Per šiuos metus (nuo praėjusio rudens) perskaičiau nemažai knygų. Dvasinių, saviugdos, prasmingų ir mažiau prasmingų grožinių. Kaip jau esu pasakojusi, norėdama paversti malonią veiklą dar ir prasmingu augimu, stengiuosi saviugdos ir grožines knygas skirstyti taip, kaip pirmųjų tarp skaitomų kūrinių būtų bent 6 iš 10. O ir grožines stengiuosi rinktis prasmingas, įkvepiančias, su gilia mintim, paliečiančias ir skatinančias vidinį plėtimąsi. Visgi kartais leidžiu sau ir kokį itin įtraukiantį romaną paskaityti – šiaip, pramogai, smegenų praplovimui vietoj serialo kokio.
Na, bet kaip žinote, šioje rubrikoje jau kelis metus iš eilės pristatau ne viską, ką perskaičiau. Čia aprašau tik labiausiai man įspūdį palikusias knygas.
Pilname Sielos namų REKOMENDUOJAMŲ KNYGŲ SĄRAŠE jau virš 120 knygų su aprašymais. Kviečiu skaityti!
Šįkart jūsų dėmesiui pristatau 6 puikias knygas. 4 rimtus – saviugdos kūrinius ir 2 labai prasmingus ezoterinius romanus.
- Susan Forward, Donna Frazier Glynn „Mamos, nemokančios mylėti“
Jau esu šioje rubrikoje pristačiusi kitą puikią šios autorės knygą „Toksiški tėvai“. Ji buvo skirta žmonėms, užaugusiems su toksiškais tėvais ir iki šiol jaučiančiais to pasėkmes.
Na, o šioji knyga labiau skirta moterims, turėjusioms toksiškas mamas, kurios tiesiog nemokėjo kurti su savo dukra sveiko, artimo ir nuoširdaus bei saugaus ryšio. Į šią kategoriją įeina narcisistinės, hiper kontroliuojančios, itin įkyrios, ribų negerbiančios, infantilios, savim nesugebančios pasirūpinti, o taip pat – pernelyg globėjiškos mamos.
Natūralu, kad neturėjusios, iš kur mokytis teisingų saugaus meilės ryšio kūrimo įgūdžių, su tokia mama užaugusios mergaitės turi sunkumų užmegzti ir išlaikyti darnius ir sveikus santykius. O kas dar blogiau – neturėdamos tinkamos motinystės pavyzdžio, dažnai tą patį auklėjimo modelį jos nesąmoningai taiko savo vaikams, kurie jį toliau perduoda savo palikuonims ir taip toksiškų, nemokančių mylėti žmonių eilė tęsias iš kartos į kartą…
Mes galime būti toji pirma karta, kuri sustabdys šį traukinį ir taip sukurs ne tik darnesnį ryšį su savim ir aplinkiniais, bet ir apsaugos nuo toksiškų santykių kūrimo savo vaikus.
Priskirčiau šią stiprią knygą terapinėms. Tai reiškia, kad ją siūlau skaityti lėtai, atidžiai, užrašinėje žymėtis tai, kas sukyla, daryti praktines užduotis ir taip pasiimti iš jos maksimalią naudą. Na, o jei stipriai sukils vaikystėje užspausti sunkūs jausmai, labai pravartu beskaitant knygą pasidalinti savo emocijomis ir įžvalgomis su savo terapeutu, kuris padės praeiti per šią patirtį.
Tokios asmeninės konsultacijos, galite kreiptis ir į mane. Apie mano konsultacijas galite paskaityti čia.
2. Sarah Wilson „Įveiktas nerimas. Pirmiausia pabaisą paverskime gražuole“
Knygų apie nerimą nėra labai daug. Ypač gerų. Visgi ši knyga tapo pasauliniu bestseleriu, o jos autorė yra žinoma žurnalistė, blogerė, įkvepianti spikerė. Taigi, nusprendžiau duoti jai šansą.
Ką gi, knyga skaitėsi ne itin lengvai, nes nesu didelė mokslinių tyrimų, kurių knygoje yra pridėta itin gausiai, gerbėja. Visgi man patiko, kad Sara pasakoja apie savo gyvenimą su itin stipriais nerimo sutrikimais būtent iš asmeninės patirties. Kitaip tariant, čia ne psichologo parašyta knyga apie tai, ką daryt su savo nerimu. Tai autobiografinis, bet mokslu ir gausybe tyrimu grįstas pasakojimas apie kelionę į didesnę vidinę ramybę. Čia rasite daugybę patikrintų patarimų, galinčių padėti susitvarkyti su nerimu ir tiesiog išmokti su tuo gyventi maksimaliai harmoningai.
Visiškai sutinku su galutinėm išvadom, prie kurių pabaigoje priėjo autorė – vienintelis kelias į vidinį balansą yra ne kova bet kokia kaina keičiant tai, kas mums mumyse nepatinka, o priėmimas, lūkesčių susimažinimas, paprastumas ir meilė bei atjauta sau – su visais savo pliusais ir minusais. Būtent tokią kryptį paprastai pasirenkame ir ilgalaikėje terapijoje su mano asmeniniais klientais, taigi iš patirties galiu pasakyti, kad tai tikrai veikia efektyviausiai.
- Henry Cloud, Dr. John Townsend „ Ribos“
Asmeninių ribų tema, kuriant sveiką ryšį su savim ir aplinkiniais yra itin aktuali daugeliui.
