Laiškai skaitytojui. Savęs „nujausminimas”

Ko gero kiekvienam iš mūsų pažįstamas jausmas, kai sudėtingų situacijų sukūryje, užplūdus stiprioms emocijoms, kartu ateina stiprus automatinis noras jas NUTILDYTI. Ot, kad taip kažkam nemaloniam nutikus turėtum mygtuką, kurį pasukęs, galėtum tų jausmų stiprumą sumažinti. Arba išvis išjungti…

Na, mums atrodo, kad jį ir turim. Ir pasukam vis tą svirtelę. Tiksliau mums atrodo, kad jausmas sumažėja, nes jį nesąmoningai kuo nors prislopiname – pertekliniu maistu, svaigalais, pertekliniu darbu, pertekliniu skrolinimu internete ir t.t. Bet kuo – kad tik nereikėtų stoti akistaton su tuo, ką jaučiam. Užkišus save milijonų darbų, reikalų, plepalų, patiekalų ir užsigeriant 4 taure vyno, mums tikrai ima atrodyt, kad jau kaip ir viskas pasimiršo, praėjo, nieko blogo nebejaučiam. Bet ar tikrai?

Tol, kol esame gyvi, išorinės situacijos mus trigerina. Taip tiesiog sukurta žmogaus nervinė sistema. Sąmoningėjant ir dirbant su savimi išorė trigerina vis mažiau. Visgi stipriai peržengus mūsų ribas, vistiek automatiškai jungsis pyktis, staigiai kilus pavojui – baimė, įtampa, persidirbus atsiras nuovargis, o kažką brangaus paleidžiant su visam – liūdesys ir gedulas. Taigi, suvokiam tai, ar ne, leidžiam sau tai sąmoningai perleisti per save, ar neleidžiam  – jausmai mumyse gyvi. Tik jie gali būti nutildyti, nes kažkada, kai labai skaudėjo, skaudėjo stipriai ir ilgai, kai mus mokė – „nepyk, neliūdėk, nebijok, neverk, nerodyk čia tų savo jausmų“, mes pasirinkome „nejausti“. Ir patikėjom, kad nebejaučiam.

Kaip manot, o kur dedasi užslopinti jausmai, kuriuos vos pajutę pašluojam po vidiniu kilimu, kad nesimatytų? Ar jie tikrai kažkur mūsų nustumti tiesiog išgaruoja?

Deja, ne. Visa tai, ko per save sukilus neperleidom, užspaustos energijos forma kaupiasi mumyse. Metų metais. Kol virsta tankios energijos materija – skauduliais, fizinėm įtampom, ligom… Mūsų kūnas, ištikimai ir atsidavusiai mums tarnavęs, staiga, lyg užsikimšusių vamzdžių sistema, atsisako toliau veikti, kol nebus sutvarkyti tie kamščiai…

Na, bet kol tų skaudulių ir įtampų fizinėj formoj nematom, apie juos ir negalvojam. O skausmą jaučiam jau šiandien. Tad grįžkim prie skausmo. Juk atrodytų, gal ir ne taip blogai gyventi su prislopintom emocijom? Argi ne gerai, kad turim automatinę skausmo anestetiką ir vos pradėjus jausti bet kokius nemalonius jausmus, mes juos iškart užkišam ir nutildom? Juk taip gyventi skauda mažiau.

Taip, tiesa, tik bėda ta, kad mūsų nervinėje sistemoje visos emocijos susijungusios. Tai reiškia, kad neįmanoma prislopinti tik pasirinktų emocijų spektro, tuo pačiu paliekant kitas tokias pat kaip buvo. Paprasčiau sakant, užslopinus pyktį ar skausmą, mes automatiškai prislopiname ir džiaugsmą, smalsumą, nuostabą, malonumą, geismą, jaudulį bei kitus malonius jausmus…

Tuomet ir gyvenam, tarsi po stikliniu gaubtu. Taip, galbūt jame skauda mažiau, bet ar jame iš tiesų gyvename TIKRĄ GYVENIMĄ ar tik stebime jį pro gaubtą?

Tai ką daryti? Juk toks SAVĘS NUJAUSMINIMAS vyksta kaip autormatinė išmokta reakcija į skausmą, kurią įjungia senosios smegenys?

Visų pirma, reikia daug drąsos ir sąmoningumo tai savyje pamatyti, priimti ir įsisąmoninti. Na, o tuomet, visuomet padeda darbas su savimi, savistaba. Juk naujiems įpročiams suformuoti reikia laiko. Čia gali padėti ir įvairios terapijos formos. Pavyzdžiui, dailės terapija, kurios vienas iš tikslų – kūrybiniame procese pabūti su savo jausmais. Net tada, kai negali apie juos kalbėti, kai negali jų įsivardinti ir priimti. Taip prasideda kelionė į save, į savo gyvastį, į gyvenimą su visom jo spalvom. Neprislopintą, gryną, nuostabiai gražų ir tikrą.

Norėtumėt ir jūs patirti dailės terapijos stebuklą? Prisijunkite į mano vedamus grupinius kursus (fraktalų piešimą ar mandalų kūrimą) arba registruokitės į asmenines dailės terapijos konsultacijas.

Šiais klausimais esu pasiekiama emailu sielosnamairenginiai@gmail.com arba telefonu 37060804554.

Su meile,

Aurelija

———————————————————————————————–

Jei jums patiko šis įrašas, tikėtina, kad patiks ir nauji „Sielos namų” straipsniai. Užsisakykite naujausių svetainės įrašų prenumeratą, įrašę savo elektroninio pašto adresą ir vardą registracijos formoje. Nuo šiol naujausius straipsnius gausite tiesiog el-paštu. Taip nepraleisite jokių svarbių naujienų!

Sielos namų naujienlaiškis

————————————————————————————————–

O taip pat – jei jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo su draugais, naudodamiesi Facebook share mygtukais bei išreikškite savo nuomonę svetainės komentaruose apačioje. Galbūt jūsų atradimas kažkam iš jūsų draugų bus labai naudingas. 🙂

Parašyk komentarą