Rekomenduojamų knygų sarašas III

Rekomenduojamų knygų sarašas III

Woman reading book on patio --- Image by © Emely/Corbis

Su džiaugsmu tęsiu “Sielos namų” rekomenduojamų geriausių asmeninio augimo knygų sąrašą, kurio pirmas dvi dalis rasite čia. 

Šį kartą atrinkau 10 geriausių negrožinės ir grožinės literatūros kūrinių, kurie man pasirodė įdomiausi, paveikiausi, davė daugiausia peno apmąstymams ir paskatinimą svarbiems pokyčiams. Suskirsčiau juos į temas, kad būtų patogiau atsirinkti.

TEMA: Vaikystės traumų gydymas ir santykiai su tėvais

Šioje skiltyje sudėjau tris stiprias knygas, skirtas praktiškai kiekvienam iš mūsų. Tai kūriniai suaugusiems, vaikystėje negavusiems visiško emocinio komforto bei besąlyginės tėvų meilės arba dar blogiau-  augusiems neharmoningoje šeimoje, patyrusiems fizinį ir emocinį smurtą bei skausmą, dangstomą po disciplinos ir auklėjimo kaukėmis.

  1. toksiski tevaiSusan Forward “Toksiški tėvai”

Tai, ko gero, viena stipriausių kada nors gyvenime mano skaitytų knygų šia tema. Joje paprastai, suprantamai ir su konkrečių istorijų pavyzdžiais aprašomi keli taip vadinamų „toksiškų“, t.y. vienaip ar kitaip mūsų gyvenimą neigiamai įtakojusių, tėvų tipai. Griaudama tobulų tėvų-Dievų, apie kuriuos galima kalbėti tik gerai, mitą, autorė supažindina su labiausiai paplitusiais vaikų psichiką ir savivertę žalojančiais tėvų elgesio modeliais. Tokie vaikai ir tapę suaugę yra manipuliuojami bei emociškai priklausomi nuo savo tėvų, dėl to negali pilnai atsiskleisti ir sukurti harmoningų santykių. Paanalizavę savo vaikystės prisiminimus, šių istorijų atspindžiuose galime išvysti savąsias žaizdas, suvokti jų priežastis tam, kad galėtume jas su šaknimis išrauti ir atgauti savo laisvę, savivertę bei savo tikrąjį nebeužslopintą AŠ. Knygoje rasite konkrečius ir nesunkiai įgyvendinamus patarimus, kaip atstatyti ryšį ir harmonizuoti santykius su tėvais, ko kiekvienas širdies gilumoje labai trokštam. Nuoširdžiai rekomenduoju!

  1. Alice Miller “Gabaus vaiko drama”

gabaus vaiko dramaKitokia, sunkiau skaitoma, bet savo paveikumu dar stipresnė knyga, padedanti gydyti suvoktas ir net neįsisąmonintas vaikystės traumas, atsispindinčias suaugusiojo elgesyje. Apie tai, kad alkoholikų, prievartautojų ir smurtautojų vaikai yra smarkiai psichiškai sužaloti yra kalbama ir rašoma gan nemažai. O apie vaikus, kurie, norėdami išlaikyti ir pelnyti tiesiog griežtų, šaltų ar tinkamų auklėjimo įgūdžių neturinčių tėvų meilę, turėjo bet kokia kaina būti „patogūs“, „neverkiantys“, „tylūs“, „geri“ , rašoma visai nedaug. Tokie vaikai su laiku išmoko visiškai užslopinti savo neigiamas emocijas ir atitolo nuo savo tikrosios esaties. Taigi, ši knyga skirta tiems, kurie ir galbūt iš viso neprisimena savo ankstyvos vaikystės dėl to, kad atsiminimai buvo pernelyg slegiantys, taigi buvo užblokuoti. Taip pat tiems, kurie nori išmokti drąsiai ir natūraliai jausti bei harmoningai išreikšti visus savo jausmus. O iš tiesų manau, kad ją perskaityti reikėtų absoliučiai kiekvienam, norinčiam išlaisvinti savo vidinę asmenybę ir susigrąžinti savastį. Įdomiausia, kad pokyčiai (iškilusios užspaustos emocijos, vaizdiniai ir pan.) gali prasidėti ir vaikystės atsiminimai gali sugrįžti tiesiog skaitant ir nieko daugiau papildomai nedarant. Taigi, ši knyga – tarsi apsilankymas pas psichoterapeutą, todėl ji itin vertinga (kaip ir kitos autorės knygos, kurias pristatysiu vėlesniuose straipsniuose). Visgi, itin skaudžios vaikystės patirties atveju knygos iškeltas emocijas vertėtų aptarti su savo psichologu, nes vienam susidoroti su jų bangomis gali būti sunku.

Skaityti straipsnį toliau.

Tikrosios ligų priežastys arba kodėl mes sergame?

Tikrosios ligų priežastys arba kodėl mes sergame?

Stethoscope and Medicated Pills
Mano kelias sveikatos link

Tie, kas skaitote “Sielos namų” straipsnį ne pirmą kartą, jau pastebėjote, kad savo tekstuose paprastai dalinuosi tuo, ką pati esu išgyvenusi, patikrinusi per asmeninę patirtį ir galiu drąsiai rekomenduoti kitiems. Taigi ir šį kartą, prieš pereidama prie teorijos apie ligų priežastis, noriu papasakoti, kas mane paskatino ieškoti savo negalavimų ištakų ir įtikino šios metodikos veiksmingumu.

Vaikystėje, palyginus, sirgau ne daug. Visgi sulaukusi mokyklinių baigiamųjų ir universitetinių stojamųjų egzaminų, staiga supratau sveikatos vertę. Visuomet buvau jautri perfekcionistė, bet kokia kaina siekianti tik geriausių rezultatų ir negailestingai save vainojanti už menkiausius nusižengimus. Nieko nuostabaus, kad toks požiūris nuolat klampino į vis didesnes ligas ir rimtus negalavimus.  Ilgas jų sąrašas, kaip ir nuolatinis gydytojų kabinetų durų varstymas tokiame jauname mano amžiuje stebino net vyresnius žmones. Skamba neįtikimai, bet jau būdama dvidešimties, labai vertinau šventinius pasveikinimus, kurie linkėjo stiprios ir geros sveikatos, nes man ji nebuvo savaime suprantama. Jau tuomet supratau faktą, kad visų mano ligų priežastis – nuolat patiriamas, tiksliau mano pačios sau keliamų reikalavimų sukeliamas stresas, bet nežinojau, ką su tuo daryti. Situacija su sveikata dar labiau pablogėjo pradėjus dirbti, augant pareigų ir atsakomybės lygiui, kol galiausiai turėjau rinktis – toliau dirbti ar iki galo ristis į depresijos ir ligų bedugnę.

Tuomet nusprendžiau, kad nebenoriu mokėti savo sveikata už patiriamą stresą ir kad nėra nieko brangesnio už mano vidinę ramybę bei emocinę harmoniją.  Pradėjau dirbti sau ir su savimi, vietoj nuolatinių vidinių priekaištų dalindama sau meilę bei dėkingumą, ir fizinė būklė per trumpą laiką iš esmės pasikeitė. Tokia ji yra iki šiol. Jei kartais pasitaiko kiek blogesnė savijauta, tie itin reti ir smulkūs negalavimai mane aplanko tik kaip geriausias draugas. Toks, kuris vienintelis sako tiesą, primindamas, kad jau laikas sumažinti tempą, pailsėti, kad vėl per daug save kritikuoju, per mažai džiaugiuosi gyvenimu, nebesugebu priimti savęs su besąlygine meile ar kūrybiškai save išreikšti.

Vienas svarbiausių įrankių darbui su savo EGO šiame kelyje buvo tikrųjų negalavimų priežasčių “žinynas” (konkrečių knygų pavadinimus rasite straipsnio apačioje). Turiu prisipažinti, kad pradžioje jį skaitant dažnai kildavo vidinis pasipriešinimas ir neigimas. Natūralu – juk savo neteisingą elgesį ar mąstymą vertinti iš šono yra sunku, o pripažinti klaidas yra iš viso didelis iššūkis. Nepaisant to, kuo daugiau kartų skaičiau ligų priežasčių paaiškinimus, kuo labiau gilinausi į vidinius atsakymus, tuo labiau stiprėjo suvokimas, kad visa tai yra tiesa. Bet pats geriausias, nepaneigiamas šios teorijos teisingumo patvirtinimas buvo asmeninėje praktikoje išbandyti pratimai, akimirksniu atnešę pasveikimą ir fizinės būsenos pagerėjimą. Neįtikėtina, bet suvokus tikrąją gerklės skausmo ir kosulio priežastį, aukšta temperatūra per valandą nukrito be jokių vaistų ir jau kitą dieną jaučiausi praktiškai sveika. Tokia pati istorija pasikartojo su nugaros, kaklo ar galvos skausmais. Kitaip tariant, išbandžiau šiuos pratimus daug kartų, žinau, kad ši metodika veikia, todėl ją noriu pristatyti ir jums.

Kodėl mes sergame?

Fizinis, emocinis ir mentalinis žmogaus kūnas sudaro vieną tarpusavy sąveikaujančią sistemą. Taigi, nieko jau seniai nestebina pasakymas, kad visos mūsų ligos ir negalavimai turi emocines ir dvasines priežastis. Netgi tradicinės medicinos atstovai pripažįsta, kad „ bene visos ligos yra nuo nervų“. Tiktai ką šioje frazėje reiškia „nervai“ ir ar iš tiesų priežastis vien juose?

Skaityti straipsnį toliau.

