Moters vidinės energijos resursai. Kaip gyventi iš visos širdies?

Jaučiatės pavargusi, išsisėmusi, įsitempusi, pametusi ryšį su savim, savo moteriška prigimtimi ir savo kūnu? Jaučiate prasmingumo, gyvenimo grožio ir įkvėpimo kasdienoje trūkumą? O gal užstrigote savikritikos, savigraužos, savigailos ir nemeilės sau programose?

Norisi didesnės vidinės harmonijos ir didesnės darnos su savim pačia bei aplinkiniais, bet nežinote, kaip to pasiekti?

Išeitis visada yra.

Viskas yra energija

Visos mes norime švytėti, žydėti ir spinduliuoti meilės energiją. Būti sveikos, energingos ir gražios. Jaustis deivėmis. Gyventi darnoje ir taikoje. Su savim ir aplinkiniais. Semti gerovę, klestėjimą ir gausą pilnais delnais. Jausti pilnatvę bei savirealizaciją – tiek santykiuose ir šeimoje, tiek ir profesinėje veikloje.

Visgi daugeliui iš mūsų visa tai skamba kaip iš fantastikos serijos. Žiūrime į tokias moteris ir nesuprantame, kodėl joms taip sekasi? Ką tokio jos daro, kad šitaip gyvena ir švyti? Kaip susikurti ir gyventi GYVENIMĄ IŠ VISOS ŠIRDIES?

Visų pirma, reikėtų atsiminti, kad absoliučiai viskas aplink mus ir mumyse yra energija. Tanki ir apčiuopiama – fizinė, bei subtilesnė, kurios negalime pačiupinėti, išgirsti ar paragauti, bet dėl to ji netampa mažiau tikra (prisiminkim elektromagnetines bangas, kurios, prieš išrandant galinčius jas užfiksuoti prietaisus, irgi skambėjo kaip mistika.).

Gyvybinė-kūrybinė energija  teka absoliučiai per kiekvieną žmogų ir būtent iš jos gyvename bei kuriame viską savyje ir aplinkui.

Todėl tai, ką gyvenime turime ir ko esame pasiekę (tiksliau būtų sakyti, sukūrę) – ir yra per mus pratekančios energijos, kurią gebame įsisavinti ir paversti tuo, ko norime – atspindys.

Vadinasi – kuo daugiau gyvybinės energijos mumyse – tuo daugiau gausos ir pilnatvės mūsų gyvenime.

Čia gali kilti klausimas – bet juk gyvybinės energijos šaltinis teka per kiekvieną. Juk visokeriopa gausa ir gerovė yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė, padovanota Kūrėjo. Tai kodėl tuomet ne visos taip gyvenam?

Viena iš priežasčių – nuolat “pro šalį” nutekinami dideli energijos resursai, kurių nebegalime panaudoti visokeriopos gerovės kūrimui. Pažvelkime į juos iš arčiau.

Kas sekina bei vagia mūsų energiją?

Nematomi energijos vagys

Kai kuriuos mūsų energijos vagis pastebėti lengva. Gal persidirbam arba tiesiog pervargstam darbe, gal per mažai ilsimės, prastai maitinamės, patiriame daug streso, gal persistengiam ir prisiimam per daug atsakomybių šeimoj. Bet tai tik ledkalnio viršūnė. Egzistuoja visas sąrašas mažiau matomų ar iš viso neįsisąmonintų energijos vagių – tarsi plyšių, pro kuriuos iš mūsų nuolat išteka gyvybinės jėgos.

Aptarkime juos detaliau.

