Visą gyvenimą buvau itin jautri. Jautri mergaitė, jautri mergina, jautri moteris. Dažniausiai man pavykdavo tai paslėpti po  drąsios, ekstravertiškos, komunikabilios asmenybės kauke, bet vidinė esmė likdavo ta pati. Kiek tik galiu atsiminti, į savo didelį jautrumą žiūrėjau kaip į trukdį, neleidžiantį man gyventi taip, kaip visi. Natūralu – juk aš ir nebuvau, kaip visi. Tą neigiamą požiūrį į save man padėjo palaikyti ir aplinkiniai – tiek artimoje, tiek ir tolimoje aplinkoje.

Ir tik dabar, po keletą metų trukusių įvairių terapijos formų man galiausiai pavyko savo jautrumą prisijaukinti, pamilti, priimti ne tik kaip naštą, bet ir kaip didelę savo dovaną, talentą. Nepaisant to – vis dar mokausi save – tokią jautrią – saugoti ir nuolat sau kurti tinkamas sąlygas harmoningai būti, atsistatyti, skleistis bei žydėti ne tokiame jautriame pasaulyje.

Todėl mane ypač stipriai palietė nuostabi amerikiečių psichoterapeutės Elaine N. Aron knyga „Itin jautrus asmuo“. Skaičiau ją tarsi savo asmeninę autobiografiją, ištikta šoko, nuostabos, pasigėrėjimo ir graudulio vienu metu.

Buvo sunku patikėti, kaip gražiai į vientisą vaizdą susidėliojo mano jautrumas, jausmingumas, kūrybingumas, intuicija, psichologinis įžvalgumas, dvasingumas, gilumas, noras viską matyti ir analizuot giliau, trapi savivertė, nekantrumas, nerimavimas, jaudulys, nepakantumas dideliam triukšmui ir dideliems žmonių susibūrimams, nuovargis nuo atrodytų, ne tokių jau ir sunkių situacijų, didelis atsigavimo vienumoje, tylos, kūrybos, meditacijos ir reguliaraus poilsio poreikis. Bei daugybė kitų dalykų.

Kadangi tokių –  itin jautrių, anot statistinių tyrimų mūsų yra maždaug 20%, o tarp dvasiniu tobulėjimu besidominčių žmonių šis procentas yra dar kelis kartus didesnis, noriu savo atrastais perlais pasidalinti ir su jumis, mieli Sielos namų skaitytojai.

Kodėl sunku būti itin jautriam?

Gyvename visuomenėje, garbinančioje greitį, paviršutiniškumą, materialines vertybes, pasiekimus, ekstravertiškumą, gebėjimą nejausti, neprisirišti. Tokiame kontekste buvimas itin jautriam atrodo lyg kažkokia anomalija. Bentjau taip daugeliui iš mūsų buvo sakoma visą gyvenimą.

Dažnai mus bando kišti į standartinius, daugeliui žmonių įprastus elgesio ir reakcijų rėmus ir jei mes į juos netelpam, klijuoja mums “nenormalaus jautruolio, keistuolio” etiketę. Bet juk mes nesam standartiniai. Bandydami save sutalpint į kitų mums kišamą dėžutę (o tą mes išmokome daryti itin profesionaliai, kad tik kitiems būtų su mumis patogiau…), mes išduodame save ir neleidžiam vystytis mūsų autentiškumui.

Jeigu prisiminsite atvejus, kai smarkiai susijaudinot ar įsiskaudinot dėl grubiai jūsų ribas pažeidžiančio kito žmogaus elgesio, gali būti, kad vietoj atsiprašymo iš jo išgirdote tik “tu čia viską labai sureikšmini, dramatizuoji arba išvis – išsigalvoji”. Kitas variantas – “tau reikėtų padirbėti su savo per dideliu jautrumu, nes tai nėra normal”.  Pažįstama situacija? O mums juk iš tiesų labai skaudėjo…

Jeigu tai girdime nuolatos, nieko nuostabaus, kad imame tikėti, jog dėl visų nemalonių situacijų yra kaltas tik tas nelemtas mūsų jautrumas. Bet juk tiesa ne visai tokia.

Labai jautri asmenybė nėra vien drovus, intravertiškas ir greit įsiskaudinantis žmogus. Tai tik didelės skrynios paviršius, kurį esame įpratę vertinti nesigilindami. O dar joje esama ir milžiniškų dovanų bei talentų, apie kuriuos mes nežinome, pamirštame ar tiesiog nurašome.