Laiškai, kurie gydo – rašymo terapija kiekvienam

Laiškai, kurie gydo – rašymo terapija kiekvienam

Woman Holding Old Letters --- Image by © Tom Grill/Corbis

Kas yra laiškų rašymo terapija ir kokia jos nauda?

Pamenate garsiąją  frazę „Jei gali nerašyti – nerašyk!”? Lietuvoje, kurioje turime itin daug rašančiųjų, šis “pasiūlymas” skatina didelį norą atsakyti: “Tas ir yra, kad negaliu!”. :)

Daugelis rašome dienoraštį, laiškus draugams, ilgesnius ar trumpesnius Facebook’o įrašus. Kūrybingesni imasi kurti eilėraščius, straipsnius, įvairius prozos kūrinius. Tokia rašymo gausa visai nestebina – juk rašymas nuo seniausių laikų buvo neatskiriama žmogaus saviraiškos rūšis. Rašydami mes ne tik perduodame informaciją, įamžiname ją ateities kartoms, išliejame savo mintis, nuomonę, emocijas. Būtent šioje formoje paskutinius du dešimtmečius vis dažniau bendraujame, palaikome tarpusavio ryšį virtualioje erdvėje. Maža to – tam tikrus rašymo formatus galime panaudoti geresniam savęs pažinimui, stebėjimui ir vidinių būsenų transformavimui bei savo vidaus harmonizavimui. Taip gimsta rašymo ar kūrybinio rašymo terapija, o taip pat ir viena įdomiausių jos rūšių – terapiniai laiškai.

Tam, kad laiško rašymas atliktų ne vien informacijos perdavimo ir ryšio palaikymo funkciją (parašiau, papasakojau, išsiliejau – viskas), vertėtų priimti šį procesą kaip tam tikrą meditacijos formą. Tai vadinu „pasinėrimu į srautą“, kuris galioja bet kuriai meno rūšiai – rašymui, piešimui, mezgimui, šokimui, dainavimui ir t.t. Pasinerdami į kūrybą visomis mintimis ir emocijomis, sąmoningai pasijungiame į kosminį srautą, sujungiantį mus ne tik su Aukščiausiuoju AŠ, bet ir su „kosmine biblioteka“, turinčia visus reikalingus atsakymus, įdedančia mums į lūpas reikalingas mintis, idėjas ir žodžius. Tokiu būdu rašymas veikia kaip meditacija, kurioje procesas mums yra svarbesnis nei pasiektas rezultatas. Kita vertus – šitaip kuriant, kartais gimsta patys įspūdingiausi rašiniai.  Tuomet gauname dvigubą dovaną – terapiją sau ir naudą skaitantiems.

Aptarkime plačiau pirmąją šios dovanos pusę. Kokią gydomąją galią gali duoti terapinis laiškų rašymas?

Skaityti straipsnį toliau.

Apie meną, kuris kuria mus -“Sielos draugai švintant”

Apie meną, kuris kuria mus -“Sielos draugai švintant”
Sielos draugai svintant

Diptikas “Sielos draugai švintant”, 160×80 

Sveiki, kol gimsta naujausias Sielos namų straipsnis, noriu pasidalinti šviežiai sukurtu savo tapybos darbu, tik vakar iškeliavusiu pas naujuosius šeimininkus. Tai pagal individualų užsakymą nuostabiai šeimai nutapytas diptikas, kurį pavadinau “Sielos draugai švintant”. (Paspaudus ant bet kurios nuotraukos, atsidaro didesnis formatas, kurį patogu apžiūrėti iš arčiau.)

Reljefinis fragmentas iš arčiau

Reljefinis fragmentas iš arčiau

Ši dviejų susikabinusių medžių tema kai kuriems, pažįstantiems mano darbus, jau gali būti matyta. Kadangi labai myliu medžius ir tai, ką jie simbolizuoja – ir gamtoje, ir bet kokiame mene – natūralu, kad šia temą norisi plėsti ir visais atspindžiais, visomis spalvinėmis gamomis kartoti vėl ir vėl. Taip gimė prieš porą metų tapyto diptiko “Sielos draugai” brolis, persmelktas šiek tiek kitokių energijų ir visai kitos spalvinės gamos.

Šis paveikslas simbolizuoja harmoninga dviejų žmonių buvimą šeimoje, poroje. Tai dvi sielos, kurios kaip šie medžiai kiekvienas atskirai yra tobulos, užbaigtos esybės. Joms gera būti savyje ir su savim. Visgi, nepaisant individualios harmonijos, jos sąmoningai renkasi būti kartu. Tai simbolizuoja medžių susijungimas, kur moteris-medis švelniai įsikimba savo partneriui į ranką, tiksliau šaką.  Kai kuriose vietose medžių šakos susilieja, tapdamos vienos kitomis – taip ir žmonės harmoningoje šeimoje susilieja, supanašėja, papildydami vienas kitą.

Turiu prisipažinti, kad tapant šį kūrinį dar stipriau nei kada nors anksčiau pajutau, kad tinkamai energetiškai pasiruošus ir nusiteikus, kūryba gali tapti tiesioginiu ryšiu su Aukščiausiomis jėgomis, aukščiausiuoju AŠ. Proceso metu, kai pavykdavo kelioms valandoms išeiti į visiškai kitą erdvę, kurioje nėra nei laiko, nei įprastų pojūčių, apimdavo jausmas, kad tesu įrankis kažkokio kūrybinio genijaus rankose. Tesu teptukas, kuriuo savo istoriją kuria didinga, besąlyginės meilės kupina ranka. Atrodė, kad NE AŠ TAPAU paveikslą, o JIS MANE. Tai visiškas buvimas “sraute”, kuriame gimsta tai, kas turi gimti.

Mano darbinė vieta gimstant medžiams..

Mano darbinė vieta gimstant medžiams..

Trumpo paminėjimo verta ir spalvinė kūrinio gama, gimusi “netyčia”. :) Pradžioje buvo suplanuotas kitoks koloritas, bet kaip jau man nutinka tokios tapybinės meditacijos metu, parskridusi iš kitos dimensijos į visiškai sąmoningą būseną nustebusi pamačiau, kad spalvinę gamą kažkaip nejučiom visiškai pakeičiau. Į diptiką nusileido pati magiškiausia, daugiausia vilties nešanti paros dalis – aušra. Juk ta stebuklinga akimirka, kai švinta, kai tamsą pakeičia šviesa, kiekvieną rytą mums suteikia naują viltį, kad bus dar vieną diena, kad viskas bus gerai ir kad mes patys galim pasirinkti, kaip tą dieną pragyvensim. Juolabiau, kad dominuojantys rožinės ir oranžinės spalvos deriniai pasakoja dar ir besąlyginės meilės, šilto bendravimo ir švelnaus seksualumo kupiną tarpusavio santykių istoriją.

Džiaugiuosi, kad bentjau virtualioje formoje galiu pasidalinti šiomis harmoningomis energijomis bei sakralumo, stebuklų, švelnumo kupina tarpusavio santykių tema su jumis visais. Iš visos širdies linkiu ją visokeriopai skleisti ir vystyti savo šeimoje ir tarp aplinkinių. Gražaus ir švelniai rožinio jums pavasario!

Su meile.

Sielos namai

Įnešk į savo gyvenimą daugiau spalvų – meno terapija suaugusiems

Įnešk į savo gyvenimą daugiau spalvų – meno terapija suaugusiems

Visu noru mandala 2

Sveiki, su džiaugsmu pranešu, kad jau renkama nauja pavasarinių fraktalų piešimo kursų grupė Vilniuje, kuri pradės užsiėmimus jau kovo 30 dieną.

Tai paskutinė grupė šiais mokslo metais. Jei vis dar svarstote, kada gi čia išmėginus šią įkvepiančią meno terapiją suaugusiems, DABAR yra pats geriausias laikas!

Vis dar nuapsisprendusiems, ar verta, tinkamiausiai apie mūsų kursus gali papasakoti juos jau išbandę ir daug įdomių dalykų atradę dalyviai, kurių atsiliepimais ir noriu pasidalinti.

————————————–

“Kursuose aš atradau ne tik nuostabias vadoves, žavias kursų dalyves, iš kurių su keliomis susidraugavau, bet, svarbiausia, išmokau atsipalaiduoti, iš šalies pažvelgti į save, ne tik kalbėti, bet ir klausytis, išgirsti.
Piešdama fraktalus, suprantu ir jaučiu, kad toliau tęsiu įspūdingą savęs, vidinių galių atradimo kelionę. Savo širdyje suradau tai, kas verčia kitus šypsotis. Suvokiu, kad niekada nenustosiu judėti į priekį savo svajonių vedina. Mėgausiuosi kiekvienu savo gyvenimo momentu.”

Asta, Druskininkai

Skaityti straipsnį toliau.

Straipsnis apie fraktalų kuriamus stebuklus žurnale”Šeimininkė”

Straipsnis apie fraktalų kuriamus stebuklus žurnale”Šeimininkė”

S5_fraktalai-page-001Sveiki,

kviečiu paskaityti naujausio “Šeimininkės” numerio straipsnį “Piešiniais į sielos gelmes”, kuriame pasakojau apie tai, kaip atradau kelią į asmeninį augimą ir kuo ypatinga fraktalų terapija.