• VIDINĖS ENERGIJĄ ĖDANČIOS PROGRAMOS, SUSIFORMAVUSIOS VAIKYSTĖJE PATIRTŲ TRAUMŲ PASEKOJE

1. GĖDA, KALTĖ, SAVIKRITIKA, SAVIGRAUŽA, SAVIGAILA. Jeigu jus vaikystėje nuolat kritikavo, gėdino, žemino, kaltino, neigiamai vertino ir baudė, o besąlyginės meilės ir atjautos kaip atsvaros tokiam elgesiui buvo per mažai, labai tikėtina, kad šių užslopintų, neišjaustų ir jau pamirštų, bet niekur nedingusių jausmų savo viduje nešiojatės labai daug. O kas dar baisiau – dabar šiuos jausmus į save projektuojate ir sau kuriate pačios save „ėsdamos“ – tai kasdien suvalgo begales mūsų jėgų mums to net nepastebint.
2. NUOLATINIS NEPAKANKAMUMO JAUSMAS. „Kad ir kaip besistengčiau, visuomet sau esu nepakankamai gera (graži, stipri, išmintinga, talentinga ir t.t.), esu neverta meilės ir visų geriausių dalykų gyvenime, tol, kol….“.
3. PROGRAMA „GERA, APLINKINIAMS PATOGI MERGAITĖ“, slopinanti savo jausmus ir poreikius vardan kitų. „Jei pyksiu, pasakysiu NE ar tiesiai išsakysiu oponuojančią nuomonę, manęs nemylės. Kad ir kaip kenčiu, geriau patylėsiu.“
4. PROGRAMA „MEILĘ TURIU UŽSITARNAUTI“. „Nesu verta būti mylima šiaip, tiesiog, nes mane galima mylėti tik už kažką“. Iš to kyla nuolatinis persistengimas, perfekcionizmas, perteklinis naštų ir atsakomybių prisiėmimas, taip bandant “pelnyti ir išlaikyti meilę”.
5. PROGRAMA „PASAULIO GELBĖTOJA“. „Esu vertinga tik tada, kai esu naudinga“. Taip gimsta resursus valgantis neprašomas patarinėjimas, perteklinė pagalba kitiems, svetimų problemų sprendimas ir atsakomybių perėmimas ir t.t.
6. PROGRAMA „TURIU VISADA BŪTI STIPRI IR SAVARANKIŠKA“ . „Prašyti pagalbos ir rodyti savo silpnumo bei pažeidžiamumo – negalima. Turiu su viskuo susitvarkyti pati.“

Šios ir kitos panačios destruktyvios vidinės programos formuoja mūsų elgesio modelius, kurie mus įkalina nuolatiniame įtampos ir energijos švaistymo režime.

Bet koks karas reikalauja labai daug jėgų. O jeigu mūsų pačių viduje nuolat vyksta kova? Derybos tarp kritiko, kuris mus neigiamai vertina, kaltina, gėdina, žemina, žodiškai smurtauja, graužia, plaka, gąsdina ir to mažo balselio, kuris bando apsiginti? O kur dar nesąmoningas savęs baudimas (juk jei kalta, turi būti bausmė) savigaila ir viktimizacija, į kurią dėl to įkrentam („Kodėl MAN visada taip, kokia aš vargšė, už ką man taip?“).

Ar įsivaizduojat, kiek energijos mes iššvaistom kasdien bandydamos visiems įtikti ir patikti, ypač, jei dėl to tenka sau meluoti, persistengti, eiti prieš savo vidinius įsitikinimus ir nuolat savo poreikius nustumti į paskutinę vietą arba išvis juos užslopinti? Juk tai nesibaigianti asmeninė išdavystė – pačiai prieš save.

Jeigu nesijaučiu šiaip, savaime, verta gyvenime geriausių santykių, darbų, gyvenimo sąlygų ir, žinoma, meilės –  turiu ją užsitarnauti. „Turiu būti ypatinga, naudinga, reikšminga savo pasiekimais ir pagalba kitiems, nes vos tik nustosiu stengtis, visus gelbėti, visiems padėti ir tempti ant savęs visą išnaudojančių parazitų ratą – manęs tiesiog nebemylės.“ Ar įsivaizduojat, kiek vidinės įtampos dėl to nešiojamės savyje?

Dažnai šios vidinės programos yra neįsisąmonintos, todėl galime sakyti – „ne, nepastebėjau, kad taip darau“. Bet ar tikrai? Būkime su savim nuoširdžios ir drąsios pažvelgti į savo šešėlį.

• NETURĖJIMAS RYŠIO SU KŪNU, ŠIRDIM IR SAVO VIDINĖM BŪSENOM –

Tai dar viena, labai stipriai mūsų resursus mažinanti priežastis.

Daugelis šiuolaikinių moterų didžiąją dalį laiko gyvena savo prote, o ne kūne. Mes esam išmokytos mąstyti, lyginti, vertinti, analizuoti, planuoti, konkuruoti, siekti. Bet ar mokam iš tiesų giliai jausti (ne emocionuoti, ne jausmingai reaguoti į išorines aplinkybes, o būtent “jausti”, nes tai toli gražu ne tas pats)? Esam stipriai nutolusios nuo kūno ir mūsų vidinio jausmų pasaulio, nebeturime su juo to stipraus ir sakralaus ryšio, suteikiančiio moterims didelę galią.

