Tag Archives: sielos namai

Mistinis mano tapybos darbas „Tenai“

Aurelija Veršininė, "Tenai", 80x60, akrilas, drobė. 2017

 Aurelija Veršininė, „Tenai“, 80×60, akrilas, drobė. 2017

Tenai (2) - Copy

Ar jūs sapnuojate? Ar atsimenate savo sapnus? Ar būna taip, kad sapnas yra toks tikras, kad atsibudę dar kurį laiką svarstote, kuri iš dviejų „realybių“ yra toji tikroji?

Jau seniai ruošiuosi įteikti Oskarą savo sapnų režisieriui už kai kurių jo kūrinių puikumą. Visų pirma už scenarijų, pranokstantį pačius mistiškiausius Deivido Linčo filmus. Taip pat už tai, kad juose jis pajungia absoliučiai visus sensorius – ryškiausias spalvas, stipriausius kvapus, gražiausias melodijas ir eiles, ryškiausius kūno pojūčius, kurie ne tik prilygsta, bet ir pranoksta tuos, kuriuos patiriu „realybėje“. Sako, kad mūsų sielos, ilgėdamosis būsenos tarp gyvenimų ir Anapusybės harmonijos, dažnai būtent sapno metu sugrįžta Tenai ir parsineša atsiminimus apie rojaus sodą, giedančius paukščius, už žmogų didesnes būtybes, paslapties ir mistikos, o svarbiausia – Vienio ir ramybės jausmą. Ir tuomet sapnas tampa durimis ne tik į kino teatrą ar kitą sąmonės lygį, bet ir į kitą dimensiją, kurioje gyvename ne kūne. Tai vadinu sapnų terapija, iš kurios grįžtu pagirdžiusi savo „namų ilgesio“ troškulį.

Skaityti straipsnį toliau.

Paveikslas „Miško dukra“

Aurelija Veršininė

Tas nepakartojamas jausmas ilgai nešiojus, mintyse ir ant drobės dėliojus naują tapybos darbą… Tarsi vaiko gimimas -džiugus, atnešantis palengvėjimą ir savirealizacijos džiaugsmą. Tokiu jausmu visuomet norisi dalintis, kad jis kuo daugiau kartų apskrietų žemę. 🙂

Naujausias mano tapybos darbas „Miško dukra“ į pasaulį žengė ilgai. Pradėjusi tapyti paveikslą, niekuomet negaliu tiksliai žinoti, į kokius nuotykius jis mane nuves, ir kokie personažai ar temos jame atsiskleis. Kaskartą drąsiai leidžiuosi į kelionę, nežinodama, nei kur nuvyksiu, nei kada. Pradžioje buvo suplanuota, kad šioji svajoklė simbolizuos personologijos moksle žinomą Bugnų damą. Bet bepiešiant ir vis labiau susipažįstant supratau, kad tai visai kitokia mitinė būtybė, kurią prisijaukinti nebuvo lengva. Dabar, kai paveikslą pabaigiau, suprantu, kodėl reikėjo tiek laiko, kad galėčiau ant drobės perkelti šią deivę. Turėjau ją ir jos simbolizuojamas savybes pažadinti savo viduje.

Skaityti straipsnį toliau.

Naujametinis laiškas sau

Christmas ornament

Kadangi šis ritualas labai smagus, o per paskutinius metus, kai paskelbiau šį įrašą, prie Sielos namų gerbėjų prisijungė ne vienas tūkstantis naujų skaitytojų, nusprendžiau naujametinį įrašą pakartoti. 🙂

Labai mėgstu visokius prasmingus ritualus, kartojamus tam tikru laiku ir intervalais. Viena tokių smagių tradicijų – naujametinio laiško sau rašymas paskutinę arba pirmąją metų dieną.

Kaip jau esu minėjusi ankstesniuose straipsniuose, visiškai sutinku su amerikiečių rašytojo Džono Grėjaus laimės formule. Šioji teigia, kad laimė susideda iš dviejų esminių punktų – džiaugtis ir būti dėkingam už tai, ką turi bei pasiekti, ko nori. Turint šias dvi dedamąsias, mes esame laimingi jau šią akimirką, ne rytoj ir ne po metų, o tuo pačiu visuomet esame skatinami nesustoti, neužmigti ant laurų, eiti į priekį ir siekti naujų tikslų, mokytis naujų dalykų, įgyvendinti turimus norus ir kurti dar daugiau naujų svajonių. Remiantis tokia laimės formule, manau, kad prie prasmingo metų palydėjimo prisidėtų naujametinis laiškas sau, kuriame ne tik apžvelgtume praėjusių metų gyvenimo įvykius, pasiekimus, padėkotume už visas dovanas ir pamokas, bet ir palinkėtume sau įgyvendinti naujus užsibrėžtus tikslus bei sulaukti slapčiausių norų išsipildymo. Metų eigoje tokį laišką labai sveika ne kartą atsiversti, paskaityti skatinančius gerus žodžius, kurių sau turime negailėti, pasisemti įkvėpimo ir įvertinti, ar nesame nukrypę nuo išsikeltų tikslų ir planų bei kaip mums sekasi pildyti savo pačių norus.