Kam gali būti įdomus šis straipsnis:

  • Tiems, kas vis dar abejoja, ar verta pradėti spalvinti kelią į savo širdį
  • ieško daugiau informacijos apie tai, kas yra fraktalų piešimo terapija
  • tiems, kas nori sužinot konkrečiai, kaip piešti ir spalvinti diagnostinius fraktalus
  • tiems, kad smalsauja sužinoti šiek tiek daugiau apie mane

Patogų skaitymui PDF formatą galite rasti paspaudę šią nuorodą : S5_fraktalai

Su meile,

Sielos namai

5 žingsniai, kaip tapti svajonių moterimi

5 žingsniai, kaip tapti svajonių moterimi

Couple face to face --- Image by © Corbis

Visi žmonės yra skirtingi – kiekvienas su savo emocinių patirčių bagažu, verčiančiu elgtis vienaip ar kitaip. Todėl universalių moterų-vyrų tarpusavio santykių dėsnių, pretenduojančių būti absoliučia tiesa, nėra ir būti negali. Visgi, vienos moterys, nepaisant išorinių savybių, dėmesio sulaukia daugiau, o santykiuose yra ne tik labiau vertinamos, bet ir laimingesnės. Taigi galima teigti, jog egzistuoja tam tikros kryptys, kurias pasirinkus, dažniau galime džiaugtis moteriška šeimynine laime. Šiame straipsnyje ir pakalbėsime apie kelias iš jų.

Vienos gražiausių pasaulyje, bet vienišos ir nelaimingos?

Turbūt vienas dažniausių moterų skundų skelbia, kad „Lietuvoje normalių vyrų nėra“. Taip kalba ir vis dar vienišos žaviosios lyties atstovės, ir tos, kurioms jau ne kartą teko nusivilti jų nevertinusiais, dėl jų nesistengusiais vyrais. Nerečiau tenka girdėti ir gan išmintingą nuomonę, kad pačios lietuvaitės yra dėl to kaltos, išlepinusios vyrišką giminę nesibaigiančiais bandymais bet kokia kaina įtikti, prisigerinti, pasikloti kaip kilimėlis po kojomis bei nieko mainais neprašant duoti viską, ko tik JIS gali panorėti. Kaip gi yra iš tikrųjų?

Portrait of woman in park --- Image by © Silke Woweries/Corbis

Akivaizdu, kad visomis jėgomis bandome pateisinti taisykles, sakančias, kad kelias į vyro širdį eina per skrandį bei tai, kad vyrai myli akimis. Todėl natūralu, kad visame pasaulyje lietuvaitės yra giriamos už ypatingą fizinį grožį, seksualumą, tai, kad nepasidažiusios ir neišsipuošusios net šiukšlių išnešti neiname, tai, kad esame tobulos šeimininkės – netingime ir namus gražiai prižiūrėti, mokame ir maistą skaniai ruošti, ir rūpestingai vaikus auginame. Žodžiu, pažiūrėjus iš šono, viskas tobula. Klausimas tik, ką už šias nuolatines pastangas gauname mainais, ar jaučiamės įvertintos? O gal nuolat to įvertinimo ir padėkos laukiame, o nesulaukusios jaučiamės nusivylusios? Ar tikrai turime būti tobulas, visus patogumus vyrui suteikiantis komplektas, jei norime surasti ir išlaikyti savąjį misterį Tobulybę?

Skaityti straipsnį toliau.

Naujametinis laiškas sau

Naujametinis laiškas sau

Christmas ornament

Kadangi šis ritualas labai smagus, o per paskutinius metus, kai paskelbiau šį įrašą, prie Sielos namų gerbėjų prisijungė ne vienas tūkstantis naujų skaitytojų, nusprendžiau naujametinį įrašą pakartoti. :)

Labai mėgstu visokius prasmingus ritualus, kartojamus tam tikru laiku ir intervalais. Viena tokių smagių tradicijų – naujametinio laiško sau rašymas paskutinę arba pirmąją metų dieną.

Kaip jau esu minėjusi ankstesniuose straipsniuose, visiškai sutinku su amerikiečių rašytojo Džono Grėjaus laimės formule. Šioji teigia, kad laimė susideda iš dviejų esminių punktų – džiaugtis ir būti dėkingam už tai, ką turi bei pasiekti, ko nori. Turint šias dvi dedamąsias, mes esame laimingi jau šią akimirką, ne rytoj ir ne po metų, o tuo pačiu visuomet esame skatinami nesustoti, neužmigti ant laurų, eiti į priekį ir siekti naujų tikslų, mokytis naujų dalykų, įgyvendinti turimus norus ir kurti dar daugiau naujų svajonių. Remiantis tokia laimės formule, manau, kad prie prasmingo metų palydėjimo prisidėtų naujametinis laiškas sau, kuriame ne tik apžvelgtume praėjusių metų gyvenimo įvykius, pasiekimus, padėkotume už visas dovanas ir pamokas, bet ir palinkėtume sau įgyvendinti naujus užsibrėžtus tikslus bei sulaukti slapčiausių norų išsipildymo. Metų eigoje tokį laišką labai sveika ne kartą atsiversti, paskaityti skatinančius gerus žodžius, kurių sau turime negailėti, pasisemti įkvėpimo ir įvertinti, ar nesame nukrypę nuo išsikeltų tikslų ir planų bei kaip mums sekasi pildyti savo pačių norus.

Skaityti straipsnį toliau.

Sielos namų kalėdinė pasaka

Sielos namų kalėdinė pasaka

30 Dec 2005, Lausanne, Switzerland --- Night time view of christmas star lights in street, Lausanne, Switzerland --- Image by © Gu/Corbis

Jau daug metų Kalėdų tema man kelia daug klausimų. Apie tai, kokie yra privalomi Kūčių ir Kalėdų atributai žinome visi. Daugelį tradicijų atsinešėme dar iš vaikystės prisiminimų, kai buvo taip lengva tikėti Kalėdų seniu, stebuklais ir nesibaigiančiu gerumu. Tuomet ir patys buvome kitokie, taigi nenuostabu, kad ir aplinka mus atspindėjo kitomis spalvomis. O kas Kalėdos mums yra šiandien?

Šiais metais nusprendžiau savo kalėdinį sveikinimą ar tiesiog pamąstymus ir palinkėjimus šia tema sudėti į pasaką, nes jos simboliai yra universalūs ir suprantami visiems. Linkiu smagaus skaitymo. :)

Kalėdų pasaka „ Kaip Grinčas ir Prinčas Kalėdų žvaigždės ieškojo“

„Gyveno kartą du draugai – Grinčas ir Prinčas. Apie Grinčą jau turbūt esate girdėję. Tai tas pats žaliuokis, kuris Kalėdas vogė. Na, o su Prinču susipažinsime netrukus.

Taigi, kaip ir kasmet artinosi žiemos švenčių metas.  Dar vaikystėje abu draugai buvo girdėję legendą, kad Kūčių naktį ant palaimintų žmonių namų stogo užsidega stebuklinga širdies formos Kalėdų žvaigždė. Tarsi švyturys ji dega ir pulsuoja, rodydama kelią viso pasaulio gerosioms fėjoms ir angelams, kurie visus likusius metus tuose namuose gyvenantiems žmonėms pildo norus bei prineša pilnus aruodus gėrybių. O jeigu tą žvaigždę pamatysi ir paėmęs į delnus nuneši į namų aukurą, ji visus metus suteiks begalinį laimės jausmą.

grinchSkamba viliojančiai, bet ką gi reikia padaryti, kad toji žvaigždė užsidegtų būtent ant jūsų namo stogo? Žmonės sakydavo, kad norint pritraukti šitokią sėkmę reikia gerai pasistengti: pasivaržyti, rodant dėmesį vienas kitam, perkant kuo daugiau dovanų, lepinant artimuosius kuo skanesniais ir gausesniais šventiniais patiekalais.

Kaip jau žinome iš ankstesnės istorijos, Grinčas baisingai nekentė Kalėdų, bet ko gi nepadarysi dėl tos ypatingos žvaigždės, kurios jau daug metų jam nepavyko uždegti. Taigi, ir šiemet jis stengėsi kaip išmanydamas. Kartu su kitais stumdėsi ilgose eilėse parduotuvėse, nusivaręs nuo kojų ir visas piktas skubinosi supirkti maistą, išleido paskutinius pinigus didžiausiam kalnui paskubomis nupirktų dovanų, iki išnaktų gamino išmaniausius patiekalus ir vis bambėjo ant lietingo oro, dar labiau gadinančio ir taip visai nešventiškas nuotaikas.  Pagaliau atėjus Kūčių vakarui, Grinčas jautėsi toks nusivaręs nuo kojų, toks nelaimingas, kad vos suvalgęs pernelyg sočią vakarienę ir greitai apsikeitęs dovanomis su artimaisiais, jis šiaip ne taip nusigavo iki lovos ir pramiegojo dvi dienas. Pagaliau nubudęs jis dar ilgai nesuprato, buvo čia tos šventės ar nebuvo. Liūdniausia, kad taip ilgai miegodamas jis taip ir nepamatė, kaip ant jo namo stogo kelias trumpas akimirkas buvo užsidegusi ir papulsavusi netrukus užgeso širdies formos Kalėdų žvaigždė.

15 Jan 2012 --- Magic Wand and Booklet --- Image by © Snap Decision/Glasshouse Images/Corbis

Tuo tarpu Prinčas šventėms ruošėsi visus metus. Jam patiko dovanoti dalykus, kurių neparduoda parduotuvėse. Todėl kasdien jis praeiviams dalindavo šypsenas. Kuo piktesnis buvo praeivis, tuo didesnę šypseną gaudavo nuo Prinčo. Neprašytas jis siūlėsi panešti sunkius krepšius, patyliukais nudirbdavo svetimus darbus, įmesdavo pinigėlį į iš nuovargio užmigusios pardavėjos krepšelį, linksmino liūdnus vaikus ir lankė vienišus senelius. Pagalvofamas apie visus aplinkinius, jis ilgai sudarinėjo dovanų sarašą, mąstydamas, kokia gi miela smulkmena galėtų pradžiuginti. Tuomet,  besimėgaudamas dovanų rinkimo džiaugsmu jis neskubėdamas nupirko bei supakavo visus pirkinius.