O kaip gi mes galime sau padėti, jei savęs aiškiai nejaučiame? Kaip galime padėti kitiems mus atliepti, jei pačios iš tiesų nežinome, ko mums šiuo metu reikia?

Ką tai turi bendro su energija?

O gi tai, kad jei savęs nejaučiame, savo vidinių būsenų nesuprantame ir esame linkę jas tik slopinti, vos tik jos pasirodo nepatogios (nerimas, pyktis, liūdesys ir t.t.) – kuriame nuolatinę užspaudimo įtampą ir blokus, trukdančius įsisavinti ir pasinaudoti per mus tekančiais energijos resursais. Ar daug vandens gali pratekėti per užkalkėjusį ir užsikimšusį vamzdį?

Kitas plyšys, per kurį išteka jėgos – emocijų slopinimas ir įtampos kaupimas tol, kol ji tampa nebekontroliuojama. Tuomet priėjus kritinį tašką ji tiesiog išsiveržia ir išteka (pvz.: ilgai slopintas pyktis), taip ištaškydama mūsų resursus. Ir nors pykčio energija pati savaime yra stipriausia energija, kurią panaudoję tinkamai, galime įveikti trukdžius, pastumti ribas ir pan, šiuo atveju išlietas toksiškas susikaupęs pyktis jokios kūrybos nesuteikia. Na, o jei dar po to įsijungia savigrauža dėl pratrūkimo ne laiku ir ne vietoje  –  energijos išvis gali nelikti.

Šios vidinės programos iš esmės sufomuoja mūsų elgesio modelius – tai, kaip elgiamės su savimi ir su kitais, kokius sprendimus priimame bei iš to kylantį likusį energijos vagių sarašą. Tuomet resursų švaistymas vyksta ne tik viduje, bet ir išorėje.

Matomi energijos vagys

• NEMYLIMAS DARBAS. Jei jaučiuosi nepakankama ir neverta, tikėtina, kad švaistau savo jėgas savirealizacijos ir pasitenkinimo bei adekvačios finansinės grąžos neteikiančiame darbe.
• TOKSIŠKI SANTYKIAi. Vidinių emocinių traumų ir iš jų kylančių destruktyvaus elgesio modelių  turinčios moterys yra linkusios kurti ir palaikyti daug energijos suėdančius, toksiškus santykius  – tiek asmeninius, su antra puse, su draugais ir šeima, tiek ir darbinius.
• PRASTA MITYBA. Kadangi nesijaučiu verta brangaus kokybiško maisto ir lėto, sąmoningo valgymo proceso – valgau greitai, multifunkcionuodama ir prastą maistą, nes „ai, man ir taip gerai“. Jei jaučiu didelį nuovargį ir kokių nors medžiagų trūkumą, tiesiog nusiperku maisto papildų ir daugiau mityboje nieko nekeičiu.
• FIZINĖS VEIKLOS TRŪKUMAS. „Nu koks čia gali būti sportas, kai ir taip neturiu jėgų net pašliaužti? O jeigu ir turėčiau – sportui neturiu laiko, nes jo reikia viskam kitam…“ Pažįstami pasiteisinimai? 🙂 O fizinė veikla yra kaip tik tai, kas užkuria mūsų vidinį varikliuką ir padeda išveikti stiprios energijos turinčias emocijas (pvz.: pyktį – už tai pykstant taip norisi kažką aktyvaus padaryti). Mūsų kūnai yra sutverti judėti, o ne parom sėdėti.
• DARBOHOLIZMAS. Atrodytų, kad darbas, ypač jei jis mylimas, yra labai gražus ir legalus energijos investavimo kanalas. Visgi ir čia reikia saiko. Net ir nuo mylimiausio patiekalo, valgomo dvi savaites kasdien, galima apsivemti. Kartais pertekliniu pasinėrimu į darbą tiesiog slepiamės nuo savo sunkumų ir jų sukeltų nepatogių jausmų, darydami viską, kad tik jų nejausti.
• PERTEKLINĖ PAGALBA KITIEMS –  KAIP DĖMESIO NUO SAVĘS NUKREIPIMAS. Dar vienas, labai kilnus būdas nejausti to, ko nenoriu – susikoncentruoti į pagalbą kitiems, taip save tiesiog pamirštant bent laikinai. Galbūt toks kelias atrodo lengvesnis. Visgi tai yra jausmų slopinimo ir atitrūkimo nuo savo kūno forma, kuri yra tik laikinas, ilgalaikės naudos neduodantis sprendimas. Pažiūrėti tiesai į akis vistiek ankčiau ar vėliau teks.
• PRIKLAUSOMYBĖS. Vienas liūdniausias pasekmes turinčių veiksmų, į kurį pabėgame nuo savęs ir savo jausmų – visos įmanomos dėmesio nukreipimo formos, vystančios priklausomybes. Tai ir perteklinis maistas, cukrus, alkoholis, tabakas, narkotikai, nimfomanija, kompiuriniai žaidimai, azartiniai lošimai, besaikis naršymas internete ir kt. Blogiausia, kad iš tiesų įtampa tuo užsiimant kūne nedingsta. Mes tiesiog savo dėmesį nuo „skaudamos vietos“ nukreipiame kitur. Tokiu būdu besikaupdama įtampa tik didėja, kartu valgydama vis daugiau mūsų energijos, nes papildomai prisideda savigrauža dėl priklausomybių. Užsisuka užburtas resursų ėdimo ratas, iš kurio ištrūkti ne taip ir paprasta.