Ir tam, kad šią skrynią atidarytume bei pradėtume naudotis visais jos turtais, turime:

  • Giliau save pažinti
  • priimti ir pamilti – neatmesdami jokių šešėlinių savybių
  • Reabilituoti mūsų didelį jautrumą visų pirma prieš save patį – įsisąmoninant, kad ši savybė – tai mūsų išskirtinumas, kuris tinkamai naudojamas gali tapti tramplynu į sėkmę.

Pradėkime nuo gilesnio savęs pažinimo.

Tai kas gi yra tas itin jautrus žmogus?

Šiems išskirtiniams, atskirai žmonių kategorijai priklausantiems žmonėms yra būdinga daug įvairių savybių. Vienos jų gyvenimą gali apsunkinti, o kitos – jį smarkiai praturtinti.

  • Begalinis jautrumas bendraujant

Ši savybė apima ne tik jautrumą kitų elgesiui, žodžiams mūsų adresu, bet ir neįprastai didelį jautrumą visiems aplinkos dirgikliams.

  • Didelė empatija

Šie žmonės yra jautrūs ne tik savo, bet ir kitų žmonių atžvilgiu. Jiems daug lengviau pastebėt ir pajausti šalia esančio žmogaus jausmus, būsenas, net tada, kai jos nėra išreiškiamos žodžiais.

  • Gilumas, didelis įžvalgumas bei subtilumas

Jautrieji tose pačiose situacijose, kur daugelis mato tik paviršių, norom nenorom mato daug daugiau. Tai jų dovana – pastėbėti subtilius, greitu žvilgsniu nepastebimus dalykus, pajausti tarp jų esančius ryšius. Kitaip tariant – tai žmonės, kurie gilinasi ir skaito tarp eilučių. Ne tik kitus žmones, bet ir situacijas. Jiems įdomu tai, kas nematoma, todėl jie yra linkę gilintis į situacijų ryšius, priežastis, jas sukėlusius elgesio modelius ir panašiai. Taip pat tai reiškia asmenybės gilumą, kuris ne tokiems jautriems, linkusiems gyvenime funkcionuoti paviiršutiniame lygmenyje, gali kartais būti intensyvus.

  • Intuicija, vaizduotė ir gilesnis ryšys su pasąmone

Paprastai šie žmonės turi labiau išvystytą intuiciją, vaizduotę ir ryšį su pasąmone. Tai reiškia ir paryškintų sapnų sapnavimą (kartais pranašiškų), ir vizijas, kurias mato nesapnuodami, ir gebėjimą patirti itin gilias meditacijas su ryškiais vaizdiniais.

  • Išskirtinis kūrybingumas

Jautrieji yra apdovanoti itin stipriu kūrybingumu. Jų idėjos – novatoriškos, originalios ir ateinančios dideliais kiekiais. Jei tik sukaupia pakankamai drąsos jas iškomunikuot ir pristatyt viešai, gali sulaukti didelio pasisekimo. Ypač jei dirba kūrybinėse profesijose.

  • Dvasingumas

Kadangi šiems žmonėms yra suteikta dovana matyti ir jausti giliau, paprastai ir jų dvasingumas – tai yra tikėjimas Aukštesne jėga, yra didesnis nei kitų. Čia svarbu pažymėti, kad dvasingumas jokių būdu nereiškia religingumo. Kaip tik atvirkščiai. Jautrieji dažniau ieško autentiškų, naujų, hierarchinių struktūrų nepropaguojančių būdų užmegzti ryšį su savo aukščiausiuoju AŠ, dvasiniais mokytojais, vedliais ir Kūrėju apeidami bažnyčią. Vietoj to jie dažniau renkasi įvairias dvasines praktikas arba tiesioginę maldą.

  • Atjauta, globėjiškumas, noras padėti

Stipriau jaučiant kito žmogaus skausmą, vystosi stipresnis atjautos jausmas. Taip pat – noras padėti, pagloboti, pasirūpinti kitu. Neatsitiktinai jie dažniau renkasi ir puikiai atsiskleidžia profesijose, kuriose gali realizuoti šią savybę.

  • Didelis jausmingumas, emocionalumas

Emocijos juos užplūsta stipriai ir staigiai, todėl jas valdyti gali būti sunku. Į jausmų stiprumą reaguoja paprastai ir kūnas. Toks stiprus emocijų lygis aplinkiams žmonėms gali atrodyti pernelyg intensyvus.