Skaityti straipsnį toliau.

Stebuklingos vietos Lietuvoje

Yellow supernova exploding in outer space --- Image by © Oliver Burston/Ikon Images/Corbis

Svajoti ir tų svajonių siekti yra viena iš pagrindinių bendražmogiškų savybių, leidžiančių mums judėti į priekį ir visapusiškai augti. Skiriasi tik tai, kaip tuos norus realizuojame. Vieni tai daro pasikliaudami išskirtinai savo pačių sunkiu ir nuosekliu darbu, kiti – daugiau apie tai šneka nei daro, todėl dažniausia rezultatais nusivilia, o treti – šalia nuoseklaus asmeninio darbo kartu ieško pagalbos, pasitelkdami papildomus šaltinius – maldas, afirmacijas, vizualizacijas bei „stebuklingų“ vietų lankymą.

Kas yra stebuklingos vietos ir kur jų ieškoti?

Apie magiškų galių turinčias vietas, kuriose išsipildo netikėčiausi norai bei pasveiksta mirtini ligoniai, kalbama visame pasaulyje. Netrūksta jų ir Lietuvoje. Kuo tos vietos ypatingos ir kas iš tiesų jose vyksta?

Bioenergetikų nuomone šventomis ar stebuklingomis laikomose vietose yra didelės itin stiprios energijos sankaupos. Šiuo atveju tai pozityvi, daug šimtmečių kaupta energija, kuri gali būti panaudojama energiniam pasikrovimui ar išsivalymui. Tokiame sąraše didelę dalį užima Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos, kuriose vėliau buvo pastatytos bažnyčios, taip pat žmonių sukurtos šventovės, šventvietės bei maldos namai. Tokioms vietoms priskiriami ir gamtos dariniai, kai kurie siekiantys pagonybės ar net ledynmečių laikus – rieduliai, akmenys, energetiškai ypatingos kalvos, upių versmės ir šaltiniai.

“Stebuklingos” vietos Lietuvoje

Pirmiausia trumpai apžvelkime kelias populiariausias iš jų, o tuomet pasvarstysime, kas gi tenai iš tiesų vyksta.

Stipriausios pozityvios energijos įspūdį man asmeniškai yra palikusios 5 vietos, kuriose verta apsilankyti. Jose energetiškai jautresni žmonės gali jausti emocijų antplūdį, energetines per kūną einančias iškrovas, dilgsėjimą, pulsavimą, ašaringą graudulį ar net matyti vizijas.

Skaityti straipsnį toliau.

Gimtadieninis įrašas

Chocolate and marshmallow birthday cakeRudenėlis mus vis nepaliaujamai lepina. Savo šiltais orais, saulute, akį glostančiu raudoniu ir auksu. Tokią šviesią ir šiltą rudens dieną taip gera švęsti 2 metukų „Sielos namų“ gimtadienį.

Neįtikėtina, rašau jums jau 2 metus, o tuo pačiu dar tik dvejus metus. Šiandien atrodo, kad niekada ir nebuvo kitaip. Kaip kad į gyvenimą atėję vaikai rodos ten buvo visada, net sunku prisiminti, kaip buvo, kai jų nebuvo. Taip ir man su „Sielos namais“.

Ir tiek daug per tuos dvejus metus buvo – ir straipsnių, ir darbo su savimi, ir terapijų, ir dalinimosi asmenine patirtimi – malonia bei skausminga ar pamokančia. Kartu su jumis mokėmės atrasti kelią į save, į savo sielą, priimti ir pamilti save besąlygiškai, išmokti teisingai programuoti save, atsakingai rinktis žodžius, sekti ir suprasti ženklus, planuoti savo laiką ir darbus, medituoti, augti dvasiškai ir psichologiškai, surasti svajonių veiklą ir svajonių partnerį, skleistis ir žydėti kartu su meno terapija ir kūrybingumo vystymu…

Skaityti straipsnį toliau.