Na, o dabai įsivaizduokime, kad į vieną vietą sudedam kelis nematomus ir dar kelis matomus energijos vagis. Štai jums ir atsakymas, kur ta kasdienė energija išsišvaisto.

Tokiu būdu, kad ir kiek gyvybinės energijos kasdien per mus tekėtų, tie kiekiai yra sunaudojami pamaitinti mūsų neužgydytoms žaizdoms, vidinėm destrukcinėm programom, o likučio geriausiu atveju užtenka baziniams poreikiams patenkinti. Su tokiais resursais apie jokį žydėjimą, klestėjimą, kūrybinės energijos perteklių, kurį galime realizuoti kūrybiniais projektais, materialine gausa, gražiais santykiais ir žydinčio kūno kūrimu, net neina kalba.

Kaip didinti energiją?

Tai kaip tą energiją padidinti? Kaip pradėti gyventi ne ant žemiausios pavaros, išgyvenimo režimu, o pereiti į klestėjimą ir visokeriopą gausą?

Galima į savo gyvenimą pasikviesti įvairių energijos generavimo šaltinių, kuriuos netrukus ir aptarsim.

Visgi –  kokia prasmė pilti daugiau vandens į ąsotį, kol jame neužlipdėme esančių skylių ir plyšių?

Taigi, vienas pirmųjų žingsnių – atrasti, įsisąmoninti ir eliminuoti nematomus energijos vagis. Išgydyti vidines traumas, kurios lyg garsiausiai rėkiančios burnos suvalgo kone visą kasdienę energiją, nepalikdamos jos klestėjimui ir gausai.

O tuomet galim pasijungti šiuos energijos šaltinius:

