Kas mums trukdo pereiti į režimą „MANIMI JAU PASIRŪPINTA”?

Prieš mėnesį mano vedamoje stovykloje „MANIMI JAU PASIRŪPINTA“ su moterimis kalbėjome apie tai, kodėl mūsų gyvenime tiek daug įtampos, kontrolės, negebėjimo pasitikėti dievišku vedimu ir tuo, kad mumis jau yra pasirūpinta.

Daugeliui iš mūsų šitas kontrolės paleidimo, visiško pasitikėjimo ir ėjimo su tėkme dažnis skamba kaip kažkokia iliuzinė fantazija, kurią „gali sau leisti tik tos, kurios neturi vaikų, darbo ir jokių atsakomybių bei guli sau per dienas hamake po palme.” 🙂

Toks požiūris suprantamas, visgi šalia išorinių faktų yra daug vidinių priežasčių, kodėl nemokame atsipalaiduoti ir pervargstame. Viskas prasideda nuo požiūrio ir vidinių nuostatų.

Žinoma, šiuolaikinei dirbančiai moteriai, auginančiai vaikus ir turinčiai daug norų (laisvalaikis, hobiai, pramogos, pirkiniai ir t.t.) greitas ir įtemptas gyvenimo tempas yra kasdienybė. Norint būti gera žmona, mama, dukra, sese, drauge, prisižiūrėjusia moterimi, patikima darbuotoja, dažnai gali atrodyti, kad, norint viską suspėti, reikia daugiau valandų nei yra paroje. Nenuostabu, kad vis lekiame, planuojame, kontroliuojame, strateguojame ir vistiek nespėjame…

Visgi pažįstu sėkmingų moterų, kurios turėdamos tiek pat rolių (na, gerai, galbūt jau kiek paaugintus vaikus, kuriems nereikia tiek priežiūros) jaučiasi atsipalaidavusios, gyvena lengvume ir tėkmėje. Kas trukdo taip gyventi kitoms?

—————————————–

Visų pirma, tai vidinės destruktyvios programos, su kuriom buvom užaugintos.

VIDINĖ PROGRAMA „AŠ PATI“. Kaip jaučiasi tokią programą turinti moteris?

• Viską turiu pasidaryti pati, net jei sunku. Gerai jaučiuosi tik būdama savarankiška,
• Prašydama kitų pagalbos, jaučiuosi blogai, nesaugiai, per daug pažeidžiama (parodau, kad nesusitvarkau, beto bijau, kad man atsisakys padėti ir tada pasijausiu dar ir atstumta),
• Jeigu man padės, liksiu skoloje, o aš niekam nenoriu jaustis nei skolinga, nei nuo kažko priklausoma,
• Tiesiog nemoku tinkamai paprašyti pagalbos – kalbu užuomenom, dūsavimais, veido išraiškom ir slapčia tikiuosi, kad kiti susipras ir patys man padės, bet jie nemato ir dėl to nusiviliu bei pykstu,
• Nepriimu man suteikiamos pagalbos –  tik aš geriausiai žinau, kaip viskas turi būti padaryta, todėl kontroliuoju, kaip būtent ir kada ta pagalba turi būti man suteikiama – dažniausiai man paprasčiau pasidaryti pačiai, nes kiti vistiek nepadarys taip, kaip noriu/moku aš,
• Jaučiu, kad neturiu teisės savo sunkumais/poreikiais kitų apsunkinti, nuvilti ar apkrauti, todėl viską tempiu ant savęs viena pati.

———————————————-

„GEROS MERGAITĖS“ PROGRAMA. Kaip jaučiasi tokią programą turinti moteris?