Liūdniausia, kad jai skirtų tikrai gerų knygų, orientuotų į suaugusių žmonių ribas, lietuvių kalba dar prieš keletą metų buvo visai nedaug (džiugina, kad jų po truputį atsiranda). Beje, yra dar dvi tų pačių autorių knygos apie ribas santuokoje ir su paaugliais. Jei patiks šios knygos formatas ir esmė – galbūt patiks ir likusios.
Taigi, kas tos asmeninės ribos? Kam jų reikia, kuriant santykius su kitais? Kur nuveda beribis gerumas ir pagalba kitiems, nejaučiant ribų? Kada svarbu pasakyti NE?
Knygoje paliečiamos šios ir kitos ribų temos, o pavyzdžiams yra pasiteikiamos ištraukos iš Šventojo rašto ir kitų religinių kūrinių.
Prisipažinsiu atvirai. Manęs asmeniškai ta religinė dalis nei įtikinino, nei įkvėpė, tad ją dažnai tiesiog praleisdavau. 🙂 Visgi, teorinė dalis apie tai, kas tos ribos, kam jų reikia ir kaip jas atstatyti, man patiko.
Norintiems į šią temą pasigilinti koncentruotai ir giliau – kviečiu pasiklausyti 1 val trukmės mano asmeninės paskaitos, kurioje su vaizdingais pavyzdžiais ir konkrečiais žingsniais, pasakoju apie tai:
- Kokios yra asmeninių ribų rūšys ir kodėl svarbu išmokti jas laiku atpažinti bei apginti?
- Kodėl mums sunku pasakyti NE? Kodėl nesusiformuoja sveikos ribos?
- Kaip ribų neturėjimas pritraukia toksiškus žmones ir trukdo kurti saugų ryšį?
- Kaip atstatyti ribas ir išmokti kurti saugius, pagarbius ir meile grįstus santykius su sveikom ribom?
Tos mano mokinės, kurios jos klausė, teigia, kad iki šiol paskaitos nepamiršo, nes ji buvo labai įspūdinga ir stipri ir kad ji buvo joms davė puikių gairių, kurias dabar taiko savo gyvenime. Paskaitą rasite čia – ASMENINĖS RIBOS.
- Viktor E. Frankl „Žmogus ieško prasmės“
Ši, jau klasika tapusi nuostabi, įkvepianti ir gan greitai perskaitoma knyga yra tikras E. Franklio perlas, gimęs iš siaubingos asmeninės patirties konclageryje ir virtęs kelrodžiu daugeliui žmonių, ieškančių gyvenimo prasmės. Knygoje autorius dalinasi ne tik širdį paliečiančia žiauraus išgyvenimo istorija, bet ir su gyvenimiškais pavyzdžiais pristato mintį apie tai, kad prasmę galima rasti netgi ten, kur jos, rodos, nėra.
Ir kartais būtent tada, kai viskas, kas gyvenimui suteikė prasmę, iš jo dingsta (laisvė, patogumas, malonumai, artimas ryšys, vaikai), išgrynina tai, kas yra svarbiausia ir tai, ko iš mūsų negali atimti jokie konclageriai.
Šis kūrinys tapo egzistencialistinės psichoterapijos krypties atspirtimi, o tai apie kūrinio vertę pasako tikrai daug, kaip ir apie patį autorių. Rekomenduoju paskaityti. Ypač, jei kartais apima vidinė dargana, depresyvios mintys ir atrodo, kad gyvenimas neturi prasmės…
Grožinė literatūra
Šįkart jums noriu pristatyti du nuostabius mano mylimos rašytojos Loretos Stonkutės ezoterinius romanus, kuriuos „suvalgysite“ skaniai, greitai ir maloniai kaip saldainius ar pyragėlius. Juose, kaip autorei ir įprasta, piešiama nuostabi meilės istorija, į kurią atkeliaujama netikėtais siužeto vingiais. Visgi skaitytojo užduotis – ne šiaip papramogauti, išgyvenant patirtis drauge su personažais.
Visose savo knygose L. Stonkutė pristato įvairius saviugdos įrankius, savęs pažinimo ir terapijos metodus ir taip kviečia praplėsti savo sąmoningumą, gilinantis į save, į dvasinius pasaulio veikimo dėsnius ir įsikvėpti asmeniniam augimui bei grįžimui į tai, kas iš tiesų svarbu.
- Loreta Stonkutė „Miegantys žmonės“
- Loreta Stonkutė „Mirties stepė“
Konkrečių romano siužeto vingių nepasakosiu, kad nesugadinčiau asmeninio atradimo džiaugsmo.
Tiesiog linkiu pasimėgauti kaip tuo nedideliu desertu, kurį sau retkarčiais leidžiame.
Be kaltės ir su meile.
Linkiu smagaus ir prasmingo skaitymo, įsitaisius jaukiai su knyga ir puodeliu šilto gėrimo.
Na, o jei ir jūs esate šias knygas skaitę ir norėtumėt pasidalinti savo įspūdžiais, rašykite komentaruose.
Taip pat komentaruose labai lauksiu jūsų didžiausiais atradimais tapusių prasmingų knygų. Dalinkimės, bendraukime, aukime drauge.
Su meile,
Aurelija Sielos namai
Norite pirmi sužinot apie naujas meditacijas, įrašus ir kitas naujienas?
užsisakykite naujienlaiškį