Atėjus šventiniam laikotarpiui, Prinčo lūpose prisikaupė gausybė nuoširdžių, gražių žodžių, šiltų apkabinimų, išmintingų patarimų ir tiesiog kalnas geros energijos. Taigi kupinas jėgų ir vidinės ramybės Prinčas ėjo per namus ir dalinosi visomis šiomis gėrybėmis dar gausiau nei visus metus iki tol. Iš kiekvienų namų jis išeidavo užanty besinešdamas kaip atlygį dar vieną mažą jaukią švieselę, kurios vis kaupėsi viduje. Stebuklingą Kūčių nakty, išeidamas iš paskutinių aplankytų namų, jis staiga pajuto, kaip užantyje tvinksi kažkas šiltas ir gyvas. Ilgai jis rausėsi po rūbus, kol nustebęs suprato, kad rankoje laiko tikrą, švytinčią, šiltą Kalėdų žvaigždę. Lyg gyva širdis ji tuksėjo, skleisdama spindulių šleifą ir begalinės laimės jausmą.

Džiugiai pakėlęs akis ir apžvelgęs visą kaimą, kurio namus Prinčas lankė, ant kiekvieno jų stogo jis pamatė po vieną švytinčią žvaigždelę. „Tai štai, kaip gimsta stebuklingos kalėdinės žvaigždės“ – tyliai sau tarė jis ir švelniai lyg vaiką nusinešė savąją į namų aukurą, kad ten ji degtų ir skleistų šilumą visus ateinančius metus.“

Uždekime nors po vieną tikrą kalėdinę žvaigždę vieni kitų širdyje kiekvieną metų dieną ir tuomet visus metus mums bus šviesu ir gera. Su šventėmis, mielieji!

Su meile,

Sielos namai

Poezija ir fraktalai (papildytas nauju eilėraščiu)

Poezija ir fraktalai (papildytas nauju eilėraščiu)

Aurelija Veršininė

Paint brushes --- Image by © Jesse Reardon/Twila Reardon/Corbis

Sveiki. Šį kartą savo įrašą noriu skirti tiems Sielos namų skaitytojams, kurie mėgsta poeziją ir meną.
Šiais metais, po ilgo laiko pagaliau į mano kiemą vėl parskrido žodžių Pegasas. Lyg ištroškusi žemė norėjau gerti į save tūkstančius knygų puslapių, iki pamišimo skaityti, o vėliau rašyti, rašyti ir visus naujai nupieštus fraktalus įvynioti į žodžius, kurie visuomet sugula į ritmą. Tik tuomet, kai pabaigtas meninis fraktalas būna “apdainuotas” bent pora stulpelių, jaučiu, kad dovana supakuota ir paruošta įteikimui. Noriu keleta jų pasidalinti ir su jumis. Visus fraktalus galima pažiūrėti iš arčiau, paspaudus pelyte ant nuotraukos.

Du paskutiniai meniniai fraktalai ir juos apdainuojančios eilės Sielos namų Facebook puslapio gerbėjams jau bus matytos. Visgi ir naujienas, ir senesnius darbus, norėjosi sudėti į vieną vietą.

——————————————————————————————————————————————————

Tiesa, ne visi šiais metais gimę eilėraščiai turi vizualą brolį – fraktalą. Kartais eilėraščio mintis pasirodo per daug trapi, mistiška, fragmentiškai išlendanti lyg blyksintys vandens ar veidrodžio atspindžiai, kuriuos galėtų perteikti nebent foto objektyvas. Arba per daug asmeniška, intymi. Tokių eilių iliustravimui pasirinkau nuotaiką atspindinčią nuotrauką.

Skaityti straipsnį toliau.

Sielos namų videoteka III dalis – prasmingi ir dvasingi filmai bei video

Sielos namų videoteka III dalis – prasmingi ir dvasingi filmai bei video

Aurelija Veršininė

Family Watching a Movie --- Image by © Corbis

Vis ilgėja vakarai. Vis labiau grįžus po darbų namo norisi įsigaubti į šiltą užklotą ir leisti vakarus žiūrint įkvepiančius, asmeninio ir dvasinio tobulėjimo keliu mus skatinančius eiti, sąmoningumą praplečiančius filmus. Norisi, kad jie būtų ne šiaip gražūs, intriguojantys ir prablaškantys. Norisi prasmingai praleistos valandos ar dviejų. Norisi, kad nuo patirtų emocijų ir gauto peno mintims dar ilgai liktų skonis burnoje, o į priekį stumtų atbudęs noras veikti, eiti savo svajonių link, padaryti kažką prasmingo ir gražaus sau, savo artimiesiems ir visam pasauliui. Norisi, kad filmuose būtų kalbama ne tik apie motyvaciją siekti asmeninių aukštumų, bet ir apie amžinus dalykus – sielą, reinkarnaciją, sąmoningumą, gyvenimo tikslą.

Būtent tokius kriterijus, mano manymu, atitinkančius grožinius ir dokumentinius filmus sudėjau į šį trečiąjį Sielos namų videotekos sąrašą. Savo komentarų šalia kiekvieno iš jų šį kartą nerašiau sąmoningai, kad nebūtų išankstinio nusiteikimo ir lūkesčių. Tiesiog pažiūrėkite trumpą video treilerį ir bus maždaug aišku, su kuo čia valgoma.

O šiaip gerų filmų yra daug. Po truputį ruošiu ir daug įspūdingesnį geriausių mano manymu TOP 200 grožinių filmų sąrašą. O kol kas siūlau pasidaryti karštos arbatos puodelį ir jaukiai įsitaisyti prie TV ar kompiuterio ekrano ir pasimėgauti filmais, kurie yra iš tiesų prasmingi ir gražūs.

Skaityti straipsnį toliau.

Stebuklingos vietos Lietuvoje

Stebuklingos vietos Lietuvoje

Yellow supernova exploding in outer space --- Image by © Oliver Burston/Ikon Images/Corbis

Svajoti ir tų svajonių siekti yra viena iš pagrindinių bendražmogiškų savybių, leidžiančių mums judėti į priekį ir visapusiškai augti. Skiriasi tik tai, kaip tuos norus realizuojame. Vieni tai daro pasikliaudami išskirtinai savo pačių sunkiu ir nuosekliu darbu, kiti – daugiau apie tai šneka nei daro, todėl dažniausia rezultatais nusivilia, o treti – šalia nuoseklaus asmeninio darbo kartu ieško pagalbos, pasitelkdami papildomus šaltinius – maldas, afirmacijas, vizualizacijas bei „stebuklingų“ vietų lankymą.

Kas yra stebuklingos vietos ir kur jų ieškoti?

Apie magiškų galių turinčias vietas, kuriose išsipildo netikėčiausi norai bei pasveiksta mirtini ligoniai, kalbama visame pasaulyje. Netrūksta jų ir Lietuvoje. Kuo tos vietos ypatingos ir kas iš tiesų jose vyksta?

Bioenergetikų nuomone šventomis ar stebuklingomis laikomose vietose yra didelės itin stiprios energijos sankaupos. Šiuo atveju tai pozityvi, daug šimtmečių kaupta energija, kuri gali būti panaudojama energiniam pasikrovimui ar išsivalymui. Tokiame sąraše didelę dalį užima Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos, kuriose vėliau buvo pastatytos bažnyčios, taip pat žmonių sukurtos šventovės, šventvietės bei maldos namai. Tokioms vietoms priskiriami ir gamtos dariniai, kai kurie siekiantys pagonybės ar net ledynmečių laikus – rieduliai, akmenys, energetiškai ypatingos kalvos, upių versmės ir šaltiniai.

“Stebuklingos” vietos Lietuvoje

Pirmiausia trumpai apžvelkime kelias populiariausias iš jų, o tuomet pasvarstysime, kas gi tenai iš tiesų vyksta.

Stipriausios pozityvios energijos įspūdį man asmeniškai yra palikusios 5 vietos, kuriose verta apsilankyti. Jose energetiškai jautresni žmonės gali jausti emocijų antplūdį, energetines per kūną einančias iškrovas, dilgsėjimą, pulsavimą, ašaringą graudulį ar net matyti vizijas.

Skaityti straipsnį toliau.

Kur stoti arba aukštojo mokslo pasirinkimo kančios

Kur stoti arba aukštojo mokslo pasirinkimo kančios

Aurelija Veršininė

Young Women Reading in Library

Nors nesu studentė, vis dažniau tenka padiskutuoti aukštojo mokslo pasirinkimo tema. Galbūt ji iškyla į paviršių dėl to, kad tik neseniai nutilo triukšmas dėl baigiamųjų mokyklos egzaminų bei stojamųjų, o gal dėl to, kad paskutiniu metu tenka daugiau bendrauti ir su mokslus besirenkančiais moksleiviais, ir ypač su jų susirūpinusiais, stresuojančiais tėveliais. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad daugeliui tai viena aktualiausių temų.

Atrodytų studijų meto vizijos turėtų būti kupinos vien tik pozityvo. Juk pagaliau iš vaikystės žengiame į daug atsakingesnį pilnamečių pasaulį. O jame šalia mokslų krimtimo laukia tiek daug naujų pažinčių, atradimų, vakarėlių ir visą gyvenimą išliekančių nerūpestingos jaunystės įspūdžių. Visgi naujo gyvenimo etapo laukimą kartina keletas BET. Pagrindinis jų – o kur gi man stoti?

