Tag Archives: sielos namai

LAIŠKAI SKAITYTOJAMS. Gydantis lėtumas.

Esu energingas ir temperamentingas žmogus. Todėl nieko nuostabaus, kad visą gyvenimą viską darau greitai. Greitai šneku, greitai einu, greitai valgau, greitai skaitau, greitai priimu sprendimus. Galiu greitai įsimylėti ir dar greičiau atvėst. Greitai supykstu ir greitai atleidžiu. Galima sakyti, kad mano antras vardas yra GREITAI. 🙂

Todėl žodis “lėtumas” man visuomet asocijavosi su kažkokiu kokybės trūkumu. Erzindavo lėti ar lėtai šnekantys žmonės, lėti vairuotojai, lėtai esmę atskleidžiančios knygos ar paskaitos.

Savaime suprantama, pati iš savęs viską reikalaudavau daryti greitai, net jei tas “viskas” buvo nauji įgūdžiai, kuriems lavinti įprastai reikia laiko. Įsivaizdavau, kad privalau greitai išmokti naujų dalykų. Greitai perprasti ir įsisavinti naują informaciją. Greitai susigrąžinti balanso jausmą, jei jį prarandu. Greitai pailsėti ir atsistatyti po darbų maratono. Greitai pakeisti visą gyvenimą turėtus destruktyvaus elgesio modelius. Greitai išgydyti širdį po sunkių patirčių…

Skaityti įrašą toliau.

Prisiliesti prie kito žmogaus širdies

Kartais manęs klausia – o kas tau labiausia patinka tavo darbe?

Man jame patinka daug kas. Bet labiausiai branginu galimybę prisiliesti prie kito žmogaus širdies. Dabartiniame pasaulyje, kur tiek daug virtualumo, dirbtinumo ir nuolatinio visuomenei priimtinų kaukių dėvėjimo, tai didelė privilegija. Jausti, kad net ir su skeptišku nusiteikimu ar dideliu nepasitikėjimu į kūrybines dirbtuves atėjęs žmogus su laiku nusimeta kaukes, parodo savo širdį ir atveria ją tau. Tai didelio atvirumo ir pasitikėjimo ženklas. Tuomet galiu prisiliesti prie tikrojo žmogaus AŠ – tyro, autentiško, pažeidžiamo, jausmingo, kartais išsigandusio ar pasimetusio, bet visuomet gražaus, nes tokia yra kiekvieno iš mūsų siela. Tuomet galiu savo pavyzdžiu ir meilės įrankiais jį įkvėpti tikėti pačiu savimi. Leisti sau būti, kurti, tikėti kūrybiniu procesu ir jo suteikiama laisve.

Ir tada užsidega žmogaus akys. Rimtas ar liūdnas veidas pagaliau ima šypsotis. Nekalbios lūpos ima dalintis žodžiais iš širdies. Niūrūs kūriniai ima spindėti spalvomis, atspindėdami kintančią vidinę būseną. Tai stebuklas, kuriame norisi dalyvauti vėl ir vėl.

Ir besibaigiant kelių mėnesių dirbtuvėms mokiniai nebenori išsiskirti. Nes jaučiasi iš naujo atradę save, savo kelią, įrankius į vidinę ramybę ir vietą nuostabių bendraminčių rate.

O tai prie ko čia tos mandalos ar fraktalai, paklausit?

Skaityti įrašą toliau.

Ačiū jums už tai, kad esate

 

Bėga paskutinės metų dienos. 2017-iesiems ritantis į pabaigą, norisi atsisukti atgal, apžiūrėti nueitą kelią, išmoktas ar neišmoktas pamokas, įvertinti pažangą ir pasiekimus, o svarbiausia – padėkoti visiems, ėjusiems kartu.

Tiems, kuriems reikėjo padėti atsikelti ir įkvėpti eiti toliau. Padėdama jums stiprėjau pati. Tiems, kurie padėjo keltis ir stiprėti man. Be jūsų nebūčiau to padariusi. Tiems, kurie visuomet ėjo priekyje ir rodė gerą pavyzdį. Labai svarbu turėti savo kelyje tinkamus įkvėpėjus ir mokytojus.

