybingi žmonės mąsto plačiai. Nusistovėjęs, konservatyvus, tradicinis požiūris šioje vietoje ne visada yra naudingas, nes jis stabdo: „uoj, ne, aš taip nemoku“, arba „ne, taip niekas nedaro“, arba „ ar gi taip galima?“, „ o ką kiti pagalvos?“.

Ar matėte komediją „Yes, man“ su Džimu Keriu? Pagrindinė filmo mintis – bet kokiems dalykams, ateinantiems į gyvenimą sakyti TAIP. Viską bandyti, visko ragauti, visur dalyvauti ir viskuo mėgautis bei iš visko mokytis. Gal, visą laiką taip gyvenant, derinti įprastą buitį ir atsakomybes nebūtų lengva, bet nors kažkurį laiką paeksperimentuoti ir mesti sau tokį iššūkį, manau, kad būtų sveika kiekvienam. Tai prasiplėstų pažiūros ir akiratis!…

Man asmeniškai, kai sako, kad esu „nenormali“, norisi padėkoti už komplimentą. 🙂 Paradoksalu – norime būti dėmesio centre, išskirtiniai, pastebimi, bet bijome daryti kažką kitaip nei visuomenėje įprasta ir taip smarkiai rūpinamės, o ką gi apie tai pasakys kiti… „Normalus“, reiškia toks, kaip visi, įprastas, eilinis… Visų iškiliausių asmenybių – Da Vinčio, Šekspyro, dailininko H. Boscho, Enšteino, Mocarto ir daugybės kitų mintys, idėjos ir atradimai visiškai neatitiko jų laikmečio, taigi šie genijai savo amžininkų buvo laikomi mažų mažiausia keistuoliais. Bet tai nesustabdė jų asmeninės plėtros, jų noro būti ir tikėti tuo, kas jie iš tiesų buvo. Užsikrėskime jų pavyzdžiu ir kas kartą, kai kils baimė būti nesuprastam, pakartokite sau mintyse: „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai apie tai žino“ ir toliau darykite tai, ką liepia širdis. 🙂

3.       Nuolatinis žingeidumas ir klausinėjimas

Niekas taip neskatina kūrybingumo kaip nuolatinis noras žinoti daugiau. Nebijokite klausti ar pasirodyti kvailu. Kvailų klausimų nebūna. Būna tik žmonės, neišdrįsę užduoti klausimo apie tai, ko nesuprato ir dėl to atsidūrę kvailoje situacijoje. J Mokykimės žiūrėti į pasaulį kaip viskuo nuoširdžiai besidomintys ir viskuo besižavintys vaikai, kurių vienas klausimas skatina kitą, o šis – dar kitą tol, kol mama pavargsta atsakinėti. Nežiūrėkime į mums suvokiamus dalykus kaip į savaime suprantamus. O gal ne viskas yra tikrai taip, kaip atrodo? Ar tikrai dangus mėlynas, o žolė žalia? Domėkimės, ieškokime, niekada nesustokime – tai duos ypatingą paspirtį fantazijos lavinime.

4.       Nuolatinis asmeninis augimas ir tobulėjimas

Manau, kad dar vienas kertinis kūrybingų, talentingų, genialių asmenybių bruožas – nuolatinė investicija į asmeninį augimą. Nei vienas mums pažįstamas genijus nesustojo ties pasiektais dalykais ir nuolat stengėsi plėsti savo žinias, sugebėjimus, savybes ir patirtį. Norite pažadinti vidinį genijų? Nuolat dirbkite su asmeniniu tobulėjimu. Bene visuose „Sielos namų“ straipsniuose rasite daugybę pasiūlytų būdų, kaip tai daryti – belieka išsirinkti ir pabandyti kelis labiausiai patikusius.

5.       Savęs pažinimas

Jei nežinai, kas esi, koks esi, ko iš tiesų nori – negali nei augti, nei skatinti augimo tų savo savybių, apie kurias dar nei pats neturi supratimo. Skirkime laiko įvairiapusiam savęs pažinimui ir galbūt būsime maloniai nustebinti, kad tas kūrybingumas, kurio taip ieškome, mumyse buvo visą laiką, tiesiog sau tykiai miegojo.