Gerai, jeigu vos išmokęs kalbėti ir vaikščioti, klausiamas tėvų, kuo būsi suaugęs, svaigai apie veterinariją, aviaciją, inžineriją, menus ar aktorystę  ir metams bėgant ši svajonė nei kiek nenutolo. Gerai, jeigu humanitariniai polinkiai visuomet akivaizdžiai buvo stipresni už tiksliuosius ar atvirkščiai. O ką daryti visiems likusiems? Atsakomybė ir spaudimas dėl neteisingo pasirinkimo pradeda spausti moksleivių ir jų tėvų smegenis jau pora metų iki stojimo į aukštąsias, renkantis profilinį mokymą. Juk turi žinoti, kokius baigiamuosius egzaminus laikysi, nes tik su konkrečiais iš jų gali patekti į konkrečias aukštojo mokslo studijas. Žinoma, nemažai yra ir tokių moksleivių, kurie mokosi bet ką, stoja bet kur ir mokyklos baigimo nesureikšmina. Bet šį kartą kalbame ne apie juos.

Skaityti straipsnį toliau.

Kaip pradėti rašyti asmeninį tinklaraštį?

Kaip pradėti rašyti asmeninį tinklaraštį?

Aurelija Veršininė

Notebook pen and laptop on dining room table

Tuos, kurie mėgsta rašyti, bet vis abejoja, ar verta turėti savo asmeninį tinklaraštį, kviečiu paskaityti Sielos namų straipsnį,  kuriame susisteminau 10 pagrindinių priežasčių, kodėl, mano manymu, “blogas” yra vertybė. Na, o su tais, kurie jau galutinai apsisprendė tapti „blogeriais“, bet neturi nei mažiausio supratimo, nuo ko pradėti, noriu pasidalinti keliais pagrindiniais žingsniais, kuriuos suskirsčiau į dvi dalis:

1. kaip savo tinklaraštį užkurti, 2. Kaip jį vystyti ir plėsti auditoriją.

Esu rinkodaros specialistė, bet ne IT profesionalė, taigi prieš 2,5 metų nusprendusi pradėti kurti savo asmeninį tinklaraštį, neturėjau supratimo, nuo ko turėčiau pradėti. Su svetainių kūrimu pagal įvairius šablonus ir e-marketingu susidurti teko, bet šį kartą norėjosi kuo paprastesnio, pigesnio, patrauklesnio ir laiko prasme greitesnio sprendimo, kad nereikėtų nei programistui mokėti, nei dienų dienas sėdėti pačiai programuojant dizainą ar sudėtingai sukėlinėjant svetainės turinį.

Per šį laikotarpį susidariau tam tikrą sistemą, kas kuriant ir vystant blogą yra būtina, reikalinga ir svarbu.

Kaip pradėti rašyti savo asmeninį tinklaraštį?

 

1.       Tema – apie ką rašysiu

Prieš pereinant prie techninių klausimų, trumpam sustokime prie svarbaus pirminio žingsnio, kurio neturint geriau net nepradėti. Kiekvienas žmogus (vadinasi taip pat ir visi mėgstantys rašyti) turi ne tik tam tikrą sukauptą gyvenimo patirtį, bet ir konkrečią sritį ar kelias sritis, kuriose nusimano daugiausia. Toms sritims gilinti, išjausti, išbandyti jis skiria daugiausia laiko, nes jos jam įdomios. Taigi, rašyti vertėtų būtent apie tai, ką „skauda“ pačiam. Tie, kurie vaikosi visuomenei aktualių temų vien dėl to, kad jos aktualios kitiems, galiausiai vis vien lieka neištikimi patys sau, o nuo to pirmiausia nukenčia straipsnis. Pasirinkite temą, kuri jums pačiam įdomi. Tą, kurioje esate ne pirmus metus. Rašykite apie iššūkius ar pamokas, kurias jau teko išmokti, sėkmingai išspręsti, dalinkitės sprendimais, patarimais, iškelkite klausimus ir tuomet tarp eilučių visuomet jausis jūsų nuoširdumas, kuris neabejotinai randa kelią į skaitytojo širdį.

Skaityti straipsnį toliau.

Asmeninis tinklaraštis – 10 priežasčių, kodėl jį verta turėti kiekvienam, mėgstančiam rašyti

Asmeninis tinklaraštis – 10 priežasčių, kodėl jį verta turėti kiekvienam, mėgstančiam rašyti

Aurelija Veršininė

Asmeninis tinklarastis

Jau kurį laiką susiduriu su faktu, kad Lietuva yra mėgstančiųjų rašyti šalis. Iš tiesų, kur nepasisuksi – visi rašo – eiles, straipsnius, apsakymus, tiesiog įkvepiančius ir greitai plintančius Facebook įrašus ir tai labai džiugina.

Nenuostabu, kad vis auga tokių svetainių, kaip www.rasyk.lt , www.pertrauka.lt, www.zaliazole.lt populiarumas ir vis daugiau jaunų talentingų žmonių siūlo savo parašytus kūrinius įvairiems internetiniams bei spausdintiniams leidiniams, o šie savo ruožtu juos publikuoja arba ne. Tokiais momentais kyla klausimas, o kodėl gi nepradėjus rašyti savo asmeninio blogo, kuriame galėtumėme rašyti bet kokiu formatu, bet kokiomis mums patiems artimomis, aktualiomis, įdomiomis, ištyrinėtomis ir išjaustomis temomis, auginant savo skaitytojų auditoriją ir taip augant patiems?

Kaip aš pradėjau rašyti savo tinklaraštį „Sielos namai“?

Ne kartą esu sulaukusi laiškų, klausiančių, kaip gi aš pradėjau rašyti savo asmeninį blogą ir kaip man jį pavyko taip išpopuliarinti. Noriu trumpai pasidalinti savo istorija.

Jau nuo mokyklos laikų man labai patiko ir neblogai sekėsi rašyti prozą, eiles, įvairius pamąstymus, interpretacijas ir straipsnius. Dalyvavau įvairiuose literatūriniuose konkursuose, kur gavau nemažai pagyrimų ir tiek pat kritikos. Ir gerai. Teisinga kritika užgrūdino ir apgludino mano jaunatvišką idealizmą, norą moralizuoti straipsniuose. Tuo tarpu gyvenimo patirtis išmokė mintims suteikti gylio, nepilstant iš tuščio į kiaurą, išmokė rašyti taip, kad kiekvienas žodis turėtų „svorį“ ir galėtų įkvėpti, paskatinti judėti į priekį.

Visą gyvenimą teko daug susirašinėti su draugais, taigi ilgi laiškai daug metų atstojo ne tik literatūrinius rašinėlius, bet ir asmeninį dienoraštį bei davė progą palaikyti artimą ryšį su man brangiais žmonėmis, esančiais toli, o tuo pačiu ir nuolatos lavinti savo rašymo įgūdžius.

Jau nuo mokyklos laikų iš nepažįstamų, pažįstamų ir draugų nuolatos girdėdavau, kad moku įkvėpti, kad mano žodžiai pasiekia juos laiku, vietoje ir būtent tokie, kokių tuomet labiausiai reikėjo…Neprisiimu nuopelnų už tas ištartas frazes, nes jas sakydama, kaip ir rašydama, visuomet „esu sraute“, kai, rodos, žodžius man į lūpas įdeda kažkas iš Aukščiau, todėl pabudusi iš to lengvo transo net ne visada galiu tiksliai atkartoti, ką sakiau… Tokiais momentais tvirtai žinojau, kad mano žodžiai galėtų pasiekti daug didesnę auditoriją ir galbūt nukreipti dar daugiau sielų, jei tik žinočiau, kaip tą realizuoti…

Skaityti straipsnį toliau.

Kaip surasti savo pašaukimą arba Sielos misijos beieškant

Kaip surasti savo pašaukimą arba Sielos misijos beieškant

Aurelija Veršininė

10610549_1540245059550235_8415575725671619166_n

 

Stebėdama aplinkinius ir dirbdama su žmonėmis pastebiu vieną paprastą dėsningumą – mūsų kosminį liūdesį, kartais neturintį jokios konkrečios priežasties ir depresiją sukelia ne kas kita, kaip nežinojimas, iš kur mes atėjome, į kur išeisime, o labiausiai – kam iš viso esame gimę ir kokia mūsų paskirtis šioje Žemėje. Patys nelaimingiausi žmonės blaškosi tarp fizinių poreikių tenkinimo, valdžios ir pinigų siekimo, bet pasiekę tam tikrą materialinę gerovę ir statusą visgi jaučiasi galutinai išsitaškiusiais Sizifais, kurie visą gyvenimą stūmė akmenį… ne į tą kalną…

Tuomet ateina akimirka, kai klausiame savęs – koks visgi yra mano gyvenimo tikslas? Tiesiog būti laimingu, nugyventi gražų gyvenimą, pasiimant iš jo viską ir gražiai išeiti? Ar yra kažkas, kas gali visam laikui užpildyti emocinę tuštumą, tą nenuilstamai mus graužiantį tuštumos ir beprasmiškumo jausmą, dar vadinamą zahiru, išliekantį net pačiomis laimingiausiomis gyvenimo akimirkomis (apie tai, kas yra „zahiras ir kaip juo atsikratyti išsamiai rašiau straipsnyje „Kodėl verta medituoti“ )?

Tyrinėdama ir bandydama įvairias asmeniniam ir dvasiniam augimui skirtas terapijas, įrankius ir praktikas, supratau, kad toks „stebuklingas raktas“ ar „visas tuštumas užpildantis eliksyras“ visgi yra. Ir tai ne kas kitas, kaip dvasinis augimas, kuris prasideda nuo savojo Širdies kelio arba sielos pašaukimo radimo, savo dvasinės kilmės pripažinimo ir suartėjimo su ja per besąlyginę meilę, jos skleidimą sau bei kitiems ir besibaigiantis tarnyste visuomenei bei pasauliui.

