Visi norim gyventi savo svajonių realybėje, kad ir kokia skirtinga kiekvienam iš mūsų ji būtų.
Žiūrėdami iš šono į tuos, kurie, atrodytų, tokioje svajonių realybėje jau gyvena, galim spėlioti, kas su jais yra kitaip? Ką jie tokio daro, kuo jie tiki, kuo skiriasi nuo visų tų, kurie į svajonių realybę dar tik eina?
Na, ir čia tų išskirtinių savybių yra ne viena.
Visų pirma, šie žmonės ne šiaip tiki, jie ŽINO, kad mintimis kuria viską savo gyvenime. Jie žino norų manifestavimo principus.
Maža to, jie juos ne tik žino.
Jie juos SISTEMINGAI KASDIEN TAIKO. Daugelis esam prikaupę daug vertingų žinių savo svajonių realizavimui, tik kiek iš mūsų tais irankiais kasdien nepamiršta naudotis?
Va čia ir atsiranda skirtumas, tarp ŽINAU ir PRAKTIKUOJU. Tarp NORIU TURĖTI ir JAU TURIU.
Taigi, šie žmonės ne šiaip tiki, kad yra kūrėjai. Jie VEIKIA KAIP KŪRĖJAI, ir tai iš esmės viską keičia.
Apie tai, kokie yra svajonių realybės kūrimo principai, kaip jie veikia ir kaip pažingsniui išmokti manifestuoti savo svajonių gyvenimą, linksmai, su pavyzdžiais ir spalvingai pasakojau savo paskaitoje SVAJONIŲ REALYBĖ, kurios kviečiu klausytis.
Štai, ką apie šią paskaitą rašo vieną iš jos išklausiusių mokinių.
“Man Aurelijos paskaitos labai padeda susivokti savyje, ryškiau pamatyti savo galimybes, naudotis jomis be kaltės, labiau susipažinti su savimi, atsiverti drąsai, tikėjimui ir darymui. To linkiu visiems, kas jau yra Aurelijos kelyje ir tiems, kurie dar tik ją atras. .Ji – tai lobynas, visada pasiruošęs dalintis savo turtais, kurie pasaulyje kuria daug daugiau šviesos ir laimingų žmonių.” JURGITA
————-
Na, o šiandien noriu užakcentuoti dar vieną svajonių realybėje jau gyvenančius žmones išskiriantį principą, ir tai yra PILNA ASMENINĖ ATSAKOMYBĖ.
O ką gi reiškia pilnai prisiimti atsakomybę už viską savo gyvenime?
Kai mums sekasi, džiūgaujam dėl savo sugebėjimų, kurie leido tai pasiekti. O dėl savo nesėkmių, savo trūkumo gyvenime daug lengviau kaltinti aplinką, tiesa?
Visgi, atsakomybės už savo gyvenimą principas veikia abiem atvejais. Vadinasi, kad ir kokiom sąlygom užaugom, kad ir kuo iki šiol buvom įtikėję, tik nuo mūsų priklauso, ką mes su visu tuo darom.
Sako, kad neturėjau pasirinkimo. Netiesa. Pasirinkimą turim visada. Tik kai kurie mūsų pasirinkimai būna sunkesni už kitus ir daugiau kainuoja.
Taigi, mes patys renkamės, ką darom su savo bagažu. Užstringam netikėjime, aukos rolėje („Toks mano likimas, nieko čia jau nepadarysi…“), toliau tempiam savo naštą su kankinio karūna ir dėl nesėkmingo gyvenimo kaltinam kažką kitą (tėvus, valstybę ir t.t.) AR sąmoningai gilinamės, paleidinėjam ir imamės keisti savo gyvenimą patys.
Kai pilnai prisiimi atsakomybę už viską gyvenime, suvoki, kad viską gyvenime pats ir susikūrei savo mintimis, savo įsitikinimais, savo sprendimais ir veiksmais, kurie vedė į pasekmes. Visi geri dalykai yra tavo minčių pasekmė. Kaip ir visi blogi.
Bet jei suvoki, kad ne kažkas kitas visa tai sukūrė, o tik tu pats, vadinasi tu turi tokią pat galią viską keisti, gerinti, tobulinti taip, kaip tau norisi. Būtent tokiu būdu atsiimi savo galią, kurią buvai atidavęs kažkam kitam – tėvams, aplinkybėms, blogam orui ar nesėkmingiems sutapimams…
Ir kai atsiimi savo galią, ir kai pradedi kurti, tikėdamas, kad jau turi, kad jau gali, vyksta ne šiaip stebuklai. Svajonių realybė priartėja ir tampa kasdienybe… Tokiu būdu atsiimam savo „burtų lazdelę“, kurią kiekvienam kaip minčių kūrybinę galią davė Kūrėjas mūsų gimimo momentu.
Pažiūrėk į savo gyvenimą ir tai, kas tave supa. Ar tau patinka, ką sukūrė tavo mintys, tikėjimas, sprendimai? Ką nori su tuo daryti? Burtų lazdelė visad tavo rankoje, tiksliau galvoje…
Su meile,
Aurelija