6.       Savo ribų praplėtimas stresinėse situacijose

Šio žingsnio dažniausiai neskatiname patys, nes sunkumai ateina savaime. Viena vertus, jie mus grūdina ir brandina. Kita vertus, netikėtose stresinėse situacijose, kai reikia veikti staigiai, galim patys save maloniai nustebinti, kad pasielgėm vienaip ar kitaip. Adrenalinas ir noras skubiai sutvarkyti situaciją į saugią pusę, skatina veikti tas mūsų smegenų dalis, kuriose gali slypėti neišnaudotų savybių rezervai. Taigi, nebijokime sunkumų, nes jie kartais gali būti net naudingi.

7.       Aktyvus dalyvavimas kuo įvairesnėje kūrybinėje veikloje

Be abejo, vienas efektyvesnių būtų pažadinti mūsų kūrybingumą – tiesiog kurti. Dalyvaukime įvairioje kūrybinėje veikloje darbe, studijose, mokykloje, laisvalaikiu ar šeimoje (galima prisidėti prie vakarėlio, spektaklio, karnavalo, kaukių baliaus, parodos, koncerto organizavimo ir dalyvavimo jame). Užsirašykite į meno terapijos ar kūrybos kursus, būrelius – fraktalų, mandalų piešimą, meditatyvinę dailę, keramiką, dekupažą, mezgimą, nėrimą, sielos koliažų kūrimą, siuvimą, modeliavimą, interjero, rūbų ar baldų dizaino kūrimą, medžio drožinėjimą, staliavimą, papuošalų ar kvepalų kūrimą, floristiką, kulinarijos kursus ir t.t. Nesiteisinkite tuo, kad nesate meniška asmenybė ar neturite gabumų menui. Esu tikra, kad tam tikrų meninių gabumų turi visi, tik kai kurie žmonės juos yra smarkiai užslopinę, todėl užtrunka, kol atskleidžia. Kūryba skatina kūrybą, taigi pradėję kurti patys galite nustebti, kaip smarkiai jums tai pradėjo patikti.

8.       Įkvėpimo sėmimasis iš kitų – mokslininkų, didžiųjų mokytojų, poetų, rašytojų, dailininkų, sportininkų, verslininkų ir t.t.

Labai stiprus kūrybingumo katalizatorius yra kitų žmonių kūryba ir darbai. Trūksta idėjų ar įkvėpimo savo knygai, eilėraščiui, dainai? Skaitykite kitų knygas, klausykitės kitų sukurtų dainų. Nesugalvojate naujos temos paveikslui, rankinei ar rūbui? Apsilankykite parodose, mugėse, peržiūrėkite internetines meno ir dizaino galerijas. Niekuomet nekūriau tiek daug eilių kaip versdama vieno šiuolaikinio slovėnų poeto poezijos rinkinį ir aktyviai bendraudama tiek su slovėnų, tiek ir su lietuvių poetų bendruomene. Kuris nors vienas nugirstas sakinys ar žodis galėdavo įskelti didelę įkvėpimo kibirkštį, sukuriančią visą poetinį laužą. Daugiausia dainuojamosios poezijos kūrinių sukūriau tuomet, kai tiesiog daug grodavau. Savo ir kitų žmonių dainas. Tą patį galiu pasakyti ir apie straipsnius, knygas ar tapybą.

Žinoma, kalbėdama apie užsikrėtimą kitų žmonių kūryba, jokiu būdu neskatinu plagijavimo. Turime ne kopijuoti, o tiesiog pasiskolinti idėją ar dalį idėjos tam, kad tai perteiktumėm visiškai kitaip, savaip, per asmeninę interpretaciją.

Įkvėpimo galite pasisemti ir skaitydami iškilių, susižavėjimą jums keliančių asmenybių autobiografijas. Geras pavyzdys visada užkrečia!

9.       Vaizduotės skatinimo pratimai

Na kaip gi kūrybingumas be vaizduotės? Tai vienas pagrindinių jo arkliukų, su kurio lavinimu tikrai verta padirbėti. Juo labiau, kad tai taip smagu!

a.       Nepažįstamų praeivių gyvenimo istorijų spėliojimas

Nuo pat mažumės labai mėgdavau vieną vaizduotės žaidimą. Būdama viešose vietose tarp žmonių – eidama pasivaikščioti, stovėdama eilėse, važiuodama viešuoju transportu ir .t.t – pagaudavau akimis vieną ar kitą praeivį ir iš to, kaip jis atrodo, kokia jo veido išraiška, kokias emocijas, statusą atspindi, kurdavau ištisas fantazijų istorijas apie tai, kas jis toks, ką gyvenime veikia ir kuo tiki. Neįtikėtina, kaip toks žaidimas skatina ne tik vaizduotę, bet ir intuiciją. Su dalimi „išfantazuotų“ žmonių tekdavo galiausiai susidurti sukontaktuojant asmeniškai, tai galit įsivaizduoti mano nustebimą sužinojus, kad dalis ar net dauguma mano „fantazijų“ būdavo tiesa. Labai smagus žaidimas – pabandykite.

