Kaip jau esu rašiusi, šiame gyvenime esu gausiai apdovanota sielos sesėmis. Tai viena gražiausių, nuolat besiplečiančių mano gyvenimo sričių, kuri suteikia itin daug visapusiškų resursų ir mane labai džiugina.
Todėl sutikusi moterį, kuri neturi nė vienos sielos sesės, net truputį nustembu. Ką, rimtai? Tuomet tenka girdėti klausimą, o kuo ta sielų seserystė ypatinga ir kuo ji skiriasi nuo įprastos ugnį ir vandenį praėjusios draugystės. Štai tuo šiandien ir noriu trumpai pasidalinti. (Sielos seserystės principas yra toks pat kaip ir sielos brolystė, bet kadangi esu moters kūne, o mano skaitytojos dauguma yra moterys, kalbėsiu iš moteriškos perspektyvos.)
- Dvasinėje seserystėje pasitikėjimo ir artumo jausmas duodamas iškart
Paprastai atėjus į savo širdies kelią ir ėmus vis labiau girdėti savo širdį, anksčiau ar vėliau sutinkame moteris, kurias „atpažįstame“ iš pirmo žvilgsnio. Ir atpažinimo jausmas visad būna abipusis.
Tas atpažinimas reiškia, kad žiūri į žmogų, kurį šiame gyvenime matai pirmą kartą, ir nesupranti, kodėl, bet jis tau atrodo toks savas, toks artimas, tarsi jau matytas ir pažįstamas… Ir tas artumo bei noro bendrauti jausmas paprastai būna toks stiprus, kad ryšio palaikymui netrukdo nei geografinis atstumas, nei amžiaus skirtumas, nei kitos gyvenimo aplinkybės. Visgi ryšio kūrimas su sielos sese yra kiek kitoks nei įprastoje draugystėje.
Tikrai draugystei subrandinti reikia nemažai abipusio darbo. Pasitikėjimas, noras atsiverti, dalintis asmeniškais ir intymiais dalykais, emocinis artumas ateina tik praėjus su žmogumi ilgą patikrinimo kelią. Tam turim net frazę apie ugnį ir vandenį, kuriuos turi praeiti tikra draugystė.
Todėl draugus paprastai sutinkame tose vietose, kuriose periodiškai sukamės ilgą laiką – mokykloje, universitete, darbe, draugų rate, visokiose podarbinėse veiklose, hobiuose, auginant vaikus, vedžiojant šunis ir pan.
- Sielos sesės ateina tarsi „iš niekur“
Tuo tarpu sielos sesės gali ateiti tiesiog „iš niekur“. Skamba ekstremaliai, bet man ne kartą teko leistis paskui stiprų vidinį jausmą, kuris nuvedė į netikėtą vietą ar veiklą. Taip su sielos sese esu susitikusi tiesiog parduotuvėje, grožio salone, atsisėdusi reikiamoje stalo pusėje per didelį darbinį renginį, gavusi nepažįstamosios laišką, iš kurio akimirksniu išsivystė stiprus abipusis ryšys ir pan. Turiu begales istorijų (tiek asmeninių, tiek ir papasakotų kitų moterų) apie tai, kaip sielos sesės susitiko saviugdos renginiuose, festivaliuose, internete ar net gatvėje.
Dvasinei seserystei visai nesvarbu, kur mes susitinkam. Jai nesvarbu ir kiek mums metų (turiu sielos sesių, kurios už mane yra 20 metų vyresnės ar keliolika metų jaunesnės). O svarbiausia – jai nereikia laiko tam, kad užaugtų. Nereikia patikrinimų, kad atsirastų pasitikėjimas. Net stiprus emocinis artumas ir jausmas, kad gali dalintis sakraliausiais dalykais, yra duodamas tiesiog akimirksniu. Jo niekaip nereikia užsitarnauti. Vat tiesiog įsėdai į pirmąkart matomos sielos sesės mašiną ir gali iškart pradėti gilų širdies pokalbį apie asmeninius dalykus. 😀
(Šilčiausi linkėjimai toms mano sielos sesėms, kurios save šiose istorijose atpažino…)
Dvasinėje seserystėje vos sutikęs savo giminingą sielą jautiesi saugus, mylimas ir priimamas toks, koks esi. Jauti, kad su tavim bendraujama ne dėl kažkokios galimos naudos, o tiesiog iš begalinės dvasinės traukos, iš noro dalintis meile ir bendryste. Aš tai vadinu dviejų giminingų sielų susitikimo džiaugsmu.
- Dvasinėje seserystėje bendrauja ne tik asmenybės (EGO), bet ir sielos, todėl čia mažiau fizinio kontakto ir daug mažiau pretenzijų viena kitai
Kitas skirtumas tarp įprastų draugių, kurios bendrauja gan aktyviai, ir sielos sesių yra tas, kad čia poreikio nuolatos palaikyti fizinį kontaktą nėra. Kitavertus, net ir nebendraujant itin dažnai, emocinio artumo ir pasitikėjimo jausmas nuolatos išlieka stiprus. Susitinki kad ir po pusmečio ar po metų nesimatymo ir toje pačioje bendrystės būsenoje tęsi pokalbi.