Skaityti straipsnį toliau.

Fraktalų meno terapijos stebuklai

Fraktalų meno terapijos stebuklai
Vilnius 2015 vasaris 1-001

Vilniaus 2015 vasario grupelė

Sveiki, šį kartą – trumpas įrašas, skirtas besidomintiems įvairiomis terapijomis, padedančiomis rasti kelią į save, išlaisvinti savo rezervinius talentus ir kūrybingumą, skatinančiomis ne tik pozityvius pokyčius, bet ir asmeninį tobulėjimą. Taip pat noriu jį skirti tiems, kas vis dar abejoja meno terapijos efektyvumu. :)

Nemažiau už artėjantį pavasarį mane džiugina vis didėjantis žmonių susidomėjimas unikalia meno terapija – fraktalinio piešimo technika, kurios kursus atranda vis daugiau žmonių. Dar didesnį džiugesį kelia jų pasiekiami rezultatai ir šilti atsiliepimai, kuriais dalinamės po kursų. Neįtikėtina, kaip daug galima pasiekti, tiesiog spalvinant, rodos, vaikiškai paprastus piešinukus…

Gabijos ir mano fraktalasVieni dalyvių labiausiai stebisi tuo, kaip daug apie save sužinojo ir kaip smarkiai dėl to pasikeitė požiūris į save, į savo teigiamas savybes bei bruožus, su kuriais dar derėtų padirbėti. Kiti – džiaugiasi atradę naują, lengvą ir priimtiną nusiraminimo, kasdienės įtampos nuėmimo, meditacijos, pabuvimo su savimi priemonę bei kūrybinės saviraiškos įrankį. Treti krykštauja naujai atradę visas spalvas – tiek aplinkoje, tiek rūbuose, susidraugavę su savo pačių ribojančiais įsitikinimais, pažadinę prigimtinį moteriškumą, įgavę lankstumo ir sugriovę stereotipą “aš ne toks, aš to nemoku, aš to nemėgstu, as to nedarau”.

Maloniai stebina ir tai, kad kai kuriems pavyksta įveikti sunkias depresines nuotaikas, psichologinių priežasčių sukeltas ligas, išlipti iš destruktyvių programų ir netgi paskatinti greitesnį gyjimą po sunkių ligų. Su daugeliu atsisveikiname dar tik prasidėjus rimtam vidinių pokyčių procesui, todėl tolimesnio bendravimo eigoje labai džiugina laiškai, dėkojantys už ilgalaikius teigiamus pasikeitimus, už tai, kad šie kursai tapo kertiniu įvykiu, paskatinusiu asmeninį augimą ir kelio į save radimą. Vieni rašo sutikę savo gyvenimo žmogų, antri – pagaliau pasiryžę mesti nemylimą darbą ir atradę tikrajį pašaukimą ar bentjau naują mielą darbą, treti pasidžiaugia, kad piešiant norų fraktalą išsipildė ne viena slapta svajonė. Kiek žmonių, tiek ir istorijų. (Daugiau autentiškų atsiliepimų rasite skiltyje Atsiliepimai).

Visų jų pasiekti rezultatai tokie skirtingi, individualūs ir visgi turintys vieną bendrą bruožą – lyg sutarę jie sutartinai kartoja, kad nesitikėjo, jog fraktalinis piešimas taip smarkiai ir teigiamai sujudins kažką giliai viduje tokio, ką sunku išreikšti žodžiais ir tiesiog norisi sakyti – “Gera…” Mane tai beprotiškai džiugina ir įkvepia skleisti žinią vis toliau ir toliau. :)

Skaityti straipsnį toliau.

Naujiena – “Fraktalų klubas“ Vilniuje jau veikia!

Naujiena – “Fraktalų klubas“ Vilniuje jau veikia!

Close-up of colored pencils in desk organizerMieli fraktalinių piešinių ir meno terapijos gerbėjai, labai džiaugiuosi, galėdama pranešti jums didžiąją šio sezono naujieną – “FRAKTALŲ KLUBAS” jau veikia!

Ilgai brandinta, formuota ir puoselėta idėja pagaliau tapo kūnu. Nuo šiol visi, pabaigę „Sielos namų“ organizuojamus fraktalų piešimo kursus yra kviečiami patirti naują, jaukią ir šiltą bendravimo formą – praktinius fraktalų piešimo užsiėmimus Vilniaus FRAKTALŲ KLUBE.

Kas gi yra tas „Fraktalų klubas ir kam jo reikia?

„Fraktalų klubas“ – tai fraktalinių piešinių gerbėjų bendruomenė, kurioje kartu jaukiai leisime vakarus piešdami įvairius pažengusiems skirtus piešinius, kursime fraktalinį meną, įvairius fraktaline metodika paremtus rankdarbius, dalinsimės asmeniniais įspūdžiais, rezultatais, istorijomis, gersime arbatą ir tiesiog šiltai bendrausime.

Kuo gi šis klubas skiriasi nuo mūsų tradicinių fraktalų kursų? Pagrindinis mūsų seminarų tikslas yra koncentruotai pateikti dešimtmetį kauptą fraktalų terapijos patirtį, perduodant visus vėlesniam savarankiškam darbui reikalingus įrankius. Pasibaigus visam kursui, mokiniai dažniausia klausia – o kas toliau? O toliau – savarankiškas darbas, piešiant įvairių rūšių fraktalus tiesiog namuose. Visgi daug smagiau piešti ir gilintis į iškilusius klausimus kartu su bendraminčiais bei mokytoju. Štai todėl atsiliepiant į jūsų prašymus bei pageidavimus buvo sukurtas šis klubas, kuriame kaip tik ir skirsime visą laiką ne kalbėjimui ar intensyviam mokymuisi, o praktiniam, meditaciniam, atpalaiduojančiam piešimui bei susipažinimui su naujomis fraktalų formomis, kurių nespėjome aptarti kursų metų.

Skaityti straipsnį toliau.

“Sielos namų” rekomenduojamos knygos – II dalis

“Sielos namų” rekomenduojamos knygos – II dalis

Aurelija Veršininė

Woman reading next to statue of an Icelandic poet, Tomas Gudmundsson, Reykjavik, Iceland

Manau, kad pervertinti gerų knygų suteikiamos išminties neįmanoma. Būtent knygose ir jų puslapiuose randame šimtus atsakymų į ilgai nešiotus ir dar net neiškilusius klausimus, patvirtinimą keliui, kuriuo veda intuityvusis balsas ir tiesiog prasmingą, turiningą laisvalaikį.

Nors per paskutinius metus laiko, skirto skaitymui, rezervai smarkiai sumažėjo, vis vien stengiuosi jo „pasiskolinti“ knygoms iš miego valandų, įvairios veiklos namuose arba tiesiog užpildydama tarpus važiuodama traukiniu, laukdama eilėje ar kitaip stumdama laiką. Ne visos rekomenduotos ar tiesiog žvilgsnį patraukusios knygos buvo iš tiesų įdomios ir vertos skleisti žinią apie jas toliau. Taigi apačioje pateiktame sąraše rasite tik tas, kurios tikrai pasirodė naudingos ir kurias drąsiai rekomenduoju asmeniniam augimui.

Pirmąją Sielos namų rekomenduojamų knygų sąrašo dalį rasite skiltyje Rekomenduojamos knygos.

Skaityti straipsnį toliau.

Gimtadieninis įrašas

Gimtadieninis įrašas

Chocolate and marshmallow birthday cakeRudenėlis mus vis nepaliaujamai lepina. Savo šiltais orais, saulute, akį glostančiu raudoniu ir auksu. Tokią šviesią ir šiltą rudens dieną taip gera švęsti 2 metukų “Sielos namų” gimtadienį.

Neįtikėtina, rašau jums jau 2 metus, o tuo pačiu dar tik dvejus metus. Šiandien atrodo, kad niekada ir nebuvo kitaip. Kaip kad į gyvenimą atėję vaikai rodos ten buvo visada, net sunku prisiminti, kaip buvo, kai jų nebuvo. Taip ir man su “Sielos namais”.

Ir tiek daug per tuos dvejus metus buvo – ir straipsnių, ir darbo su savimi, ir terapijų, ir dalinimosi asmenine patirtimi – malonia bei skausminga ar pamokančia. Kartu su jumis mokėmės atrasti kelią į save, į savo sielą, priimti ir pamilti save besąlygiškai, išmokti teisingai programuoti save, atsakingai rinktis žodžius, sekti ir suprasti ženklus, planuoti savo laiką ir darbus, medituoti, augti dvasiškai ir psichologiškai, surasti svajonių veiklą ir svajonių partnerį, skleistis ir žydėti kartu su meno terapija ir kūrybingumo vystymu…

Skaityti straipsnį toliau.

Kaip padidinti savo kūrybingumą arba 14 žingsnių vidinio genijaus auginimui

Kaip padidinti savo kūrybingumą arba 14 žingsnių vidinio genijaus auginimui

Aurelija Veršininė

Rear view of girl (8-9) wearing fairy costume stroking dog

Kas yra kūrybingumas?

Apie kūrybingus žmones sako „nu jam tai Dievas ir drėbtelėjo“ arba „jam tai Dievas davė ir dar pridėjo“. Tokias frazes dažniausia palydi sunkus atodūsis, slepiantis jei ne pavydą, tai bent jau nusivylimą savo „ne tokiu įspūdingu kūrybingumu“. Taip, atrodo, kad kai kurių žmonių talentai ir nesibaigiančios sėkmingos idėjos byra iš gausybės rago. Ar jie kažką daro kitaip, kad to pasiektų, ar tiesiog gimė po laiminga žvaigžde?