  • Aplinkos Intensyvumas ir dirginimas – visko per daug

Mūsų aplinkoje yra daug išorinių dirgiklių. Vieni jų yra itin stiprūs ir paliečia net ir tuos, kurie nėra jautrūs – tai kritinės ar tiesiog įtemptos situacijos, sunkūs pokalbiai santykiuose ir darbe, buvimas dėmesio centre, naujų dalykų bandymas ir pan.) Kiti yra įprastiniai ir kasdieniai – ypač gyvenant dideliuose miestuose. Tai stresas, didelis triukšmas, stiprūs kvapai, buvimas didelėse žmonių grupėse, priverstinis buvimas fiziškai arti kitų žmonių (parduotuvės eilėje, viešam transporte ir pan.), garsiai dėmesio reikalaujantys vaikai ir suaugę, multifunkcionavimas, didelis greitis atliekant įvairias užduotis ir pan.

Jautriems žmonėms šie dirkiliai gali būti tokie varginantys, kad ilgesnį laiką naudojant organizmo resursus išbuvimui tose situacijose, tenka skirti nemažai laiko atsistatymui. O jei dirginimas tęsiasi pernelyg ilgai, tai gali turėti net ir pasėkmių nervinei sistemai, kuri yra itin jautri.

  • Nenoras būti didelėse, triukšmingose žmonių kompanijose

Natūralu, kad šie žmonės, net jei yra ekstravertiško tipo (o tokių tarp itin jautrių yra mažiau nei 30%), visgi dažniau renkasi bendravimą mažesnėse žmonių grupėse, tet-a-tet arba mielai leidžia laiką patys su savim arba namuose. O po pabuvimo didesniuose susibūrimuose jie turi duoti sau pakankamai laiko resursų atstatymui vienumoje.

  • Poreikis atsistatyti vienumoje

Kaip tąsą seka kita jų savybė – pomėgis būti ir ilsėtis vienumoje. Tiesa, čia svarbus yra savęs priėmimo faktorius. Kai buvau paauglė ar studentė ir nebuvau savęs priėmusi, vienatvė man buvo bausmė, o einančių pasižmonėti į miestą po vieną, aš išvis nesuprasdavau. Tiesiog visai nemokėjau būti viena. Su branda, patirtimi ir sąmoningėjimu, tas jausmas ne tik nustojo gąsdinti. Aš pamilau buvimą vienumoje ir dabar man tai būtina kasdienės emocinės gerovės sąlyga.

  • Sunki patirtis vaikystėje

Dažnai itin jautrūs žmonės prisipažįsta turėję sunkias patirtis, kurios juos lydėjo vaikystėje – nedėmesingus ar per daug globėjiškus, uždominavusius juos tėvus, nedraugišką aplinką, fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą, vienatvės ir nereikalingumo jausmą, suicidines mintis, depresiją ir pan. Kai kuriems itin jautriems žmonėms pasisekė labiau. Natūralu, kad tai įtakojo retesnį kai kurių žemiau išvardintų savybių pasireiškimą.

  • Nepasitikėjimas savimi

Kadangi visą gyvenimą jiems teigė, kad didelis jų jautrumas yra nenormalus, ydingas ir tokiu būdu kėlė kaltės jausmą, daugelis jautriųjų turi žemą savivertę ir nepasitiki savimi.

  • Noras įtikti ir prisitaikyti

Kita, tęstinė, gyvenimą apsunkinanti savybė – nuolatinės pastangos atitikti kitų lūkesčius, netrukdyti kitiems su savo jautrumu, būti maksimaliai patogiems. Jų devizas – padarysiu viską, kad tik su manim būtų gera. Todėl su jais būti gera, bet jiems patiems, nuolat savo poreikius statant į antrą vietą, su savim gali būti ne taip jau ir gerai…

  • Stiprių, neigiamų emocijų, aiškaus asmeninių ribų brėžimo ir konfrontacijos vengimas

Siekdami bet kokia kaina išlaikyti darnius santykius, šie žmonės yra linkę vengti konfliktinių situacijų ir jose potencialiai kylančių emocijų – pykčio, nusivylimo ir pan. Tai savo ruožtu gali tapti leidimu kitiems pažeidinėti jų asmenines ribas, versti daryt, ko nenori  – ne tik dėl jautriųjų nekonfliktiškumo (o šiuo bruožu jie dažnai didžiuojasi), bet ir dėl asmeninių ribų neaiškumo. Kai nesupranti, kad tavo ribos buvo pažeistos, nes nuolat slopini pyktį arba netgi manai, kad tu išvis niekada nepyksti, ar gi turi šansą jas apginti?