Taip yra todėl, kad bendravimas ir ryšio kūrimas vyksta keliuose planuose ir jame dalyvauja ne tik EGO, bet ir sielos. O fiziškai susitinkama tada, kada išeina. Kartais tokios dvasinės sesės išvis bendrauja tik virtualiu būdu ir gyvai taip niekada ir nesusitinka, bet tai nei kiek nesumažina jų artumo ir bendrystės.
Dar vienas labai didelis pliusas – šiame ryšyje paprastai būna daug mažiau pretenzijų viena kitai. Čia daug rečiau išgirsi pokalbį apie tai, ką kuri kuriai privalo, kodėl ji pirma nepaskambino, kur dingusi ir panašiai. Taip yra dėl to, kad sielos bendrauja iš visai kitos energijos ir žino, kad niekas niekam nieko neprivalo. Jos tiesiog renkasi būti drauge tada, kai nori ir gali.
Bet jeigu ryšys nėra nuolat palaikomas, gali kilti klausimas, o tai kam tada jo išvis reikia?
- Sielos sesės – giminingos sielos, susitarusios gimti panašiu metu, kad viena kitą aktyvuotų ir palaikytų
Sielos sesės yra mūsų giminingos sielos, su kuriomis mes susitarėme, kad šiame gyvenime susitiksime tam tikru etapu, kai reikės viena kitą palaikyti, aktyvuoti kažkokias pamokas, pasidalinti tam tikra patirtimi ir panašiai.
Taigi, dvasinė seserystė, yra ne tik didelis bendrystės, artumo ir palaikymo šaltinis. Būdamos šiame ryšyje sielos sesės viena kita moko, įkvepia ir tokiu būdu tarsi aktyvuoja viena kitą.
Labai dažnai pasitaiko, kad jos tuo pačiu metu eina per labai panašias patirtis, išbandymus, mokosi tų pačių gyvenimo pamokų, todėl net ir trumpam susitikusios gali būti viena kitai didelis ramstis, padrąsinimas ir įkvėpimas.
Einant per sunkias gyvenimo patirtis, sielos sesės ne šiaip palaiko viena kita. Jos gali viena kitai padėti pamatyti gilesnius po fizinėmis patirtimis slypinčius dalykus, kitaip tariant to, kas vyksta priežastis. Mums tai savo ruožtu leidžia priimti ne lengviausius, o teisingiausius sprendimus iš širdies. Taip skatinamas mūsų sąmoningėjimas ir plėtimąsis.
Dar vienas svarbus tokios seserystės aspektas – tai apjungiantys interesai dvasinio augimo temose. Kadangi sielos seses dažniausiai sutinkame atėjusios į savo Širdies kelią, kai imame sąmoningėti, domėtis saviugda ir vis giliau lendame į dvasines temas, dažnai būtent šie interesai su sielos sesėm labai apjungia. Čia kyla noras tuo ne tik dalintis, apie tai diskutuoti, bet ir keistis knygomis, drauge eiti į dvasinius renginius ir panašiai. Taip su sielos sesėmis mes skatiname viena kitos dvasinį augimą ir einame bendru dvasiniu keliu.
- Dvasinė seserystė moko neprisirišimo
Visgi, tai, kad turime išankstinį susitarimą mūsų bendrystei, gali reikšti ir tai, kad bendravimas kažkada nutruks. Praėjusios tam tikrus gyvenimo etapus, mes su sielos sesėmis galime tiesiog nutolti. Taip atsitinka ne dėl to, kad susipykom, bet tiesiog mes jau davėm viena kitai reikalingas pamokas ir sielų poreikio aktyviai toliau bendrauti nebėra. Visgi šiltas palaikymo ir draugystės jausmas tam žmogui išlieka visą gyvenimą.
O kartais siesos sesėms yra duodamos nebendravimo pertraukos, kurių metu kiekviena turi atskirai išmokti savo pamokas ir tuomet pakartotinai susitikusios jos vėl dalinasi bendryste jau visai nauju lygmeniu.
Toks neįpareigojantis, nors ir labai artimas bendravimas mus stipriai moko neprisirišimo, gyvenimo cikliškumo ir tėkmės. Sielos žino, kad vėl susitiks tada, kai reikės.
Labai dažnai į vieno pasibaigusio sielos seserystės „kontrakto“ vietą ateina naujos sesės, kurios atneša naujas energijas ir pamokas. Tokiu būdu visą gyvenimą šalia mus gali lydėti nuostabios ir įkvepiančios giminingos sielos, kurios tampa mūsų dvasine šeima ir širdies atgaiva.
O tu – ar turi sielos sesę? Pasidalink komentaruose savo istorija apie tai, kaip susitikote ir viena kitą atpažinote. Labiausiai įkvėpusią istoriją apdovanosiu bet kuria patikusia mano meditacija iš e-parduotuvės.
Tegyvuoja dvasinė seserystė!
Su meile,
Aurelija