b.      Porų stebėjimas kavinėse

Kitas pratimas, skatinantis vaizduotę, intuiciją ir lavinantis mūsų psichologinius įgūdžius (kūno kalbą ir signalus, „veidotyrą“ ir t.t.) – porų stebėjimas kavinėse. Žaidimas panašus į pirmąjį, tik šiame mes fantazuojame ne tik apie tai, kas tai per du žmonės, bet ir bandome nuspėti, kokie jų santykiai, kokia jų stadija, kaip jie susipažino ir kas jų laukia ateityje.

c.       Koks bus mano gyvenimas po 10 metų?

Šis žaidimas labai paprastas ir gali būti ne tik smagus, bet ir labai pozityvus. Pasiimkite lapą ir surašykite, kaip jūs gyvenate po 5 metų, po 10 metų, po 20 metų. Būkite itin smulkmeniški, nes čia detalės – labai svarbu. Užsirašykite, kaip viskas aplink jus atrodo, kai pabudote – vaizdai, kvapai, garsai, kaip atrodote, kaip jaučiatės patys, kas jus supa. Ką veikiate, kaip atrodo jūsų namai, šeima, kaip leidžiate dienas, laisvalaikį, ką esate pasiekęs, įgyvendinęs. Nestabdykite savęs manymu, kad vieni ar kiti dalykai yra neįmanomi, jums nepasiekiami ir panašiai. Čia gi tik žaidimas, kuriame įmanoma ir pasiekiama viskas! Tokiu būdų jūs ne tik lavinate vaizduotę, bet ir teigiamai save programuojate, siųsdami atitinkamus vaizdus kartu su teigiamomis emocijomis į pasamonę. Tai veikia, kaip svajonių “užsisakymas”, taigi tas “vaizdelis po 10 metų” iš iliuzijų pasaulio gali pereiti ir į realų.

d.     Žaidimas įvairiose rolėse

Įsivaizduokite, kad jūs GALITE VISKĄ. Atrodote, kaip norite, sugebate viską, ką tik norite – nuo „supermeno“ ir super galių turinčios „iksmenės“ iki „hario poterio“ magijos ir užburtų skraidančių gyvūnų. Išsirinkite patraukliausius vaidmenis. Ką darytumėt, jei būtumėt kiekvienu iš jų? Kaip atrodytumėt, kaip jaustumėtės, kaip ir kur gyventumėt kasdien, kokia veikla užsiimtumėt, ką gero ir stebuklingo padarytumėt dėl viso pasaulio? Žaidimas skamba vaikiškai, bet juk būtent vaikų fantazija ir yra tokia, kokią turėjome kažkada visi ir kurią vėl reikia pažadinti.

e.      Norų vizualizavimas

Paprastas ir naudingas būdas, apie kurį pasakojau jau ne kartą kituose „Sielos namų“ straipsniuose yra mūsų norų vizualizavimas. Jeigu kažko norite, sugalvokite iki smulkmenų, kaip tai turi atrodyti, pasimatuokite tą svajonę, matykite save joje, jau turintį tai, ko norite. Svajojate apie namą? Susiprojektuokite jį mintyse ar ant popieriaus iki smulkiausių detalių. Pasivaikščiokite po jį. Kaip jaučiatės? Ką girdite ir matote aplinkui? Norite naujo įkvepiančio darbo? Matykite iki smulkmenų, kaip atrodo jūsų darbo vieta, kaip joje atrodote jūs, kaip jaučiatės, ką matote ir girdite aplink save, kaip jus priima kolegos ar partneriai. O gal dirbate vienas ir tuo mėgaujatės? Susidarykite norų sąrašą ir vizualizuokite kiekvieną iš jų, jausdami džiugesį ir dėkingumą taip, tarsi visa tai jau būtų išsipildę. Toks pratimas ne tik paskatins vaizduotę, suteiks daug gerų emocijų, bet ir garantuotai prisidės prie jų įgyvendinimo.