  • Nerimavimas

Labai charakteringas jautriųjų žmonių bruožas – polinkis nerimauti. Jį skatina ir žema savivertė, ir dažnas negatyvių įsivaizduojamų scenarijų (kurie dažnai nepasiteisina) kūrimas ir tiesiog jiems įprastas jaudulys. Kartais kasdienis nerimavimas gali įgauti itin destruktyvias, liguistas formas ar net virsti nerimo priepuoliais / panikos atakomis. Todėl šią savybę ir jos mąstą reikėtų įsivertinti individualiai ir, esant poreikiui, kreiptis profesionalios pagalbos.

  • Nedrąsumas, santūrumas, baimė būti dėmesio centre

Jei jautrusis yra intravertas – o tokių jų yra dauguma, labai dažna jo savybė – padidintas nedrąsumas bei santūrumas, pasireiškiantys bendraujant. Pas ekstravertiškus jautriuosius tokie bruožai nėra dominuojantys, bet taip pat gali būti jiems būdingi.

  • Sąžiningumas ir ištikimybė

Procentaliai didelė dalis itin jautrių žmonių yra sąžiningi ir ištikimi. Būdami jautrūs kitų skausmui ir siekdami išlaikyti harmoningus santykius, jie tvirtai laikosi nuostatos – kaip – aš, taip – ir su manim.

  • Didelis kūno jautrumas ir aistringumas

Natūralu, kad emocinis jautrumas yra tiesiogiai susijęs su padidintu kūno jautrumu. Tai gali būti varginantis dalykas – intensyvesnis skausmo, alkio, troškulio, karščio, šalčio ar kitų dirgiklių jutimas. Psichosomatiniame lygmenyje tai gali pasireikšti kaip įvairios alergijos, kurios atspindi devizą „aš labai jautrus, mane labai dirgina“. Visgi tai gali būti ir dovana. Itin jautrus kūnas intensyviau reaguoja ir į mylimo žmogaus prisilietimus, sukeliančius stipresnius nei įprasta malonius pojūčius. Todėl jautrieji dažniau yra aistringi ir turi galimybę labiau mėgautis intymiu gyvenimu.

  • Santykiuose – per didelis prieraišumas ir per intensyvus, per greitas „įkritimas” į kitą žmogų

Jautrieji – itin stipriai įsimylinčios ir mylinčios asmenybės. Jie pamilsta greitai, įsitraukia į santykius intensyviai, yra linkę juose persistengti, dominuoti. Gali būti linkę mestis prie kiekvieno, parodžiusio nors šiek tiek palankumo. Ir viskas – vien dėl noro būti priimtam ir mylimam. Kitas kraštutinumas – visiškas santykių vengimas. Kadangi dėl per didelio prisirišimo ir kito žmogaus savinimosi jiems dažnai tenka išgyventi skausmingas patirtis, jautrieji gali užsisklęsti savyje ir nuspręsti, kad jie daugiau neįsimylės. Deja, dažniausia toks sprendimas nekuria vidinės pilnatvės.

Kaip ten bebūtų – santykiai jautriesiems – vienas didžiausių gyvenimo iššūkių ir viena svarbiausių pamokų. Ir jos esmė – visų pirma išmokti mylėti ir priimti save ir savo šešėlinę pusę, o tuomet nustoti persistengti. Tokiu būdu leisime pasireikšti ir kitam žmogui, jo neuždominuosime. Taip pat jiems svarbu mokytis prie kito taip smarkiai neprisirišti. Tuomet santykiuose atsiranda daug daugiau laisvės, lengvumo ir mylėti tampa vis maloniau.

  • Profesijos pasirinkimas

Nors didelis jautrumas, emocingumas, noras prisitaikyti, paminant savo poreikius, trapi savivertė ir stiprūs išoriniai darbo kolektyve esantys dirgikliai gali trukdyti itin jautriam žmogui rasti savo vietą po saulę, visgi būtent jiems tai sekasi gan neblogai.