• Esu verta meilės tik tada, kai jos užsitarnauju, būdama išskirtinai gera/patogi/atliepianti kitiems, net jei dėl to nuolat apleidžiu ir išduodu save
• Nepatogių jausmų ir poreikių rodyti negalima, nes būsiu atstumta. Siekiu išlikti gera, mandagi, padedanti, patogi ir su viskuo susitaikanti bet kokia kaina.
• Nejaučiu ir nemoku tinkamai brėžti savo asmeninių ribų (laiku ir be kaltės jausmo pasakyti NE ir TAIP, aš to noriu), todėl jaučiuosi nuolat išnaudojama ir reikalinga tik tada, kada esu patogi.
• Būdama gera kitiems, slapčia tikiuosi to paties iš jų ir nusiviliu, kai to negaunu, kai nesijaučiu vertinama ir matoma.
• Gyvenu nuolatiniame įsitempime, po malonia kauke slepiu pyktį dėl pažeidinėjamų ribų, užspaustas emocijas, kurių nemoku rodyti.

———————————————–

„PASAULIO GELBĖTOJOS“ PROGRAMA.  Kaip jaučiasi tokią programą turinti moteris?

• Man svarbiausia, kad kitas būtų laimingas/ramus ir patenkintas. O mano poreikiai jau kaip nors ir kada nors – pakentėsiu.
• Jaučiu begalinį poreikį visiems patarti, pagelbėti, padėti – taip jaučiuosi save įprasminanti ir verta meilės bei pripažinimo,
• Prisikraunu begales neprašytų atsakomybių, darbų, pareigų, kurias perimu iš kitų, nes noriu jiems padėti, būti gera, pelnyti jų palankumą. Natūralu, kad, pasirūpinus visais kitais, laiko ir jėgų pasirūpinti savimi jau nebeturiu,
• Savo neprašytus patarimus ir pagalbą dažnai siūlau žmonėms, kurie jos nei prašė, nei yra pasiruošę priimti ir nesuprantu, kodėl jie to nevertina ir netgi pyksta – aš juk tik gero noriu.

———————————————–

„LAIKO EFEKTYVINTOJOS“ PROGRAMA. Kaip jaučiasi tokią programą turinti moteris?

• Nors esu moteris, buvau auginama vyriškai ir vaikystėje sulaukdavau malonaus tėvų dėmesio ne už tai, kad tiesiog esu, o už tai, ko pasiekiu savo veiksmais, pastangom, darbu ir gerais rezultatais, todėl ir užaugusi jaučiuosi prasmingai tik tuomet, kai laiką išnaudoju efektyviai, stengiuosi ir daug dirbu. Mano koja „visad spaudžia vidinio gazo pedalą“,
• Buvau išmokyta veikti, siekti, pasiekti, todėl tiesiog būti ir jausti nematau prasmės ir net nemoku,
• Ilsėtis ilgai nieko neveikiant ir būnant vidinėje tyloje man labai sunku. Legalu ilsėtis tik po sunkaus darbo. Sistemingas sustojimas pasipildyti vidinių degalų man atrodo nesuprantamai,
• Man svarbus ne procesas, o rezultatas, nes tik tuo matuoju savo vertę. Jei kažką padariau lengvai, tai jokių gerų žodžių tai neverta, nes juk darydama visai nepavargau.

————————————————-

ATSIPALAIDUOTI TRUKDO DAUGYBĖ VIDINIŲ BAIMIŲ.

• Atstūmimo baimė, gimdanti baimę atsiverti. Bijau pasitikėti ir atsiverti, būti iš tiesų pamatytai su visu pažeidžiamumu – kai kitas pamatys mano silpnumą, netobulumą, mane atstums ir man skaudės. Todėl nepasitikiu iki galo NIEKUO ir visus savo skaudulius nešu pati.
• Baimė suklysti ir būti netobula. Stiprus vidinis kritikas, nuolat kritiškai vertinantis, barantis, lyginantis, spraudžiantis į aukštus standartus ir gąsdinantis, kaip bus baisu, jeigu suklysi ir kiti tai pamatys, labai trukdo atsipalaiduoti ir leisti sau būti, kaip būnasi.
• Daug įtampos kelia iš išorės ateinančio pavojaus baimės – karo, ligų, finansinės krizės ir skurdo baimės, kurios dažnai yra visiškai nepagrįstos ir maitinamos tik mūsų viduje kuriamais siaubo scenarijais, kurie dažniausia neišsipildo, bet suvalgo daug energijos ir palaiko nuolatinę vidinę įtampą.