10.   Ieškoti naujų idėjų TIESIOG ŠIAIP

Einantys tobulėjimo keliu ilgesnį laiką tikrai patvirtins faktą, kad mūsų gyvenimo tik

slas yra ne tai, ko siekiame, o tai, kaip ten einame, t. y. ne galutinis taškas, o pats kelias. Taigi, kartais kažką daryti turėtume ne dėl kažkokių aukštesnių, paslėptų tikslų, bet TIESIOG ŠIAIP. Tas pats galioja ir kūrybingumui bei genialių idėjų ieškojimui. Kurkime jas tiesiog dėl linksmumo, dėl malonumo, o ne konkrečiu tikslu. Žiūrėkime į savo kūrybą ir jos rezultatus su humoru, lengvai – taip kurti bus ne tik smagiau, bet ir saugiau, nes mažiau rūpės, ką apie tai pasakys kiti.

11.     Būti tarp kūrybingų žmonių.

Pasirinktu keliu visuomet lengviausia eiti kartu su bendraminčiais, o ne su tais, kurie nuolat „stumdosi alkūnėmis“, juokiasi už nugaros ir sako, kad „eini ne ta kryptimi“. Dėl to, norėdami būti kūrybingi, stenkimės kuo daugiau laiko leisti tarp tokių žmonių, kurių talentai ir idėjos mus žavi. Tuomet kartu su jais ne tik nenustosime tobulėti, bet ir tikėtina, kad sukursime daug įkvepiančių ir įdomių projektų. Juk būtent „brainstorminim‘o, t.y. bet kokių atėjusių minčių masinio pasidalinimo keliu gimsta geriausios pasaulinio idėjos ir sumanymai!

12.     Mokėti atsipalaiduoti ir pailsėti.

Genialiausios ir šviežiausios idėjos dažnai aplanko pačiu netikėčiausiu momentu ir visai nebūtinai tuomet, kai apie tai intensyviai galvojame. Prisiminkim, kiek daug tokių minčių iškiliausioms asmenybėms šovė į galvą sėdint tualete, medituojant, apsvaigus, vos prabudus ar tiesiog spoksant pro langą.

Jei darome sau per didelį spaudimą ir sukišame savo vidinį genijų į rėmus (iki rytojaus sugalvoti tris naujus reklaminius šūkius, nupiešti naują paveikslą, sugalvoti naujos suknelės ar naujos spintelės eskizą ir t.t.), labai tikėtina, kad ne tik liksime nieko nepešę, bet dar ir „apsidovanosime“ vidinio pasitenkinimo kompleksu „ne toks aš jau ir kūrybingas“. Leiskite vidiniam genijui veikti laisvai, savo tempu ir nepamirškite metodiškai ilsėtis.

13.   Užsirašinėti idėjas iš karto

Jeigu nors kiek susiduriate su kūryba, tikrai žinote, koks kaprizingas ir lengvai pabaidomas yra Pegasas – įkvėpimo žirgas, kuris atskrenda, kada tik jam šauna į galvą ir tarsi drugys nuplazdena, jeigu nespėjam jo pagauti už sparno. Štai dėl ko visas į galvą šaunančias kūrybines idėjas ir sumanymus būtina iš karto užsirašyti. Galbūt kai kurios iš jų jums atrodys nesąmoningos, neprasmingos, bet ilgiau jas pavirškinus ir pafantazavus galite sukurti kažką tikrai nepaprasto. Taigi, būtinai visada po ranka turėkite užrašus ir VISAS savo idėjas fiksuokite.

14.   Sugebėjimas fantazijas paversti realybe

Gausios, bet konkrečių sprendimų nesuteikiančios ir niekaip neįgyvendintos idėjos tėra fantazavimas, kuris pats savaime neturi išliekamosios vertės. Tik tuomet, kai geniali idėja tampa kūnu, galime matyti kūrybingo žmogaus darbo vaisius ir pelnytai užkabinti jam genijaus medalį.

Būtent todėl šiuolaikinis sėkmingas kūrybingas žmogus asocijuojasi ne su cigarečių dūmuose skęstančiu, liūdnu, apsvaigusiu genijumi, o su darbščiu, novatorišku, išradingu ir pozityviu kūrėju, kuris ne tik nuolat generuoja genialias idėjas, bet ir turi atkaklumo bei drąsos joms įgyvendinti.

Būtent tokio pozityvaus, nuoseklaus ir įkvepiančio kūrybinio kelio jums visiems ir linkiu.

Su meile,

Sielos namai