Su džiaugsmu tęsiu „Sielos namų” rekomenduojamų geriausių asmeninio augimo knygų sąrašą, kurio pirmas dvi dalis rasite čia.
Šį kartą atrinkau 10 geriausių negrožinės ir grožinės literatūros kūrinių, kurie man pasirodė įdomiausi, paveikiausi, davė daugiausia peno apmąstymams ir paskatinimą svarbiems pokyčiams. Suskirsčiau juos į temas, kad būtų patogiau atsirinkti.
TEMA: Vaikystės traumų gydymas ir santykiai su tėvais
Šioje skiltyje sudėjau tris stiprias knygas, skirtas praktiškai kiekvienam iš mūsų. Tai kūriniai suaugusiems, vaikystėje negavusiems visiško emocinio komforto bei besąlyginės tėvų meilės arba dar blogiau- augusiems neharmoningoje šeimoje, patyrusiems fizinį ir emocinį smurtą bei skausmą, dangstomą po disciplinos ir auklėjimo kaukėmis.
Susan Forward “Toksiški tėvai”
Tai, ko gero, viena stipriausių kada nors gyvenime mano skaitytų knygų šia tema. Joje paprastai, suprantamai ir su konkrečių istorijų pavyzdžiais aprašomi keli taip vadinamų „toksiškų“, t.y. vienaip ar kitaip mūsų gyvenimą neigiamai įtakojusių, tėvų tipai. Griaudama tobulų tėvų-Dievų, apie kuriuos galima kalbėti tik gerai, mitą, autorė supažindina su labiausiai paplitusiais vaikų psichiką ir savivertę žalojančiais tėvų elgesio modeliais. Tokie vaikai ir tapę suaugę yra manipuliuojami bei emociškai priklausomi nuo savo tėvų, dėl to negali pilnai atsiskleisti ir sukurti harmoningų santykių. Paanalizavę savo vaikystės prisiminimus, šių istorijų atspindžiuose galime išvysti savąsias žaizdas, suvokti jų priežastis tam, kad galėtume jas su šaknimis išrauti ir atgauti savo laisvę, savivertę bei savo tikrąjį nebeužslopintą AŠ. Knygoje rasite konkrečius ir nesunkiai įgyvendinamus patarimus, kaip atstatyti ryšį ir harmonizuoti santykius su tėvais, ko kiekvienas širdies gilumoje labai trokštam. Nuoširdžiai rekomenduoju!
- Alice Miller “Gabaus vaiko drama”
Kitokia, sunkiau skaitoma, bet savo paveikumu dar stipresnė knyga, padedanti gydyti suvoktas ir net neįsisąmonintas vaikystės traumas, atsispindinčias suaugusiojo elgesyje. Apie tai, kad alkoholikų, prievartautojų ir smurtautojų vaikai yra smarkiai psichiškai sužaloti yra kalbama ir rašoma gan nemažai. O apie vaikus, kurie, norėdami išlaikyti ir pelnyti tiesiog griežtų, šaltų ar tinkamų auklėjimo įgūdžių neturinčių tėvų meilę, turėjo bet kokia kaina būti „patogūs“, „neverkiantys“, „tylūs“, „geri“ , rašoma visai nedaug. Tokie vaikai su laiku išmoko visiškai užslopinti savo neigiamas emocijas ir atitolo nuo savo tikrosios esaties. Taigi, ši knyga skirta tiems, kurie ir galbūt iš viso neprisimena savo ankstyvos vaikystės dėl to, kad atsiminimai buvo pernelyg slegiantys, taigi buvo užblokuoti. Taip pat tiems, kurie nori išmokti drąsiai ir natūraliai jausti bei harmoningai išreikšti visus savo jausmus. O iš tiesų manau, kad ją perskaityti reikėtų absoliučiai kiekvienam, norinčiam išlaisvinti savo vidinę asmenybę ir susigrąžinti savastį. Įdomiausia, kad pokyčiai (iškilusios užspaustos emocijos, vaizdiniai ir pan.) gali prasidėti ir vaikystės atsiminimai gali sugrįžti tiesiog skaitant ir nieko daugiau papildomai nedarant. Taigi, ši knyga – tarsi apsilankymas pas psichoterapeutą, todėl ji itin vertinga (kaip ir kitos autorės knygos, kurias pristatysiu vėlesniuose straipsniuose). Visgi, itin skaudžios vaikystės patirties atveju knygos iškeltas emocijas vertėtų aptarti su savo psichologu, nes vienam susidoroti su jų bangomis gali būti sunku.