Ačiū mano ištikimiems mokiniams ir skaitytojams, naujai sutiktiems mokiniams ir naujai prisijungusiems skaitytojams. Ačiū mano mokytojams ir palaikytojams.  Seniems ir naujiems. Matomiems ir nematomiems. Jaučiu, kad jūs visada šalia, kai man to reikia.

Žinau, kad labai daugeliui šie metai buvo labai stiprūs. Tai buvo didelių išbandymų, svarbių sprendimų, transformuojančių įvykių, sunkių pamokų ir pokyčių metai. Natūralu, kad visus metus lydėjusios stiprios transformuojančios energijos stumte stūmė mus į neįprastas situacijas, vertė rinktis, klupti, keltis, susirinkti save iš naujo ir vėl eiti į priekį. Jei mokėjome teisingai pasirinti, jei išmokome pamokas, jei priėmėm visus išbandymus su padėka, sprendėm mums skirtas užduotis su kūrybingumu ir meile, jei leidome ir netrukdėme sau augti, tikiu, kad metų pabaiga mus apdovanojo. Tuo, ko nusipelnėme.

Skaityti įrašą toliau.

Mistinis mano tapybos darbas „Tenai“

Aurelija Veršininė, "Tenai", 80x60, akrilas, drobė. 2017

 Aurelija Veršininė, „Tenai“, 80×60, akrilas, drobė. 2017

Tenai (2) - Copy

Ar jūs sapnuojate? Ar atsimenate savo sapnus? Ar būna taip, kad sapnas yra toks tikras, kad atsibudę dar kurį laiką svarstote, kuri iš dviejų „realybių“ yra toji tikroji?

Jau seniai ruošiuosi įteikti Oskarą savo sapnų režisieriui už kai kurių jo kūrinių puikumą. Visų pirma už scenarijų, pranokstantį pačius mistiškiausius Deivido Linčo filmus. Taip pat už tai, kad juose jis pajungia absoliučiai visus sensorius – ryškiausias spalvas, stipriausius kvapus, gražiausias melodijas ir eiles, ryškiausius kūno pojūčius, kurie ne tik prilygsta, bet ir pranoksta tuos, kuriuos patiriu „realybėje“. Sako, kad mūsų sielos, ilgėdamosis būsenos tarp gyvenimų ir Anapusybės harmonijos, dažnai būtent sapno metu sugrįžta Tenai ir parsineša atsiminimus apie rojaus sodą, giedančius paukščius, už žmogų didesnes būtybes, paslapties ir mistikos, o svarbiausia – Vienio ir ramybės jausmą. Ir tuomet sapnas tampa durimis ne tik į kino teatrą ar kitą sąmonės lygį, bet ir į kitą dimensiją, kurioje gyvename ne kūne. Tai vadinu sapnų terapija, iš kurios grįžtu pagirdžiusi savo „namų ilgesio“ troškulį.

Skaityti straipsnį toliau.

Paveikslas „Miško dukra“

Aurelija Veršininė

Tas nepakartojamas jausmas ilgai nešiojus, mintyse ir ant drobės dėliojus naują tapybos darbą… Tarsi vaiko gimimas -džiugus, atnešantis palengvėjimą ir savirealizacijos džiaugsmą. Tokiu jausmu visuomet norisi dalintis, kad jis kuo daugiau kartų apskrietų žemę. 🙂

Naujausias mano tapybos darbas „Miško dukra“ į pasaulį žengė ilgai. Pradėjusi tapyti paveikslą, niekuomet negaliu tiksliai žinoti, į kokius nuotykius jis mane nuves, ir kokie personažai ar temos jame atsiskleis. Kaskartą drąsiai leidžiuosi į kelionę, nežinodama, nei kur nuvyksiu, nei kada. Pradžioje buvo suplanuota, kad šioji svajoklė simbolizuos personologijos moksle žinomą Bugnų damą. Bet bepiešiant ir vis labiau susipažįstant supratau, kad tai visai kitokia mitinė būtybė, kurią prisijaukinti nebuvo lengva. Dabar, kai paveikslą pabaigiau, suprantu, kodėl reikėjo tiek laiko, kad galėčiau ant drobės perkelti šią deivę. Turėjau ją ir jos simbolizuojamas savybes pažadinti savo viduje.

Skaityti straipsnį toliau.