Ar tikrai viską lemia vien tik genetiškai paveldėtos savybės ir aplinka, kurioje augome? Žinoma, genialių vaikų, gimusių genialiems tėvams dažnumo statistika akivaizdi, o menininkų šeimoje augantys ar meno mokyklas lankantys vaikai greičiausiai bus labiau skatinami kurti bei kiti. Visgi, esu tikra, kad esame ne tik savo likimo, bet ir savo charakterių bei talentų kalviai. Manau, kad kūrybingumas yra tokia pati atrandama bei lavinama savybė, kaip ir visos kitos ir tik nuo mūsų šiandieninių veiksmų priklauso, kiek išradingi, kūrybingi būsime rytoj. Neabejoju, kad tie talentai, kuriais mes šiandien žavimės, taip pat nuolat eina savęs atradimo ir tobulinimo bei vidinio genijaus kūrimo keliu ir kiekvienas iš mūsų gali prie jų prisijungti.

Skaityti straipsnį toliau.

Metų festivalis – “Masters of calm”

Metų festivalis – “Masters of calm”

10502446_581404258648588_2228743385469801639_n

Dažniausiai savo tekstuose dalinuosi asmenine patirtimi ar įvairaus pobūdžio didaktine informacija – kaip padaryti tą, kaip pasiekti to. Šį kartą noriu trumpai pasidalinti įspūdžiais ir nuoširdžiomis rekomendacijomis apie renginį, kuriame būtinai reikėtų apsilankyti kiekvienam, auginančiam meilę ir šviesą savyje arba norinčiam tai daryti.

Prieš kelias dienas grįžau iš METŲ RENGINIO – dvasinio festivalio „Masters of calm 2014“, kuriame kartu su giminingomis sielomis gavome savaitę emocinių ir dvasinių atostogų. Lankausi daugelyje gerų renginių, apie kuriuos nerašau, tai kodėl gi staiga nusprendžiau papasakoti būtent apie šį festivalį? Nes tai savaitė metuose, kuri gali iš esmės pakeisti jūsų tolimesnio gyvenimo kryptį, įkvėpti didžiausioms kūrybos aukštumoms, padėti surasti kelią į save ir suteikti tokį moralinį poilsį, kokio nerasite net geriausiuose pietų kurortuose su All inclusive viešbučių sistema.

Skaityti straipsnį toliau.

Gyvenimo meilė iš interneto arba Kaip surasti antrą pusę per virtualias pažintis?

Gyvenimo meilė iš interneto arba Kaip surasti antrą pusę per virtualias pažintis?

Aurelija Veršininė

Loving couple kissing while hugging in houseKur rasti vyrą?

Jau daug metų pastebiu liūdną lietuvišką tendenciją – mūsų šalyje labai daug vienišų ir dėl to labai nelaimingų žmonių. Ypač moterų. Vienišų vyrų taip pat nemažai, bet jie dažniausiai asmeninių santykių taip smarkiai kaip moterys nesureikšmina, todėl šį straipsnį daugiau skiriu dailiajai lyčiai. Taigi, dažnai žiūrėdamas moterį galvoji – atrodo ir puikiai atrodanti, ir protinga, ir linksma, ir išsilavinusi ir šeimyniška bei ištikima, o  gyvenimo vyro kaip neranda, taip neranda. Kur gi čia tas šuo pakastas?

Dažnai iš tokių vienišių tenka girdėti, kad “visi dėmesio verti vyrai jau seniai užimti kitų moterų”, kad “su vis mažėjančiu skaičiumi vyrų Lietuvoje šansų susirasti rimtą mylimąjį praktiškai nėra” ( pagal 2013 metų statistiką 1171 moteriai tenka vos 1000  vyrų, o kai kuriuose didmiesčiuose persvara dar didesnė). Bet ar tikrai taip yra?

Manau, kad randa tas, kas ieško. Svarbiausia tai daryti protingai bei kantriai ir pastangos būtinai bus apdovanotos. Čia gi atsiranda pagrindinis klausimas – o kur gi tą išrinktąjį rasti?

Gerai, jei su dėmesio verta antra puse supažindina draugai arba tokį žmogų sutinki darbe. O ką daryti, jei draugų ratas, darbas ir lankomos vietos daug metų nesikeičia, o prieš akis sukasi vis tie patys veidai? Ką, jei pažindintis viešame transporte ar tiesiog gatvėje  atrodo nepriimtina ar nedrąsu? Ką, jeigu laisvo laiko su intensyviu darbo grafiku lieka taip mažai, kad naujoms vietoms lankyti jo tiesiog nėra, o trumpalaikės pažintys naktiniuose klubuose ir baruose, kurie iš principo neskirti gyvenimo partnerio paieškoms, jau seniai nuvylė?

Skaityti straipsnį toliau.

Autosabotažas arba kodėl nesipildo mūsų norai?

Autosabotažas arba kodėl nesipildo mūsų norai?

“Sielos namuose” dažnai kalbame apie tai, ką reikia daryti, kad pildytųsi mūsų norai, svajonės, kaip jas išgryninti ir paskubinti realizavimąsi. O ką daryt, jei, atrodytų, viską darai teisingai, bet vis tiek link savo svajonės nepajudi nė per nago juodymą? Dažniausia priežastis – pasąmoningos vidinės prieštaros, kuriomis save blokuojame. Būtent šiai svarbiai temai ir skyrė savo straipsnį “Sielos namų” bičiulė Kazimiera. Taigi, kviečiu skaityti ir linkiu smagios kelionės link jūsų sielos namų…

Sielos namai

Corbis-42-17961290

 

Kazimiera Astratovienė

Ar jums kada nors taip yra nutikę, kad ko nors labai norėjote, bet negavote? Klausimas, žinoma, retorinis. Nė kiek neabejoju, kad nors kartą gyvenime tai esame patyrę kiekvienas. Ką ten kartą… Daugybę. Taigi, ar dažnai negaunate to, ko norite? Kaip paskui jaučiatės? Ką kaltinate? Susitaikote, o gal maištaujate? Stengiatės daugiau nebenorėti, nes tie norai sukelia tiek daug skausmo? Vienaip ar kitaip, negauti to, ko norime, yra viena iš skausmingiausių patirčių šiame gyvenime. Todėl man kilo noras patyrinėti, kodėl taip atsitinka. Ir ką mes patys galime su tuo padaryti.

Pirmiausia susitarkime, apie kokius norus eina kalba. Žinoma, galima norėti daug ko. Kavos. Naujos suknelės. Gražių namų. Įdomaus darbo. Sąrašą tęskite patys. Vis dėlto stipriausią nusivylimą ir kančią patiriame tada, kai negauname dalykų, kurie mums atrodo itin reikšmingi, be kurių gyvenimas tarsi netenka prasmės. Rodosi, kad tasai trokštamas dalykas tolte tolsta nuo mūsų, o mes vejamės, klupdami bėgame iš paskos, kol galiausiai pasiduodame – netekę vilties, bejėgiai, žlugę. Sakome: „Tai tiesiog ne man.“ Arba: „Aš to nevertas“. Štai kokią puikią priežastį susikūrėme. O gal tiesiog tikėjome tuo dar gerokai anksčiau, prieš įvykstant nesėkmei?

Skaityti straipsnį toliau.

Dar viena mano daina – “Tylės”

Dar viena mano daina – “Tylės”

Iš visos širdies dalinuosi su jumis dar vienu savo kūriniu. Šį kartą tai itin trumpa ir labai labai vasariška daina. Ar žinote tą jausmą, kai pro akis tarsi mirksnis prabėga gražios vasaros, kvepiančios žolės, švelnaus meilės prisilietimo prisiminimai? Tokios trumpos, tokios iš malonumo nutykusios, tokios žavios sustojusios akimirkos, kurias tarsi žemuoges gali susiverti ant smilgos ir pasidžiaugti, kad jos buvo…. Daina apie tokius dalykus tiesiog negalėjo gautis ilga. :)

Smagu, kad profesionalaus garsinimo įranga suteikia galimybę sudainuoti pačiam ir pagrindinį vokalą, ir pritariantį balsą, taip praturtinant dainą didesne garsine palete. Buvo linksma studijoje pritarinėti sau pačiai, bet, rodos, gavosi visai neblogai. Tiems, kas skundžiasi, kad daina per trumpa, visuomet pasiūlau užsidėti pakartojimo funkciją. :)))

Taigi, siunčiu jums su šia daina daug šilumos ir linkiu jums mielieji karštos, jausmingos, saulėtos ir meilės akimirkomis bei gražiais prisiminimais nužymėtos vasaros.

Su meile,

Sielos namai

 

——————————————————————————

Jei jums patiko šis įrašas, tikėtina, kad patiks ir nauji Sielos namų irašai. Užsisakykite naujausių blogo įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

Sielos namų naujienlaiškis

————————————————————————————————————————————————————-

O taip pat – jei jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo su draugais, naudodamiesi Facebook like ar Facebook Send mygtukais bei išreikškite savo nuomonę Facebook ar svetainės komentaruose apačioje. Juk gerais dalykais taip gera dalintis.

 

Dainuojamoji poezija – nauja daina “Kol plekšnės miega”

Dainuojamoji poezija – nauja daina “Kol plekšnės miega”

Sveiki,

Acoustic guitar

 

džiaugiuosi galėdama su jumis pasidalinti dar viena mano dainuojamosios poezijos daina.