———————————

Dar viena mažiau matoma, bet ne mažiau svarbi priežastis, kodėl mumyse neįsijungia tas „manimi jau pasirūpinta“ režimas, yra ATSKIRTIES ILIUZIJA.

ATSKIRTIS NUO DVASINĖS PRIGIMTIES IR IŠ TO GIMSTANTI KONTROLĖ/NERIMAS

• Tikiu tik mokslu, logika, protu, materialiais dalykais ir tuo, kas įrodyta. Aš ir Kūrėjas tikrai nesame viena (atskirties iliuzija). Jokia ten aukštesnė jėga neegzistuoja –tai tik pasakos lengvatikiams. Vadinasi, vienintelis būdas, kad viskas būtų gerai, yra pasirūpinti savimi pačiam. Tai reiškia, kad viską turiu sukontroliuoti, suplanuoti ir įdėti visas pastangas, kad viskas būtų pagal mane.
• Kadangi didžiosios dalies aplinkybių ir kitų žmonių kontroliuoti negaliu, gyvenime dažnai situacijos įvyksta ne pagal mane, planai keičiasi ir subyra. Taigi, dėl to nuolat jaučiu nerimą, įtampą ir frustraciją, o tai valgo begales mano energijos.

—————————

Iš tiesų, daugybės išorinių priežasčių, neleidžiančių mums atsipalaiduoti ir panirti į būseną MANIMI JAU PASIRŪPINTA, mes sukontroliuoti ir pakeisti negalime.

BET galime keisti savo vidines nuostatas.

• Galime nustoti save graužti, stresinti, skubinti, lyginti ir sprausti į rėmus,
• Galime nustoti save išdavinėti, maloninant ir gelbstint kitus.
• Galime nustoti būti perdėm geros kitiems ir pradėti būti geros visų pirma sau.
• Galime perleisti perteklines atsakomybes kitiems arba bentjau dalimi jų pasidalinti su artimaisiais, draugais, kolegomis.
• Galime ištraukti tą užknisantį pagalį iš savo ratų ir pasitraukti sau iš kelio…
• Galime sąmoningai persidėlioti prioritetus ir susilėtinti gyvenimo tempą.
• Galime skirti laiko ir pabandyti pajausti ne tik savo protą ir kūną, bet ir savo aukštesnįjį AŠ, kuris nuolatos mus veda ir tikrai žino, kas mums geriausia. Galime atsiduoti jo valiai ir leisti jam viskuo pasirūpinti.
• Galime atsiduoti mylinčiai gyvenimo tėkmei ir leisti jai mus maloniai nustebinti…

Tiek daug visko galime, tai kodėl nedarome?…

Viso to ir dar daugiau mokysimės mano transformaciniame kurse GRĮŽIMAS Į MEILĘ, kurio nauja grupė startuoja online rugsėjo 17 d. Dalis vietų jau užimta. Kviečiu prisijungti ir tave. Daugiau informacijos rasi skiltyje GRĮŽIMAS Į MEILĘ.

Na, o jei ir norėtum pasitreniruoti būti šiame dažnyje gyvai bent per savaitgalį, leisk mums tavimi karališkai pasirūpinti. Spalio 2-4 dieną kartojame itin gražių dalyvių atsiliepimų sulaukusią stovyklą MANIMI JAU PASIRŪPINTA prabangioje viloje prie Molėtų. Visą info apie stovyklą rasi čia.

Su meile,

Aurelija