Stiprindami savo pasąmonę, ryšį su savim, drąsą būti tokiais, kokie yra, vis geriau pažindami save ir savo talentus, jie turi šansą savo stipriąsias savybes įdarbinti tose srityse, kur reikia vaizduotės, kūrybiškumo,  jautrumo, atjautos, globos, subtilumo ir dvasingumo. Todėl neatsitiktinai tarp itin jautrių žmonių yra daugybė puikiai save realizavusių įvairių sričių menininkų, netradicinės medicinos atstovų, psichologų, terapeutų, konsultantų, patarėjų, mokytojų, teisininkų, mokslininkų, dvasininkų ir t.t.

Supratau, kad esu itin jautrus. Ką daryti?

Ar atpažinote save iš anksčiau pateikto sąrašo? Sveikinu – vadinasi esate išskirtinė asmenybė.

Esate žmogus, kuris savo giliu vidiniu pasauliu, dvasingumu, kūrybingumu ir dideliu jautrumu gali papuošti mūsų materialistinį, paviršutinišką, kovingai nusiteikusį ir nuolat skubantį pasaulį. Mes galime būti vertinga visuomenės dalis, sukurianti pusiausvyrą tarp bėgimo ir sustojimo, kovos ir gilaus buvimo, tarp nuolatinio koncentravimosi į išorę ir nugrimzdimo į vidų, tarp materijos ir dvasingumo.

Pasauliui mūsų reikia. Tik mes turime pasirūpinti, kad šis intensyviai dūzgiantis avilys mūsų nesurytų. Todėl patys sau privalome sukurti harmoningą aplinką, kuri mūsų nestelbtų.

  • Visų pirma – turime pakeist požiūrį į savo jautrumą ir priimti jį kaip dovaną bei talentą.
  • Antra –turime išmokti save saugoti ir vertinti, nespraudžiant mūsų jautraus vidinio žiedo į visiems tinkamus rėmus, nes mes – ne visi. Mes – tai lepios, kvapnios ir gražios egzotinės gėlės, reikalaujančios ypatingos priežiūros, bet galinčios kaip niekas kitas papuošti aplinką.
  • Trečia – turime pasirūpinti mažesniais darbo krūviais,  dažnesniu poilsiu, savo emociniais ir fiziniais poreikiais. Taip pat – kiek įmanoma mažinti dirgiklius aplinkoje.
  • Ketvirta – tinkamai pasirinkti profesiją (tai, kas tinka ir patinka daugeliui, gali visiškai netikti jums), leidžiančią tinkamai panaudoti mūsų talentus ir mėgautis buvimu naudingam, kas jautriesiems taip svarbu.
  • Penkta – susikurti savo paramos ratą, kuriame esame priimami ir mylimi tokie, kokie esame. Tai gali būti tokie pat jautrūs žmonės arba tiesiog mūsų mažiau jautrūs draugai, kurie mūsų išskirtinę savybę priima ir gerbia.
  • Ir galiausia – ieškokite profesionalios pagalbos emocinės gerovės kūrime. Norėdami geriau pažinti save, savo šešėlines puses, išmokti save mylėti, saugoti, kurti patikimus, sveiko prieraišumo santykius bei išbandyti naujus elgesio modelius, galite pabandyti ilgalaikės psichoterapijos ar dailės terapijos metodus – tiek individualius, tiek ir grupinius. Kadangi jums patinka gilintis ir suprasti visa ko ryšius, nustebsite, kaip smarkiai jums tai gali patikti ir padėti atrasti bei suprasti save.

Papildykite šį sąrašą savo punktais, kurie jums asmeniškai yra svarbūs. Tausokite save ir leiskite sau sužydėti.

O aš einu ilsėtis, nes jau ilgai rašiau, todėl dabar turiu save pasaugoti ir leisti resursams atsistatyti. 🙂

Su meile,

Aurelija Sielos namai

 

 

 

Norite pirmi sužinot apie naujas meditacijas, įrašus ir kitas naujienas? 

užsisakykite naujienlaiškį

dalintis

Your email address will not be published. Required fields are marked

  1. Ačiū už straipsnį. Puiki knyga. Mano manymu pagal jautrusis nesuvokia esąs toks jis gali galvoti: kas su manimi yra negerai. Aš pats suvokiau esąs jautrusis tik sulaukęs beveik 50 metų. Dalis išvardintų bruožų būdingi neurotizmu sergančiajam. Įdomu kur būtų riba tarp neurotizmo ir itin jautraus asmens bruožų.

{"email":"Email address invalid","url":"Website address invalid","required":"Required field missing"}