Šis kūrinys skirtas ne tokiai pakiliai nuotaikai, kaip “Balandis”, bet manau tema yra pažįstama beveik kiekvienam pasaulio žmogui, kada nors išgyvenusiam skausmingą periodą asmeniniuose santykiuose. Dainoje “Kol plekšnės miega” sudėtas ir ilgesys, ir nuoskauda, ir nuostaba, ir gilus meiles jausmas, ir viltis, kad viskas pasikeis į gera. Na, trumpiau tariant, visą šią istoriją jums papasakos kūrinio žodžiai, kuriuos rašiau itin atidžiai, nes manau, kad dainose jie itin svarbūs, todėl turi būti labai prasmingi ir gilūs. :)

Kaip jau rašiau ankstesniame įraše apie tai, kaip gimsta mano dainos, šie kūriniai rašyti prieš daug metų, todėl ne visos temos yra iki šiol gyvos širdyje. Visgi tikiu, kad poezija niekada nesenta ir tai, kas yra tikra, nesumeluota ir bendražmogiška – mus visus suartina dar labiau.

Skaityti straipsnį toliau.

Kaip iš tiesų pamilti save? – II dalis

Kaip iš tiesų pamilti save? – II dalis

Aurelija Kriščiūnaitė

Portrait of blond woman in summer

Pirmają straipsnio dalį galite skaityti čia.

Kada ir kodėl nustojome save mylėti?

Kiekvienas iš mūsų gimėme tobulas ir nuostabus. Kūdikystėje kiekvienas save tiesiog dievinom. Visos mūsų kūno dalys ir visi mūsų kūno reiškiniai mums buvo natūralūs, gražūs ir malonūs, todėl jautėme malonumą tiesiog būti savimi.

Taigi, kur gi bėgant metams mes pametėme tą besąlyginės meilės sau jausmą?

Mother Disciplining DaughterNatūralu, kad visi tėvai stengiasi padaryti savo vaikus laimingus pagal tokį modelį, kuris jiems patiems simbolizuoja laimę. Skatinami tokių norų tėveliai savo atžalas geni ir karpo taip, kad jų akimis taptumėme tobuli. Visgi tas genėjimas, kurio pagrindinis įrankis yra kritika, visuomenės nustatyti rėmai, kas yra teisinga, o kas –ne, nuolatinis lyginimas su kitais, kurie neva daro geriau, turi ir kitą, labai liūdną medalio pusę. Tai nepilnavertiškumo kompleksai, kurie mums išsivysto nesąmoningai iš tėvų, šeimos ir mokytojų girdint, ko gi dar mums trūksta, kad būtumėm tobuli. Liūdniausia tai, kad daugiausia tokių savikritikos sėklų pasisėja būnant ikimokyklinio amžiaus, dėl to sąmoningai tam tikrų situacijų galime net neprisiminti. Tai savo ruožtu ypač apsunkina savianalizės ir atleidimo procesą. Juk jei nežinau, kada būtent patikėjau esąs nepakankamai geras, daug sunkiau atrasti ir ištraukti iš savęs šį tvinksintį, nors ir išoriškai užgijusį skaudulį.

Visgi, nėra nieko stipriau už mūsų valią ir minties galią, kurios leidžia ne tik priimti sprendimus, bet ir kurti. Galime iki gyvenimo galo dėl savo kompleksų kaltinti tėvus ar visuomenę, bet išskyrus nuolatinį vidinį kartėlį ir poreikį visuomet skųstis ir kritikuoti kitus, tai neatneš jokio palengvėjimo, jau nekalbant apie teigiamus pokyčius. Nereikia perkelti atsakomybės už savo gyvenimą kitiems, nes visus sprendimus priimame patys ir tik šiandien sprendžiame, kokie būsime rytoj. Nesvarbu, kokia buvo praeitis ir kokių skausmingų išgyvenimų joje teko patirti. Tik mes patys pasirenkame, kaip visa tai galime pakeisti.

Skaityti straipsnį toliau.

Dainuojamoji poezija – Balandis

Dainuojamoji poezija – Balandis

Acoustic guitar leaning against stool in nightclub

Kol antroji straipsnio apie tikrąją meilę sau dalis įgaudinėja savo galutinę formą, noriu pristatyti jums didžiąją savo metų naujieną!

Jau ne vienerius metus laukiau, kol pagaliau galėsiu pasidalinti su jumis dar viena svarbia mano gyvenimo dalimi, kuri daro laimingais ne tik mane, bet ir kitus – tai autoriniai mano dainuojamosios poezijos kūriniai.

Dainuoti pradėjau nuo mažumės, daug metų lavindama balsą  tuometiniame LRT vaikų chore. Gitarą, padedant draugei, prisijaukinau būdama penkiolikos, bet tik būdama kūrybinėje stovykloje, kurioje gimė pirmosios eilės ir tapybos darbai, supratau, kad dainas noriu ne tik dainuoti, bet ir kurti. Taip kelis metus iš eilės pasaulį išvysdavo mano dainuojamosios poezijos kūrinukai.

Jais ilgus metus džiuginau tik artimuosius ir draugus, išsitraukdama gitarą kur nors prie laužo ar ežero, po žvaigždėtu dangum ar prie žvakių šviesos. Didesnei auditorijai iki šiol tekdavo groti gan retai, nes šiose autorinėse dainose sudėta kažkas itin asmeniško, jausmingo ir tokio, ką norisi parodyti ne kiekvienam. Tokiam atsivėrimui tiesiog turėjo ateiti laikas.

Pagaliau po tiek metų, labai džiaugiuosi, kad vieno puikaus garso operatoriaus ir kūrėjo (Evaldas Visockas) dėka šios dainos pagaliau gali pasiekti ir platesnę auditoriją. Esu pasiruošusi pasidalinti su jumis savo kūriniais ir tokiu būdu dar arčiau pasikviesti jus į savo Sielos namus…

Pradžiai pristatau jums pirmąjį kūrinį, o netrukus paskelbsiu ir dar kelis. Taigi, jei mėgstate tokio stiliaus muziką, sekite naujienas. :)

Skaityti straipsnį toliau.

Kaip iš tiesų pamilti save?- I dalis

Kaip iš tiesų pamilti save?- I dalis

Aurelija Kriščiūnaitė

kaip pamilti save

Labai daug metų mokausi iš tiesų mylėti ir priimti save. Virsmo procesas nebuvo nei lengvas, nei trumpas ir negaliu pasakyti, kad jau pasiekė savo galutinę stadiją. Vis dar esu šiame kelyje, nors ir jaučiuosi padariusi daug žingsnių į priekį.

Visi psichologai, dvasiniai mokytojai ir asmeninio tobulėjimo specialistai nuolatos pabrėžia tikrosios meilės sau svarbą kaip pagrindinį faktorių, padedantį pasiekti didžiausių aukštumų, tobulos sveikatos ir dvasinės pilnatvės. Ir pati jau seniai supratau, kad be tikrosios meilės sau visi kiti vidinio darbo įrankiai tiesiog neveikia arba veikia nepakankamai efektyviai. Tai buvo viena svarbiausių temų, prie kurios norėjosi prisiliesti arčiau ir su laiku aprašyti „Sielos namuose“, tačiau ilgą laiką man trūko nuoseklios ir paprastos sistemos, kad iki galo įsisąmoninčiau, kas gi toji meilė sau yra ir kaip gi tą meilę sau susigrąžinti ar išsiugdyti. Manau, kad pagaliau, taikant aprašytus metodus asmeninėje praktikoje, tokia sistema išsikristalizavo. Ja su jumis ir noriu šiandieną pasidalinti.

Kadangi ši tema ne tik be galo svarbi, bet ir labai išsami, jai skyriau ilgesnį nei paprastai straipsnį, kurį padalinau į dvi dalis. Galbūt taip skaityti bus ne tik lengviau, bet ir patogiau.

Ką  reiškia tikroji meilė sau?

Šiuolaikinėje visuomenėje meilės sau supratimas yra ne šiaip iškreiptas – jis prieštarauja viskam, kas YRA tikroji besąlyginė meilė sau. Netgi žodis „savimyla“, kuris turėtų pagal žodžių šaknį ir turinį reikšti kažką gero ir gražaus, yra skirtas nusakyti blogoms savybėms. Nenuostabu, kad nebesuprantam ir nebežinom, ką reiškia iš tiesų besąlygiškai priimti ir mylėti save.

Skaityti straipsnį toliau.

Pozityvios dienos gidas – kaip susikurti nuotaiką ir atgauti įkvėpimą judėti į priekį?

Pozityvios dienos gidas – kaip susikurti nuotaiką ir atgauti įkvėpimą judėti į priekį?

Aurelija Kriščiūnaitė

Female designer relaxing in office

Woman holding sad face signKai atsikeliu “ne iš tos kojos”

Nežinau, kaip jums, bet man – net ir propaguojant pozityvų mąstymą bei sąmoningą gyvenimo būdą, kartais pasitaiko “dienų kaip tyčia”. Atsikeli prastos nuotaikos, viskas tarsi iš rankų krenta, ant kiekvieno kampo laukia vis nauji išbandymai, nuotaika vis labiau bjūra, viskas ir visi ima nervinti arba apima tokia apatija ir nenoras nieko daryti, kad vienintelė svajonė būna griūti į lovą, užsikloti su galva ir miegoti, “kol visa tai baigsis”. Būna ir kitokių dienų, kai atrodo, kad tiesiog “nusėdo batareika”, o visas įkvėpimas ir motyvacija judėti į priekį bei mėgautis gyvenimu kažkur išgaravo.

Tuomet svarstau – ką darau ne taip ir ką nesunkiai galėčiau ištaisyti. Analizuodama savo sėkmingas dienas, supratau, kad yra visiškai elementari sistema, kurios laikantis, visos dienos būna geros. Jei tik laikausi šių patarimų pati, net ir prasčiau prasidėjusi diena prašvinta ir tampa tiesiog nuostabia. Šia sistema ir noriu pasidalinti.

Skaityti straipsnį toliau.