• GRĮŽIMAS Į RYŠĮ SU KŪNU. Leidimas sau jausti viską, kas iškyla, mokymąsis savo būsenas atpažinti ir atliepti. Tinkamai ir laiku.
• MEILĖ IR ATJAUTA SAU. Mokykimės būti kaip būnasi ir mylėti save tokią, kokia esate. Tapkime sau geriausia mama ir tėčiu, kokius tik galėtumėte turėti. Ieškokime pagalbos šiame kelyje. Meilės sau temai yra sukurta nemažai straipsnių, knygų ir mokymų. Jų yra ir mano Sielos namų asortimente.
• LAIKAS IR ENERGIJA SAU BEI SAVO MALONUMUI. Mes turim daug pareigų kitiems. Įsipareigokime šį kartą sau ir laikykimės pažado. Moteriai labai svarbu kuo dažniau būti lengvumo, mėgavimosi, malonumo energijoje. Tam periodiškai reikia sukurti vietą ir laiką. Mūsų pareiga pasirūpinti savo nors ir nedideliu malonumu kasdien – o ne tada, kai mumyse atsiveria visiška emocinė duobė ir jau nieko nebesinori.
• ASMENINĖS RIBOS. Mokykimės jausti ir tinkamai iškomunikuoti aplinkiniams savo ribas, t.y. tai, kas mums priimtina ir kas – ne, ko norime ir ko – ne. Tiek darbe, tiek ir santykiuose (su antra puse, vaikais, tėvais, draugais ir t.t). Taip bus lengviau sureguliuoti, kam ir kiek savęs ir savo energijos norime duoti.
• ENERGIJA IŠ KOKYBIŠKO MAISTO IR SĄMONINGO LĖTO VALGYMO. Kiekviena iš mūsų yra verta brangaus, su meile paruošto kokybiško maisto ir to laiko, kurį ramiai skirsime vien tik maloniam valgymui. Taip suvartotas maistas teiks kelis kartus daugiau energijos ir džiaugsmo.
• ENERGIJA IŠ JUDĖJIMO. Fizinė veikla leidžia pašalinti susikaupusią įtampą, padidina laimės hormonų lygį organizme ir duoda daugiau energijos – jau nešnekant apie geresnę sveikatą ir gražesnį kūną. Argumentų rasti jai laiko – pakankamai.
• ENERGIJA IS SĄMONINGO KVĖPAVIMO. Vienas greičiausių energijos didinimo būdų – sąmoningo kvėpavimo praktikos. Jų pagalba galime pakeisti savo vidinę būseną vos per keliolika minučių.
• ENERGIJA IS KOKYBIŠKO POILSIO. Mūsų kūnui reikia poilsio ne tada, kai jau šliaužiame ir atsijunginėjame iš nuovargio. Susikurkite naują tradiciją – ilsėtis dar prieš pavargstant. Matysite, kiek daug jėgų tai duoda.
• ENERGIJA IŠ ARTIMO IR MEILES KUPINO BENDRAVIMO. Šiltas, artimas, intymus ryšys, kuriame jaučiamės saugūs ir mylimi – begalinis laimės ir energijos šaltinis. Kurkime ir palaikykime tokių ryšių savo gyvenime kuo daugiau.
• MEDITACIJA, MALDA IR DVASINĖS PRAKTIKOS. Man asmeniškai  – tai vienas labiausiai sustiprinančių energijos šaltinių, nereikalaujančių jokių sąlygų ir išlaidų – tereikia tam skirti laiko ir dėmesio.
• MENINĖS PRAKTIKOS, leidžiancios prisijungti prie didžiojo kūrybinio šaltinio ir iš jo pasimaitinti. Kūryba gali turėti daug įvairių formų – piešimas, tapyba, modeliavimas, šokiai, vaidyba, scenarijų kūrimas, konstravimas, maisto gaminimas, robotika, lipdymas, mezgimas, dainavimas, rašymas, fotografavimas, muzikos kūrimas, eiliavimas, floristika, siuvimas, interjerų kūrimas, papuošalų, kosmetikos ir kitokių priemonių gamyba. Sąrašą galima tęsti be galo. Tikiu, kad kiekviena moteris jame gali rasti bent vieną jai atliepiančią formą.
• GAMTA IR VISOS 5 STICHIJOS. Turbūt nereikia daug pasakoti apie tai, kaip stipriai mus pakrauna gamta, buvimas gryname ore, tarp medžių, prie vandens telkinių, kalnuose ir kitur. Žinome, kaip stipriai galime pasikrauti tiesiog iš sąlyčio su žemė (bei šiai stichijai priklausančiais mineralais), su vandeniu ir augalų stichijomis (taip pat ir eteriniais aliejais), oru (garai, smilkalai, vėjas ir t.t.), ugnimi (tiek saulės spinduliais, tiek žvakėmis, tiek laužu ar židiniu namuose) bei eteriu.
•  ENERGIJA IŠ PROTĖVIŲ. Jei tik palaikome ryšį su protėviais ir sąmoningai prašome jų palaikymo ir paramos, galime gauti iš jų itin didelius energijos resursus.

Taigi, energijos semtis tikrai yra iš kur. Tereikia netingėti, rasti laiko ir tai daryti.

Na, o pabaigai noriu sugrįžti prie mano labai mėgstamos minties. Iš tuščio ąsočio neįpilsi. Pasirūpinkime savimi, kad galėtume iš tų resursų pasirūpinti ir kitais. Energijos kiekvienai iš mūsų Kūrėjas skyrė pakankamai. Tiesiog reikia išmokti ja pasinaudoti.

To mums visoms ir linkiu.

Su meile,

Aurelija Sielos Namai